LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[digital]

Nesigilinau į šį klausimą. Prieš ką nors pasisakant detaliau būtų įdomu sužinoti kokia tų pradinukų tautinė ar pilietybės struktūra.

Visiškai jokio skirtumo kokia (tikrai ne lenkiška, nes čia kalba apie ne ES šalių piliečius), esmė, kad būtent pradinėse klasėse žymiai lengviau išmokti kalbos, negu vėliau. Tai yra labai geras sprendimas, ir netgi rusakalbių imigrantų telegram kanaluose šį sprendimą sveikina. Deja, bet socdemai atrodo labai nekaip.

[Stadionas]

Lenkai spėju tikisi, kad dalis agrofiurerio pabiručių ir į lenkiškas nueis.

Tai partijos rinka ir rusnia apima, tai jiem ir tos ir tos tinka.

[mantasm]

Lenkai spėju bukai iš išskaičiavimo žiūri, nes mažumų mokyklos yra jų lesyklos, o sumažinus vaikų mažiau pinigų bus ten.

Lenkai spėju tikisi, kad dalis agrofiurerio pabiručių ir į lenkiškas nueis.

[Romas]

Būtų įdomi lenkų eksperto Romas nuomonė šiuo klausimu.

Nesigilinau į šį klausimą. Prieš ką nors pasisakant detaliau būtų įdomu sužinoti kokia tų pradinukų tautinė ar pilietybės struktūra.

Kažkur buvo rašyta, kad nutarime bus išimtys ukrainiečiams. Negirdėjau ar Vilniuje yra ukrainietiškų mokyklų - turbūt jei eidavo į rusiškas.
O mokyklai gudų kalba lyg ir bus taikomos kažkokios išimtys.

[Stadionas]

Vilnius pritarė siūlymui iš trečiųjų šalių atvykusius pradinukus priimti tik į lietuviškas mokyklas


Kažkodėl lenkai ir socdemai prieš. Būtų įdomi lenkų eksperto Romas nuomonė šiuo klausimu.

Lenkai spėju bukai iš išskaičiavimo žiūri, nes mažumų mokyklos yra jų lesyklos, o sumažinus vaikų mažiau pinigų bus ten.

[digital]

Vilnius pritarė siūlymui iš trečiųjų šalių atvykusius pradinukus priimti tik į lietuviškas mokyklas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė siūlymui ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių atvykstančius užsieniečius vaikus nukreipti tik į lietuvių kalba mokančias pradinio ugdymo mokyklas.

Siūlymą palaikė 31 tarybos narys, aštuoni pasisakė prieš, susilaikė – 11.

Sostinės tarybos socialdemokratas Povilas Pinelis frakcijos vardu posėdžio pradžioje prašė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta.

Nuo šiol asmenys, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje ir anksčiau čia nesimokę, tačiau norintys mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pildydami prašymą elektroninėje sistemoje galės pasirinkti iki trijų savivaldybės mokyklų, kuriose dėstoma lietuvių kalba.

Bent viena iš pasirinktų mokyklų turės būti priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, o mokyklos nurodomos pageidavimo tvarka.

V. Mitalo anksčiau šią savaitę pateiktais duomenimis, šiuo metu Vilniaus savivaldybės mokyklose mokosi 3485 užsieniečių vaikai. 77 proc. iš jų mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai rusų dėstomąja kalba.

Sprendimą vadina neteisėtu

Tarybos narys Grzegorzas Saksonas tvirtino manąs, kad priimtas pakeitimas teisiniu požiūriu neatitinka nei nacionalinių, nei ES reikalavimų.

„Aš labai atsakingai jums tiesiog bandau pasakyti, kad tokia tvarka per teismą bus panaikinta“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.

Savo ruožtu P. Pinelis pareiškė sulaukęs Teisingumo ministerijos išvados, kurioje sakoma, kad šiuo projektu yra pažeidžiama Konstitucija, Švietimo įstatymas, Lygių galimybių įstatymas ir kitų įstatymų nuostatos.

Kažkodėl lenkai ir socdemai prieš. Būtų įdomi lenkų eksperto Romas nuomonė šiuo klausimu.

[digital]

ar iš pat pradžių Lietuvos kalbininkai nebuvo pasiekę, kad Lietuvos piliečiams būtų išduodami pasai su lietuviškom raidėm IR su lietuviškom galūnėm (pagal iki LR atkūrimo galiojusias LSSR taisykles)? Tiesiog įdomu, ar chaosas buvo iš pat pradžių.

Nebuvo pasiekę, buvo iš pat pradžių.

[Sula]

Sakyčiau, kad dabartinėse medijose prasidėjo tam tikras chaosas. Gal nereiktų manyti, kad ten pagal pasų duomenis rašoma?
Nepriklausomybės pradžioje, pradėjus išduoti naujus LR pasus, buvo tam tikros, gal netobulos, taisyklės.
Beje, sovietiniuose pasuose įrašai buvo dviem kalbomis, ir ten buvo įdomių dalykų.

[manometras]

Buvo pasirinkimas pagal tam tikras taisykles.
Savo laiku tūkstančius pasų peržiūrėjau

Aš nemačiau pasų, aš mačiau visokius LRT titrus (Valerijus Milevskij, Pavel Ostrovskis, Vladimir Orlov, Olegas Šurajevas), o vėliau ir su nelietuviškom raidėm.

Bet čia dėl to, kad Tomaševskio partija kalėsi dėl to pasirinkimo ir palaipsniui (nuo lietuviškų galūnių numetimo visiems to norintiems nelietuviams — kam nuo vardo, kam nuo pavardės, kam nuo vardo ir pavardės — pasiekė, kad būtų dar ir w (vietoj v), sz (vietoj š), cz (vietoj č), rz (vietoj ž) lenkams, ar iš pat pradžių Lietuvos kalbininkai nebuvo pasiekę, kad Lietuvos piliečiams būtų išduodami pasai su lietuviškom raidėm IR su lietuviškom galūnėm (pagal iki LR atkūrimo galiojusias LSSR taisykles)? Tiesiog įdomu, ar chaosas buvo iš pat pradžių.

[Kitas Džiugas]

Aš žinau. Nes buvo (ir yra) leista pasirinkti - ar tu Ivanovas, ar Ivanov. O, pvz., latviai neleido, ir ten visi yra Ivanovs.

Mano minėtu atveju leido tik pasikeisti iš -skij į -skis, bet ne į lenkišką -ski

[digital]

Buvo ir taip, ir kitaip. Nežinau, kodėl.

Aš žinau. Nes buvo (ir yra) leista pasirinkti - ar tu Ivanovas, ar Ivanov. O, pvz., latviai neleido, ir ten visi yra Ivanovs.

[Tomizmas]

Buvo ir taip, ir kitaip. Nežinau, kodėl.

Matyt priklausė nuo pačių asmenų pasirinkimo/pageidavimo. Apie 2000 metus, kai dar buvome paaugliukai, vienam mano draugeliui lenkui tėvai oficialiai dokumentuose perrašė vardą ir pavardę pridėdami lietuviškas galūnes, nes atseit "darbas, karjera, ateitis" (dabar tas atrodo naiviai - lyg kas kreipia į tai dėmesį).

Esu dirbęs su dviem broliais lenkais, vienas dokumentuose pridėjęs lietuviškas galūnes, kitas ne.

Dar vieną žinau - oficialiai dokumentuose Darjuš, bet žmonėms prisistato ir visokiuose Facebookuose užsirašęs kaip Darius.

Kai lietuvė teka už ruso, tai irgi labai įvairūs pasirinkimai - vienos susilietuvina -ovienė, kitos -ovė, o yra net tokių kurios kaip rusės palieka -ova (bet man tai visiškai nedera prie jų lietuviškų vardų).

[Sula]

Gal todėl, kad ne etniniai lietuviai išdavė tuos pasus? Bet man keista, kad nuo pat pradžių nebuvo vieningų taisyklių (maniau, kad kalbos komisija kontroliavo).

Buvo pasirinkimas pagal tam tikras taisykles.
Savo laiku tūkstančius pasų peržiūrėjau

[manometras]

Buvo ir taip, ir kitaip. Nežinau, kodėl.

Gal todėl, kad ne etniniai lietuviai išdavė tuos pasus? Bet man keista, kad nuo pat pradžių nebuvo vieningų taisyklių (maniau, kad kalbos komisija kontroliavo).

[Sula]

Nebuvo taip palikta, nes 1992 metais lietuviškuose pasuose vyriškoms pavardėms buvo pridedamos lietuviškos galūnės.

Buvo ir taip, ir kitaip. Nežinau, kodėl.

[manometras]

su -ij ir -aja galūnėmis yra toks dalykas, kad iš lenkiškų dokumentų asmenvardžiai į sovietinius buvo perrašomi surusinant. 1992 pradėjus išduoti lietuviškus pasus tai tiesiog buvo palikta.

Pats pažįstu tokių lenkų.

Nebuvo taip palikta, nes 1992 metais lietuviškuose pasuose vyriškoms pavardėms buvo pridedamos lietuviškos galūnės.

[Sula]

O bet tačiau Vitalij tikrai nėra lenkiškas vardas, kaip ir Milevskij (su j) nėra būtinai lenkiška rusifikuota pavardė (gali būti ukrainietiška arba baltarusiška). Tai iš kur jūs žinot, kad jis kada nors buvo lenkas (t. y., kas nors iš jo giminės kada nors buvo normalus tikras lenkas)? Jeigu tai Szaman, tai tiesiog yra žmogus, kuris kanda lietuviams kartu su kitais tomaszewskininkais, bet galėtų kąsti ir su licvinistais arba rašistais, jei dabar tai būtų prestižiškiau.

Tai rašau, kad rusifikuota. Iš šlėktų. "j" čia jau sovietai pridėjo. Dėjo kadaise savo istoriją.
Impercas.

[PoDV]

Sudėtinga istorija, su Vilniaus kraštu situacija labiau primenanti 11-12 kl. matematikos kursą o ne paprastą tautybės įvardinimą.

Pvz.
Rusifikuoti (dėl SSRS ir jos pasekmių) baltarusiai/rusėnai katalikai identifikuojantys save kaip lenkai.
arba neutralesnis:
Rusifikuoti buv. LDK slavai ir slavizuoti katalikai identifikuojantys save kaip lenkai.

Rusifikuoti, nes pvz. daug vartoja rusų kalbos arba daug vartoja rus. kalbos skolinių. Kai kurie lietuviai irgi vartoja daugiau rus. skolinių, Vilniuje gal net šiek tiek daugiau dėl visokių rusų kalbos įtakų.

Lenkijos įtaka nėra tokia vienareikšmiška, kad tai būtų aiškus Mazovijos/Podlaskie tęsinys.
Tam tikra dalis aišku kurie turi aiškius ryšius su Lenkija, menkesnę rus. įtaką, tai kita kalba.
Žodžiu, ta matematika dar ir 2+2=ne viskas taip vienareikšmiškai

Lietuvoje su lietuviais lyg aišku, nėra tokio komplikuoto identiteto mixo.
Lietuvos lietuvis, kalbantis lietuviškai su įvairaus lygio lenkų, rusų, anglų, amerikiečių kalbų/kultūrų įtaka.
arba tiesiog
Lietuvos lietuvis

[Kitas Džiugas]

su -ij ir -aja galūnėmis yra toks dalykas, kad iš lenkiškų dokumentų asmenvardžiai į sovietinius buvo perrašomi surusinant. 1992 pradėjus išduoti lietuviškus pasus tai tiesiog buvo palikta.

Pats pažįstu tokių lenkų.

[manometras]

Dalis etninių lenkų irgi rusifikavosi. Pvz.: toks Vitalij Milevskij.

O bet tačiau Vitalij tikrai nėra lenkiškas vardas, kaip ir Milevskij (su j) nėra būtinai lenkiška rusifikuota pavardė (gali būti ukrainietiška arba baltarusiška). Tai iš kur jūs žinot, kad jis kada nors buvo lenkas (t. y., kas nors iš jo giminės kada nors buvo normalus tikras lenkas)? Jeigu tai Szaman, tai tiesiog yra žmogus, kuris kanda lietuviams kartu su kitais tomaszewskininkais, bet galėtų kąsti ir su licvinistais arba rašistais, jei dabar tai būtų prestižiškiau.