Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Stadionas]

Tai aišku svarbiau nei kažkieno būstinės perkėlimas, bet yra niuansų, škias galį būt skandinavų kapitalas nebemato LT kaip savo įtakos zonos, gal blogos salygos bankams, išsiveš šimtus gerai apmokamų darbo vietų (čia kaip tos 80 kur Paukštys žada). Iš kitos puses neblogai trešė Baltijos šalis skandinavų bankai, na kiba kiti ateis.
O tai pirmas ne B atėjo 2009 smth?
ps: Europoje bankai stipriai atstovauja savo šalies interesus, skirtingai nei pvz JAV, nes ten 1 didelė šalis. Pvz labai nesunku labiau kredituoti projektus naudingus kilmės šalies bizniui, juolab ten dauguma banko klientų, bei gali netiesiogiai turėti kažkokį akciju paketą ir tt. Nežinau kaip dėl Taivanio, bet spėju dar labiau tas aktualu.

optimizuoja procesus ir mato palankesnė Estiją, Luminoras jau nuo 2017 rodos taip dirba, esmė tik kad esant didesnei konkurencijai nenuspręstu Baltikų prastum kokiam JAV fondui.

[Dundorfas]

Paukštys aprodė „Teltonikos“ statybas: gamyklų gali atsirasti net daugiau, nei planuota https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...u-nei-planuota

p.s. manau Teltonikos projektų sekmė yra 100 kartų svarbesnė Lietuvai nei tai, ar SEB liks kaip atskiras ar kaip filialas. Ir tai svarbu ne vien sumokėtais mokesčiais į biudžetą. Aš palyginčiau tai su pirmu lengvatiniu WU paslaugų centro atėjimu į Lietuvą ir į ką tai išsivystė dabar. Aišku kai kam tada buvo blogiausia vyriausybė.

Tai aišku svarbiau nei kažkieno būstinės perkėlimas, bet yra niuansų, škias galį būt skandinavų kapitalas nebemato LT kaip savo įtakos zonos, gal blogos salygos bankams, išsiveš šimtus gerai apmokamų darbo vietų (čia kaip tos 80 kur Paukštys žada). Iš kitos puses neblogai trešė Baltijos šalis skandinavų bankai, na kiba kiti ateis.
O tai pirmas ne B atėjo 2009 smth?
ps: Europoje bankai stipriai atstovauja savo šalies interesus, skirtingai nei pvz JAV, nes ten 1 didelė šalis. Pvz labai nesunku labiau kredituoti projektus naudingus kilmės šalies bizniui, juolab ten dauguma banko klientų, bei gali netiesiogiai turėti kažkokį akciju paketą ir tt. Nežinau kaip dėl Taivanio, bet spėju dar labiau tas aktualu.

[Lettered]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

Gal labiau Taivano banko. Įdomu, kas realiai keisis apart formalaus adreso ir mokesčių jurisdikcijos, darbuotojų juk neperkels į Estiją.

[Arunasx]

Paukštys aprodė „Teltonikos“ statybas: gamyklų gali atsirasti net daugiau, nei planuota https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...u-nei-planuota

A. Paukštys sakė, kad „Teltonika High Tech Hill“ (THTH) technologijų parke suplanuoto prekybos centro statyti neskuba, nes gali paaiškėti, kad jo vietą reikės užleisti gamykloms.
„Tų gamyklų, panašu, čia atsiras daugiau, nes reikia komponentų (baterijų, kaupiklių, variklių) – dar daug ką reiktų mums pasidaryti valdant rizikas, žiūrint į Aziją. Suprantu, kad neužteks vien lustus gaminti. Bet pirma reikia susiprojektuoti ir gauti technologijas“, – sakė jis.
Dar vienas „Teltonikos“ vertinamas projektas – vadinamųjų galios „waferių“ gamykla. A. Paukštys pastebėjo, kad šiuo metu pasaulyje iš viso statoma 14 tokių gamyklų, tačiau tik dvi iš jų yra Europoje.
„Tai yra 8 colių silicio karbido plokštelių gamyklos. Taivanas statosi su „Vanguard International“ ir „Epsil“ iki 2026 m. Jie mus aplenks“, – įspėjo pašnekovas. A. Paukštys pažymėjo, kad pastaruosius 20 metų Europa nestatė tokių gamyklų, kokios dabar kyla THTH technologijų parke. „Visi sako, kad mūsų žingsnis drąsus. Bet juk karinei technikai niekas negamins plokščių Kinijoje. Dar neaišku, kiek Kinija leis tuos komponentus tiekti į Europą ar į Ameriką.
Pašnekovas paaiškino, kad trys naujos gamyklos yra susijusios tarpusavyje – PCB ir plastiko dalių liejimo gamins tai, ką kitaip reikėtų vežti iš Kinijos, o elektronikos surinkimas leis padvigubinti „Teltonikos“ apimtis.
„Šiandien turime 2 tūkst. darbuotojų Lietuvoje. Mes norėjome dar tiek pat pasamdyti, šiose gamyklose dirbtų apie 1250, o dar apie 80 būtų inžinierių, vadybininkų ir projektuotojų.
Šiandien sukuriame 200 mln. eurų per metus bendrojo vidaus produkto (BVP). Sukurtume dar 200 mln. eurų. Tie 400 mln. eurų būtų kuriami šiame parke, tai yra 0,6 proc. Lietuvos BVP“, – sakė A. Paukštys.
„Visas projektas su milijardais investicijų užtruktų – reikalingas įrangos montavimas ir cechų plėtra. Bet man reikia pastato, kad galėčiau tą įrangą užsisakyti, jos tiekimas yra dveji metai.
Sklypo paskirties keitimas viską trukdo. Žinoma, kai nukirpo kabelį, tai ir tas sklypas ne taip aktualu. Tačiau jei kabelį grąžina, bus elektra 2028 m., tada reikia projektuoti lustų gamyklą, reikia sklypo užstatymo parametrų. Turiu žinoti, kiek galiu užstatyti ploto, kokio aukščio. Lustų gamyklose aukštis yra kritiškai svarbus. Švarūs kambariai, apačioje yra elektra ir chemija, viršuje cechas, ventiliacija ir kiti įrengimai. Reikia 3 aukštų. Jei išeis taip, kad negaliu 3 aukštų statyti, tada turiu statyti 2, bet eiti į plotį.
Nežinau, kiek galiu, neturiu parametrų. Mes surašėme preliminariai, kad ten galimas aukštingumas 20 metrų. Oro uostas mums leidžia 12 metrų statyti. Nebežinome, ar bus 12, ar 20 metrų. Jei arčiau oro uosto, tada žemesnis pastatas. Jei toliau – gali būti aukštesnis.
Dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija sprendžia šį klausimą. Paskirtis yra visuomeninė, o reikia pakeisti į pramoninę. Tiesa, net jeigu ir pakeis ją, tarkim, kitą vasarą, man neužtenka laiko, kad spėtume pastatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus. Dar reikia pratęsti projektą nuo 2027 m. bent iki 2030 ar 2032 m., kad galėčiau jį įgyvendinti. Dabar Seimas turi priimti sprendimą, kad stambiems projektams dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių terminas galėtų būti pratęsiamas“, – sakė jis.
„Teltonikos“ įkūrėjas papasakojo, kad buvo sulaukęs pasiūlymo pirkti bankrutuojančią švedų baterijų gamintoją „Northvolt“.
„Mes pažiūrėjome – skolos kreditoriams siekia 8 mlrd. eurų. Kaip taip įmanoma? Jie gavo iš vieno kliento užsakymų už 2 mlrd. eurų. Nepagamino tų baterijų taip, kaip turėjo. Jiems atšaukė tą užsakymą ir jie bankrutavo dėl to. Aš taip nedirbu. Ant vieno užsakymo, kliento pastatyti gamyklą...“ – kalbėjo pašnekovas.

p.s. manau Teltonikos projektų sekmė yra 100 kartų svarbesnė Lietuvai nei tai, ar SEB liks kaip atskiras ar kaip filialas. Ir tai svarbu ne vien sumokėtais mokesčiais į biudžetą. Aš palyginčiau tai su pirmu lengvatiniu WU paslaugų centro atėjimu į Lietuvą ir į ką tai išsivystė dabar. Aišku kai kam tada buvo blogiausia vyriausybė.

[Stadionas]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

kai viskas krūvoje, parduot lengviau

[Dundorfas]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

[DeSadas]

Proveržis Alytuje: per kelis metus iškils penkios naujos gamyklos

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...aujos-gamyklos

Piarinis straipsnis, bedarbyste tik dideja per paskutinius 10 metu. Reikia laisvos ekonomines zonos kurios nera ir neisrupina dabartinis meras.

[Sklansky]

Proveržis Alytuje: per kelis metus iškils penkios naujos gamyklos

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...aujos-gamyklos

[Arunasx]

įdomi mintis buvo išsakyta, kad užsienio investuotojus traukia Baltic bendrai, kad startupai iškart orientuojasi į užsienio rinkas net nežiūrėdami į vietinę ir tai iš esmės yra labiau patrauklu dėl augimo galimybių investuojant.

[Arunasx]

Bendram išsilavinimui sveika paklausyti apie paminėtą Firstpick ir naujas judesius startupų veikloje bendrai:

[digital]

Į priekį Lietuvą traukia nebe pramonė ir eksportas – naujokas tarp lyderių įgauna vis didesnį svorį

Po dvejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią ir į priekį šalį traukia nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugos, tiksliau – informacinės technologijos ir ryšiai (IRT), pranešė Lietuvos bankas. IRT sektorius 2024 m. pirmąjį pusmetį lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį ekonominių veiklų indėlis į realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį augimą sustiprėjo – BVP buvo kiek daugiau nei 2 proc. didesnis nei prieš metus. Be abejo, daug prisidėjo ir kiti sektoriai, tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad pirmu smuiku ima griežti ne pramonė ar eksportas, o paslaugų sektorius, o jame išsiskiria kur kas sparčiau nei visa ekonomika augantis IRT sektorius.

2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, IRT srityje šiandien dirba 60,3 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė sudarė 5,1 proc. BVP. Nors IRT sektoriaus indėlį sudaro ir vidaus rinkoje operuojančių, tradicinių IRT įmonių sukuriama vertė, šio sektoriaus augimas ir poveikis ekonomikos transformacijai įvyks sėkmingų technologijų startuolių, kurie veikia globaliai ir auga kartais, o ne procentais, dėka.

Vadovaujantis „Unicorns Lithuania“ kartu su „Startup Lithuania“ stebimoje daugiau nei 1000 aktyvių technologijų įmonių Lietuvoje duomenų bazėje, startuoliuose ir iš startuolių išaugusiose įmonėse šiandien dirba per 18 tūkst. talentų, pernai jos sumokėjo daugiau nei 370 mln. eurų mokesčių. Lyginant su 2020 m. pabaiga, dabar turime trečdaliu daugiau startuolių, 2 naujus vienaragius ir 60 proc. daugiau startuoliuose dirbančio talento.

Lietuvoje mes jau galime skaičiuoti mažiausiai antrą startuolių kūrėjų kartą. Stebime ir pirmuosius daugiklio (multiplier) efekto reiškinius. Kaip parodė rizikos kapitalo fondus valdančių bendrovių „Practica Capital“ ir „Firstpick“ analitikų analizė, buvę „Vinted“ darbuotojai jau įkūrė mažiausiai 18 startuolių, iš kurių dalis jau yra pritraukę išorės investicijų.

Dar 3 startuoliai įkurti buvusių „Nord Security“ darbuotojų, o mažiausiai vieno iš startuolių įkūrėjų komandoje yra buvusių darbuotojų tiek iš vieno, tiek kito vienaragio. Maža to, startuoliai patys tampa investuotojais ir kuria inkubatorius, organizuoja hakatonus ir pan. – augina ekosistemą šalyje, kurios svarbia dalimi tampa ne tik jaunos, inovatyvios technologijų įmonės su dideliu augimo potencialu, bet ir įkūrėjų, rizikos kapitalo ekosistema, kurioje pamažu dalyvauti pradėjo jau ne tik vietiniai ar regioniniai investuotojai, bet ir stambūs rizikos kapitalo fondų valdytojai iš Vakarų Europos ar JAV.

IRT sektorius ir startuoliai tvirtai juda link tikslo tapti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Potencialas matomas, pirmieji rezultatai taip pat – ar sugebėsime išlaikyti kryptį?

[Arunasx]

Valstybei svarbių projektų inžineriniai tinklai galės būti tiesiami šalia kelių https://www.vz.lt/pramone/2024/11/29...mi-salia-keliu

Susisiekimo ministras ir Aplinkos ministras patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis, inžinerinius tinklus kelio juostoje bus galima tiesti, įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus, rašoma bendrovės „Via Lietuva“ pranešime. Kelių techninio reglamento (KTR) pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei ESO projektams, skirtiems viešajam interesui užtikrinti.

[digital]

Lietuvoje veikiančios ukrainietiškos įmonės vadovas: čia investuoti – verta

Prieš ketverius metus antros kartos šeimos verslo plėtrą pasukęs Lietuvos kryptimi, ukrainietis Rostyslavas Vovkas sako, kad mūsų šalyje – puikios sąlygos užsienio investuotojams. Jo teigimu, visuose žingsniuose – pradedant didžiulių gamyklų statyba ir baigiant mokesčių sistema, verslui padeda tiek valdžia, tiek profesionaliai dirbantys rangovai.

Skamba neįtikėtinai, tačiau aukštos kokybės šunų ir kačių ėdalą gaminanti gamykla, Kėdainiuose buvo pastatyta, įrengta ir veiklą pradėjo pačiam „Kormotech“ stebėtojų tarybos vadovui Rostyslavui Vovkui fiziškai net nedalyvaujant. Verslo pradžia Lietuvoje buvo vykdoma COVID-19 pandemijos įkarštyje, tad visi pokalbiai ir pasitarimai vyko virtualiai. Kėdainiuose įrengtoje gamykloje per metus pagaminama 20 tūkst. tonų produkcijos – šlapio kačių ir šunų ėdalo.

Šiuo metu ukrainiečių įmonė planuoja statyti ir antrąją gamyklą, kurios tikslas – net 40 tūkst. tonų produkcijos per metus. „Esame iš Ukrainos – šalies, kurią dėl karo šiandien vargu ar galima būtų pavadinti idealia verslo vieta. Deja, bet vietinę rinką vargina ne tik karas, vis dar susiduriame su biurokratija, tam tikra korupcija ir reguliavimo suvaržymais. Natūralu, kad Ukrainos verslas nori ne tik išgyventi, bet ir augti, o tam būtina apdrausti savo rizikas“, – apie sprendimą investuoti Lietuvoje sakė R. Vovkas.

Metinė daugiau nei dvidešimt metų gyvuojančios ir kačių bei šunų ėdalą gaminančios „Kormotech“ apyvarta siekia 152 mln. JAV dolerių, šiuo metu ji turi 3 gamyklas ir daugiau nei 1350 darbuotojų 5 šalyse. Įmonės produktai parduodami 44 pasaulio šalyse, įskaitant Pietų Korėją, Egiptą ir Malaiziją. Dar visai neseniai ši produkcija gaminta dviejose Ukrainos gamyklose. Nuo 2020 metų prie jų prisidėjo dar viena gamykla, įsikūrusi Kėdainių mieste Lietuvoje.

„2020 m. Kėdainių gamyklą paleidome naudodamiesi ZOOM programėle, nes tai buvo karantino laikotarpis. Kitoje šalyje tai atrodytų neįmanoma, bet Lietuvoje procesas susistemintas taip, kad ne tik gamyklos paleidimas, bet ir jos statyba, įrengimas bei prijungimas galėjo įvykti fiziškai man net nedalyvaujant“, – džiaugėsi įmonės vadovas.

Kadangi antrosios gamyklos statybos projekto vertė – 60 mln., jis pateko į 14 didžiausių Lietuvos ekonomikos investuotojų sąrašą ir iš Lietuvos ūkio ministerijos gavo stambaus investuotojo statusą. Ši investicija ne tik sukurs naujas darbo vietas, bet ir gerokai prisidės prie vietos ekonomikos plėtros.

[Lettered]

as esu isitikines kad jau geriau prie alkoholio linijos sedet nei prie makaronu.

Prie makaronų sėdėti geriau nei žiemą sniegą kasti ar plytas mūryti.

[Panevezietis]

Ne makaronai, net analogov v evrope.

D. Tvarijonavičiaus įmonė investuoja 44 mln. Eur į pirmąją Europoje brazeino gamyklą


Verslininko ir mokslininko Dano Tvarijonavičiaus kontroliuojama UAB „Pentasweet“ 44 mln. Eur investuoja į saldaus baltymo brazeino gamyklą. Tai bus pirmoji tokia gamykla Europoje ir antroji pasaulyje, gaminsianti aukšto švarumo laipsnio ingredientą maisto pramonei. Pirmoji yra JAV.

Planuojama, kad naujoje pilnai automatizuotoje gamykloje Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke bus sukurta iki 35 aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų vidurio.

„Projektavimas jau vyksta, statybos, planuojame, gali prasidėti ateinančių metų antrąjį ketvirtį“, – „Verslo žinioms" pasakoja D. Tvarijonavičius.



https://www.vz.lt/pramone/2024/11/22...Z25Ckyine8pVpw

[DeSadas]

Patikėkit, tikrai ne visi, ateina į ofisus jaunimas su gerais CV ir net elementarių dalykų iš 5 karto su pirštu parodžius nepadaro.

as esu isitikines kad jau geriau prie alkoholio linijos sedet nei prie makaronu.

[Lettered]

gali beveik visus galima zmones ismogyt kazkokias minimalias funkcijas atlikti.

Patikėkit, tikrai ne visi, ateina į ofisus jaunimas su gerais CV ir net elementarių dalykų iš 5 karto su pirštu parodžius nepadaro.

[Panevezietis]

Yra amber pasta pnvz, tai ten yra nemažai žmonių su negalia prie linijų, pakavimo. Manau jiems sunkus darbas, bet gal geriau nei nerast jokio. Alytuje galėtų irgi ieškoti tokių žmonių, kuriems sunku integruotis ir toks darbas tinkamas.

Galimai imone gauna mokestines lengvatas.

O kad viena darbo vieta gamyboje, kuria N aplinkinių darbų - daugumai aišku ir žinoma.

Aišku didžioji dalis šios gamyklos mln teks ponams iš LA, bet taip ir kitur.

O iš kviečių gaminamas LT krakmolas, sirupai, pašarai - Amilina, pnvz. Paskutiniai pora metų po 50 mln rodomo pelno.

https://rekvizitai.vz.lt/imone/amilina/apyvarta/

Karbauskis projektuoja taip pat krakmolo+gamyklą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...nti-250-zmoniu

Bus stipru, jei iki galo padarys. Žaliavos (kviečiai) jo rankose bus už savikainą.

[Tomas]

Bet lazeriai...

[acetonas]

gatviu slavimas, apzeldinimas, slauga, paslaugu sektorius. Zmones bent dienos sviesa mato, juda, i kitus miestus isvaziuoja... negaliu patiket kad as gincijuosi del tokiu dalyku, cia gi zmoniu debilinimas vyksta su tokiais darbais. Jie pilnai gali but automatizuoti, bet jei minimalke moka tai vergai gali dirbt.

O taip paslaugų sektoriaus darbuotojai tikrai mato dienos šviesą. Pasakyk tai maximos kasininkėm ir Akropolio darbuotojams. Dauguma ofiso planktonų darbų irgi depresiją keliantys be karjeros galimybių ir irgi bus automatizuoti dešimtmečių bėgyje. Plius, gatvių šlavimas, slauga ir tt. nekuria fizino tau reikalingo produkto.

Šiaip keista, kai Rusiją pašaipiai vadina pasaulio degaline, nes nesugeba apdirbti savo žaliavų. Tačiau, kai Lietuva bando apdirbti savo žaliavas tai jau degradacija.