LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[mantasm]

Jeigu teisiškai nėra problemų, tai ko laukta tiek metų?

Penkta kolona, viarslo interesai ir šiaip elementarus latentinis su stokholmo sindromu persimaišęs vatnikizmas žiūrint į matuškos kultürą.

Ir bus laukiama ir toliau, nes bus ne naikinama, o tik atgnybama dar gabalėlis valandų. O uždaras rezervatas virimui savose sultyse toliau liks.

[Tomizmas]

Jeigu teisiškai nėra problemų, tai ko laukta tiek metų?

[mantasm]

Tai pasirodo nėra teisinės problemos užraukt švietimą kacapų kalba nesusipykstant su lenkais.

[digital]

Konservatoriai siūlo įstatymo pataisas – daugėtų lietuvių kalbos rusakalbių mokyklose

Ikimokyklinukai ugdytųsi valstybine kalba

Kaip siūlo konservatoriai, ugdymas darželiuose būtų vykdomas lietuvių kalba, sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos ir literatūros. Tai nepaveiktų ugdymo įstaigų lenkų kalba, nes šią sritį reglamentuoja tarptautinės sutartys.

„Šiandien galioja taisyklė, kad per savaitę lietuvių kalba turi būti dėstoma tik penkias valandas. Mūsų siūlymas, kad šitame lygmenyje viskas būtų dėstoma valstybine kalba, išskyrus gimtąją kalbą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Be to, pagal siūlomus pakeitimus, tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklose, nuo pirmokų iki dvyliktokų, lietuvių kalba būtų dėstomi visuomeniniai mokslai. Į šių mokslų grupę įeina istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, filosofija. Šiuo metu mokyklose, kur vaikai ugdomi ne valstybine kalba, lietuviškai dėstoma dalis temų – tarkime, Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija.

„Tai būtų proveržis, tai sudarytų 50 proc. turinio“, – mano L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas sakė, kad jam ne naujiena, kad kartais tautinių mažumų mokyklose nesilaikoma nustatytos tvarkos, kad dalis kurso per istorijos pamokas turi būti dėstomas valstybine kalba, ir mokytojai pasirenka kalbėti gimtąja.

L. Kasčiūnas pabrėžia, kad įtvirtinus siūlomus pokyčius išimtis būtų taikoma lenkų kalbos atvejui, atsižvelgiant į Tautinių mažumų įstatymo nuostatas, leidžiančias ugdymą kita kalba tais atvejais, kai yra pasirašytos tarpvalstybinės sutartys.

Straipsnio gale ta pati klaida su 0.4 vietoj 4% - parašiau abiem autorėms.

[Justiakas]

Estijoje atsisakant mokyti rusų kalba, Lietuva tokiu pavyzdžiu neseks: imamasi kitų sprendimų


Straipsnyje daugiau nieko labai naujo nėra, išskyrus statistiką:

Tik tai yra 4%, o ne 0.4%.

Jei tėvai nori, kad vaikas daugiau pasiektų, ir tas vaikas nėra su spec. poreikiais (ne fiziniais), tai leidžia jį į lietuvišką mokyklą. Nenuostabu, kad rezultatai rusų mokyklose prastesni.

[digital]

Estijoje atsisakant mokyti rusų kalba, Lietuva tokiu pavyzdžiu neseks: imamasi kitų sprendimų

Estija nusprendė iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti rusų kalbos kaip mokomosios, palikdama ją tik kaip užsienio kalbą. Reformos tikslas – užtikrinti visų šalies vaikų vienodas galimybes mokytis ir integruotis į Estijos visuomenę. Lietuva, kaip Eltai pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sekti Estijos pavyzdžiu neketina, nors rusiškose mokyklose mokinių rezultatai, ypač lietuvių kalbos, ir yra prastesni nei lietuviškose. Vis dėlto ministerija akcentuoja, kad tautinių mažumų mokyklose siekiama stiprinti lietuvių kalbos mokymą.

Skiriasi lietuviškų ir rusiškų mokyklų mokinių mokymosi rezultatai

ŠMSM duomenimis, 2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinės sesijos rezultatai atskleidė, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, tokių kandidatų, baigusių mokyklas lietuvių mokomąja kalba buvo 6,7 proc.

„Kitų dalykų rezultatai irgi yra žemesni, nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Matematikos VBE atitinkamai neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba besimokančių mokinių ir 12,8 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių. Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas didesnis – 5,9 proc. ir 15,3 proc., biologijos VBE – 4,1 proc. ir 9,5 proc. Kitų egzaminų rezultatai taip pat skiriasi, išskyrus rusų kalbos VBE“, – pabrėžiama ŠMSM komentare.

Straipsnyje daugiau nieko labai naujo nėra, išskyrus statistiką:

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 mokyklos rusų mokomąja kalba (pradinės, progimnazijos, gimnazijos), dar yra keletas mokyklų-darželių, specialiųjų mokyklų ir kt. Taip pat yra 18 mišrių mokyklų, kuriose mokoma lenkų ir rusų, lietuvių bei rusų ar visomis trimis kalbomis. Mokyklose rusų mokomąja kalba mokosi 12,8 tūkst. mokinių iš daugiau nei 300 tūkst. šalies mokinių, tai sudaro 0,4 proc.

Daugiausia mokyklų rusų mokomąja kalba yra Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, taip pat yra Šalčininkų rajone, Visagine, po vieną mokyklą Kaune, Trakų ir Švenčionių rajonuose.

Tik tai yra 4%, o ne 0.4%.

[Ignalina]

Nuotraukos 2025-02-14. Puikiai atspindi vietinių "gerųjų ruzų" požiūrį į mūsų šalį.
Dienos tikrai nėra vėjuotos, nenustebčiau, kad vietinis ūkvedys pakabino taip, kaip ištraukė iš sandėlio.

[luknas]

„Nebegaliu. nekenčiu. aš nenoriu. Tai mane naikina.“ Advokatas Michailas Benyašas daug metų padėjo politiniams kaliniams. O dabar dirba santechniku Lietuvoje. Štai jo interviu

[mantasm]

O ką daryti su lenkiškomis? Ar čia viskas OK, nes ES kalba?
Nors šiaip ten gal pusės kontingento namų kalba yra rusų.

Du atskiri klausimai. Siūlymai nekišt nagų prie rusiškų mokyklų, nes lenkai supyks skamba kaip visiška tomaševskinė vata. Net visiški lenkų šovinistai tik padėkotų, nes prie neapykantos maskoliams priskaičiuotų ir tikimybę, kad dalis iš rusakalbių mokyklų pereis į lenkiškas.

[digital]

O ką daryti su lenkiškomis? Ar čia viskas OK, nes ES kalba?

Kol kas nieko, bet apie tai prašome reikiamoje temoje.

[Sula]

Nieko nereikia diskriminuoti, bet rusiškas valstybines mokyklas paversti lietuviškomis jau seniai reikia, kaip tai daro Latvija ir Estija.

O ką daryti su lenkiškomis? Ar čia viskas OK, nes ES kalba?
Nors šiaip ten gal pusės kontingento namų kalba yra rusų.

[mantasm]

Lietuva nėra okupuota jau 32 metus, ir dauguma Lietuvoje gyvenančių rusakalbių yra Lietuvos piliečiai. Aš pats nemoku ir nekalbu rusiškai, bei manau, kad rusų kalba neturėtų būti dėstoma kaip užsienio kalba, bet nesuprantu, kam dėl to reikėtų diskriminuoti konkrečias mažumas?

Nematau kuo tai keičia faktą, kad daugkartinių okupantų kalba turėtų būti išmėžta iš viešosios erdvės. 30+ metų lojaliems piliečiams yra su kaupu norint išmokti valstybinę kalbą ir integruotis. Ką nemaža dalis ir padarė su visa pagarba jiems. Bet visgi yra sočiai liaudies, kuri ir po gerų trijų dešimtmečių turi kitokių minčių. Ir dar sočiai yra etninių lietuvių su kažkokiu baudžiaviniu-stokholminiu sindromu linkusių sulįst į subines buvusiems okupantams. Kas yra turbūt labiausiai liūdna.

[digital]

Nieko nereikia diskriminuoti, bet rusiškas valstybines mokyklas paversti lietuviškomis jau seniai reikia, kaip tai daro Latvija ir Estija.

[Kitas Džiugas]

Tai iš principo nemokėt irba nekalbėt rusiškai yra diskriminacija. Kaip čia galima norėt išmėžt daugkartinių okupantų kalbą.

Lietuva nėra okupuota jau 32 metus, ir dauguma Lietuvoje gyvenančių rusakalbių yra Lietuvos piliečiai. Aš pats nemoku ir nekalbu rusiškai, bei manau, kad rusų kalba neturėtų būti dėstoma kaip užsienio kalba, bet nesuprantu, kam dėl to reikėtų diskriminuoti konkrečias mažumas?

[mantasm]

Siūlymas vartoti tik ES kalbas turint 2 dideles ne ES kalbines mažumas skamba iš savęs diskriminaciškai, kadangi atmetus lenkų kalbą, kitų ES kalbų gimtakalbių Lietuvoje yra nereikšmingai mažai.

Tai iš principo nemokėt irba nekalbėt rusiškai yra diskriminacija. Kaip čia galima norėt išmėžt daugkartinių okupantų kalbą.

[Kitas Džiugas]

Sniečkus šiaip jau irgi buvo lietuviškas pavadinimas... Politiškai negeras, bet lietuviškas.

Su gyvenviečių pavadinimais laisvai kas nors gali sugalvoti ir pasiūlyti tai, kas jau buvo siūloma dėl mokyklų - kad jos Lietuvoje gali būti tik ES kalbomis (išskyrus atskirus susitarimus, kaip su žydais, armėnais ar Cichanouskaja dėl baltarusių). Teisiškai, turbūt, tokiu atveju nebūtų prie ko prikibti - kodėl lenkiška mokykla ar pavadinimas yra, o rusiškos ne?

Siūlymas vartoti tik ES kalbas turint 2 dideles ne ES kalbines mažumas skamba iš savęs diskriminaciškai, kadangi atmetus lenkų kalbą, kitų ES kalbų gimtakalbių Lietuvoje yra nereikšmingai mažai.

[Tomizmas]

Sniečkus šiaip jau irgi buvo lietuviškas pavadinimas... Politiškai negeras, bet lietuviškas.

Su gyvenviečių pavadinimais laisvai kas nors gali sugalvoti ir pasiūlyti tai, kas jau buvo siūloma dėl mokyklų - kad jos Lietuvoje gali būti tik ES kalbomis (išskyrus atskirus susitarimus, kaip su žydais, armėnais ar Cichanouskaja dėl baltarusių). Teisiškai, turbūt, tokiu atveju nebūtų prie ko prikibti - kodėl lenkiška mokykla ar pavadinimas yra, o rusiškos ne?

[Romas]

Yra šioks toks skirtumas tarp vietinių lenkų ir iš atvykusių pirmųjų Visagino rusų.
Čia visada buvo gyvenvietės su vietovardžiais, o ne "celina" (plėšiniai) , kurią reikėtų įsisavinti.

Nors pavyzdžiui jie prie kokių starovierų "Žemaitėlių" būtų užrašytas užrašas "Mitrofanoka", nieko baisaus neatsitiktų.

O dėl "Sniečkaus" grąžinimo tai čia šiek tiek užlankstyta.
Tai dar Kapsuką prisimink.

Kad Visagino gyventojai neblogai integruojai, yra kita tema - ir čia jau nagrinėta

[Ignalina]

Toks ženklas neissilaikytų ir pusdienio.

Foto 1988.09 iš vieno renginio.
Pasirodo, net iki 1992 metų tas miestas oficiliai vadinosi Sniečkumi

Dėl "Sniečkaus" nukabinimo atvažiuotų ne mažiau tautiečių

Bet juk rašei:

Tai yra paprasčiausia pagarba vietiniams gyventojams ir elementarios tautinių mažumų teisės, kurių laikosi beveik visa Europa.

Sniečkaus pavadinimas irgi būtų pagarba vietiniams okupanto palikuoniams, ne? Savotiški dvigubi standartai

[Romas]

. Ar reikia po Visagino riboženkliu prirašyti Снечкус?

Toks ženklas neissilaikytų ir pusdienio.

Foto 1988.09 iš vieno renginio.
Pasirodo, net iki 1992 metų tas miestas oficialiai vadinosi Sniečkumi.

Dėl "Sniečkaus" nukabinimo atvažiuotų ne mažiau tautiečių