Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Gator]

auga buvo nebloga versla uzsukus su savo sriubom, greitai paruosiamais patiekalais ir tt . Ten ir recepturos reikia, ir quality control. Cia elementarus pakavimas ir fasavimas. O ziauriausias reikalas yra kad KETURIOM pamainom.

Prie ko čia ta Auga. Ten kita įmonė, tik tiek, kad grūdus buvo nupirkusi.
Receptūros reikia, tai bent, įdomu kiek tų receptorių reikia po to kai sūkurį originalią liniją, kad kelis kartus per metus kokią naują sriubą sukurtum. Ar 1 etato ne per daug
Ir koks ten prabangių algų žmonių sriubų pakavimas lyginant su makaronais?

Ir apskritai ne apie tai kalba yra, apie tai, kad tie greitį makaronai yra milžiniška pridėtinė vertė.
Pažiūrėk parduotuvėje pigiausi greitį makaronai kainuoja 10 kartų daugiau nei pigiausi spaghetti.
Tai yra neįtikėtini dalykai ir Lietuvos svajonė, kad ir kitų sektorių įmonės persiorientuotų į didesnę vertę.

[DeSadas]

Kokią bet kokią kitą gamyklą statyti galėtų grūdų įmonė?

auga buvo nebloga versla uzsukus su savo sriubom, greitai paruosiamais patiekalais ir tt . Ten ir recepturos reikia, ir quality control. Cia elementarus pakavimas ir fasavimas. O ziauriausias reikalas yra kad KETURIOM pamainom.

[Gator]

tuos pinigus gali isleist geriau nei tokia skyle statyt, bet kokia kita gamykla butu geriau. O paskui gydymas zmoniu nuo depresijos? savizudybiu bei alkoholizmo. TOKIOS GAMYKLOS YRA PROVINCIJOS DEGRADACIJA.

Kokią bet kokią kitą gamyklą statyti galėtų grūdų įmonė?

[DeSadas]

Gamyklos statyba, įrengimų bent dalis gaminama vietoje, vietinė įrengimų priežiūra, vadyba… Tų pačių maisto technologų būtų mažesnis poreikis.

O pačių bukiausių darbo vietų sparčiai mažėja su automatizacija. Ir kaip sakė - visada natūraliai yra dalis visuomenės, kuri užpildo būtent tokias vietas.

tuos pinigus gali isleist geriau nei tokia skyle statyt, bet kokia kita gamykla butu geriau. O paskui gydymas zmoniu nuo depresijos? savizudybiu bei alkoholizmo. TOKIOS GAMYKLOS YRA PROVINCIJOS DEGRADACIJA.

[Mantini]

taip bet kokia cia pridetine verte? minimalkes + plius kazkiek 95 proc darbuotoju, 4 pamainom varo, nera langu darbo vietoj, karjeros laiptai? nuo pakuotojo iki vyr pakuotojo? nezinau ar net toki dalyka reiketu kazkaip remt o cia parodo kaip pasiekima.

Didžiausias mūsų šalies pasiekimas turbūt būtų, kad tie 250-300 žmonių kurie dirbtų toje gamykloje geriau būtų UŽT registruoti ir gyventų iš pašalpų. Va čia tai būtų ekonominis pasiekimas.

[mantasm]

taip bet kokia cia pridetine verte? minimalkes + plius kazkiek 95 proc darbuotoju, 4 pamainom varo, nera langu darbo vietoj, karjeros laiptai? nuo pakuotojo iki vyr pakuotojo? nezinau ar net toki dalyka reiketu kazkaip remt o cia parodo kaip pasiekima.

Gamyklos statyba, įrengimų bent dalis gaminama vietoje, vietinė įrengimų priežiūra, vadyba… Tų pačių maisto technologų būtų mažesnis poreikis.

O pačių bukiausių darbo vietų sparčiai mažėja su automatizacija. Ir kaip sakė - visada natūraliai yra dalis visuomenės, kuri užpildo būtent tokias vietas.

[Gator]

taip bet kokia cia pridetine verte? minimalkes + plius kazkiek 95 proc darbuotoju, 4 pamainom varo, nera langu darbo vietoj, karjeros laiptai? nuo pakuotojo iki vyr pakuotojo? nezinau ar net toki dalyka reiketu kazkaip remt o cia parodo kaip pasiekima.

Pridėtinė vertė tokia, kad vietoj grūdų eksporto pvz už 1 mln eurų, į Lietuvos ekonomiką įliejami 50 mln už makaronų eksportą.
Tai, kad dalis iš tų papildomų 49mln nueina nebrangioms darbo vietoms nepaneigia milžiniškos vertės šaliai, į kurią atplaukia 50mln EUR vietoj 1 mln eur.

[Tomas]

Beveik kaip Simpsonas atominėje. Imu tokį darbą.

[DeSadas]

Šitam darbe svarbu neužmigti, nes galima nugriūti.

ir taip 95 proc darbu ten

[gerietis]

Šitam darbe svarbu neužmigti, nes galima nugriūti.

[DeSadas]

Koks skirtukas, kas dirba ir už kiek, šūdmaisčio verslas svarbu pelningas ir lieka LT. Negali visi dirbti Teltonikose ir Tesonetuose, reikia ir "paprastų" darbų.

geriau jau gatves sluot, nei visa diena prie konvejerio ziuret kaip makaronai plaukia

Fotke is gamyklos : ))))

[Lettered]

taip bet kokia cia pridetine verte? minimalkes + plius kazkiek 95 proc darbuotoju, 4 pamainom varo, nera langu darbo vietoj, karjeros laiptai? nuo pakuotojo iki vyr pakuotojo? nezinau ar net toki dalyka reiketu kazkaip remt o cia parodo kaip pasiekima.

Koks skirtumas, kas dirba ir už kiek, šūdmaisčio verslas svarbu pelningas ir lieka LT. Negali visi dirbti Teltonikose ir Tesonetuose, reikia ir "paprastų" darbų.

[DeSadas]

Jis kalba, kad jei ne grūdus eksportuoji po 20ct už kg, o greitus makaronus po 10 eur už kg vadinasi visas tas milžiniškas pridėtinės vertės prieaugis lieka Lietuvoje.

Valstybės politika turi buti mažinti grūdų eksportą ir skatinti minimum miltų forma juos eksportuoti, vien tai kiek pridėtinės vertės papildomai liktų pas mus.

taip bet kokia cia pridetine verte? minimalkes + plius kazkiek 95 proc darbuotoju, 4 pamainom varo, nera langu darbo vietoj, karjeros laiptai? nuo pakuotojo iki vyr pakuotojo? nezinau ar net toki dalyka reiketu kazkaip remt o cia parodo kaip pasiekima.

[Gator]

)) viskas su galvele gerai? nei vienos aukstos pridetines vertes darbo vietos. Atveza mase, jai maiso su vandeniu ir kitais priedais, iranga idrebia, motereles ziuro i linija kaip viskas eina, vakuojama, pakuojama ir isvezama. net technologai ir tie Kaune sedi, receptura tikrina. Grudu kokybe irgi Kaune.
Siaip tai ateityje vien tik migrantai dirbs si nekvalifikuota darba.

Jis kalba, kad jei ne grūdus eksportuoji po 20ct už kg, o greitus makaronus po 10 eur už kg vadinasi visas tas milžiniškas pridėtinės vertės prieaugis lieka Lietuvoje.

Valstybės politika turi buti mažinti grūdų eksportą ir skatinti minimum miltų forma juos eksportuoti, vien tai kiek pridėtinės vertės papildomai liktų pas mus.

[DeSadas]

Alytuje atidaryta 32 mln. Eur kainavusi „Kauno grūdų“ gamykla https://www.vz.lt/pramone/2024/11/22...-grudu-gamykla

Tokios gamyklų kuria aukštą pridėtinę vertę, tai ne bukas grūdų pardavimas, kartu tai ir darbo vietos išsaugant provinciją nuo degradavimo.
Ar VMG baldų gamyklos Akmenėje, ar ši, ar dar N visur išbarstytų. Visa tai kuria stipresnį Lietuvos stuburą.

)) viskas su galvele gerai? nei vienos aukstos pridetines vertes darbo vietos. Atveza mase, jai maiso su vandeniu ir kitais priedais, iranga idrebia, motereles ziuro i linija kaip viskas eina, vakuojama, pakuojama ir isvezama. net technologai ir tie Kaune sedi, receptura tikrina. Grudu kokybe irgi Kaune.
Siaip tai ateityje vien tik migrantai dirbs si nekvalifikuota darba.

[digital]

Lietuvių kuriamas specialus maistas keliaus į kosmosą: aplenkėme visą Europą

Lietuvių kompanija „Super Garden“ laimėjo Europos kosmoso agentūros (EKA) konkursą ir tapo pirmaisiais šaltyje džiovintų užkandžių tiekėjais Europoje.

Europos kosmoso agentūros duomenimis, iki šiol visus šaltyje džiovintus užkandžius astronautams tiekė tik JAV gamintojai. Tad galimybė prasibrauti į šią rinką buvo sudėtinga. „Super Garden“ Rinkodaros vadovė Toma Rožėnaitė pripažįsta, būti pastebėtiems pavyko ne iš karto, tačiau atkaklumas ir nuoseklus darbas atvėrė kelius.

„Bendradarbiavimas su EKA prasidėjo paraiškos teikimu dalyvauti konkurse. Mūsų paraiška pirmą kartą netgi buvo atmesta dėl trūkumų, tačiau nenuleidome rankų ir teikėme ją antrą kartą. Tą kartą – sėkmingai. Šių metų vasarą laimėjome EKA konkursą ir gavome finansavimą kurti šaltyje džiovintus užkandžius Europos astronautams Tarptautinėje kosminėje stotyje“, – pasakoja T. Rožėnaitė.

Metus laiko truksiantis lietuvių kosmoso projektas šiuo metu yra tik beprasidedantis. Pašnekovė atskleidžia, kad astronautams bus pasiūlyti trys užkandžiai, kurių receptūroms skiriamas ypatingas dėmesys, mat natūraliais riebalais bei baltymais praturtinti įvairūs produktai turi būti išsausinami iki miltelių ir įgiję kubelio formą išlaikyti visas maistines ir skonines savybes. Toks maistas tinkamas vartoti išlieka nuo 2 iki 20-ies metų, nes nesant drėgmės maiste nevyksta mikrobiologiniai procesai.

„Į kosmosą keliaujančiam maistui keliami itin aukšti reikalavimai: jis ne tik turi būti pritaikytas itin sudėtingoms slėgio, temperatūros sąlygoms, ilgai išlikti šviežias, bet ir būti maistingas, sveikas, ryškaus skonio dėl kosmose susilpnėjančių skonio ir kvapo pojūčių, patrauklios formos bei kelti astronautams geras emocijas. Didelį dėmesį skiriame astronautų nacionalinei virtuvei ir asmeniniam skoniui, kas, kuriant užkandį, yra nemažas iššūkis“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, kontrakto pasirašymas yra laimėjimas ne tik įmonei, Lietuvai, bet ir visai Europai, mat mūsų kontinente kosmoso sektorius vis dar nišinė rinka.

[Arunasx]

Alytuje atidaryta 32 mln. Eur kainavusi „Kauno grūdų“ gamykla https://www.vz.lt/pramone/2024/11/22...-grudu-gamykla

Pašarų ir maisto gamybos AB „Kauno grūdai“ atvėrė naujos gamyklos, skirtos greitai paruošiamiems produktams gaminti, duris.
Bendrovė į šį projektą investavo 32 mln. Eur, o 7.400 kv. metrų ploto gamykla ne tik sustiprins regiono ekonominį potencialą, bet ir sukurs apie 250–300 naujų darbo vietų, skelbia bendrovė.
Pasak Andriaus Pranckevičiaus, „Kauno grūdų“ generalinio direktoriaus, naujoji gamykla yra būtina siekiant patenkinti augančią greitai paruošiamų makaronų paklausą Europoje bei pasaulyje.
„Greitai paruošiamų produktų segmentas yra stabiliai augantis. Šiandien eksportuojame 96% savo produkcijos, tačiau auganti paklausa jau viršijo mūsų esamų gamyklų pajėgumus,“ – atidarymo ceremonijoje sakė A. Pranckevičius. Šiuo metu bendrovė turi dvi greitai paruošiamų produktų gamyklas Kėdainiuose ir Alytuje. Pastaroji gamykla veikia nuo 2019 metų ir per metus pagamina apie 120 mln. vienetų greitai paruošiamų makaronų indeliuose. Kėdainių greitai paruošiamų produktų gamykla, veikianti nuo 2011 metų, pagamina ir realizuoja 105 mln. vienetų greitai paruošiamų makaronų pakeliuose ir 40 mln. vienetų greitai paruošiamų košių indeliuose per metus.
Planuojama, kad naujoji gamykla Alytuje per metus pagamins apie 240 mln. vienetų greitai paruošiamų produktų – 120 mln. vienetų greitai paruošiamų produktų indeliuose (makaronai ir košės) bei 120 mln. greitai paruošiamų makaronų pakeliuose.
Naujos gamyklos pastatas yra A++ energinės klasės, ant jo stogo numatyta vieta 200 kW galios saulės elektrinei, kuri tieks elektros energiją gamybos linijoms. Pastato sklype numatoma įrengti 22 elektromobilių įkrovimo vietas.

Tokios gamyklų kuria aukštą pridėtinę vertę, tai ne bukas grūdų pardavimas, kartu tai ir darbo vietos išsaugant provinciją nuo degradavimo.
Ar VMG baldų gamyklos Akmenėje, ar ši, ar dar N visur išbarstytų. Visa tai kuria stipresnį Lietuvos stuburą.

[Sula]

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia padėtis, kas susiję su statybomis, ne vien pastarojo meto iššūkis. Ir problemos, gal net didesnės buvo visada, jau dešimtmečius. Tik gal korupcinė dedamoji sumažėjo, o išaugo normatyvinių reguliavimų kiekis. Kai kurie realūs sprendimų priėmėjai (pvz. toje pačioje statybos inspekcijoje) jau pergyveno ne vieną vyriausybę ar merą.

[Arunasx]

Geras nesąmonių muziejaus rinkinys apie neleidžiamas investicijas.
Paminėtas ir UAB „Intersurgical“ atvejis, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pareikalavo panaikinti statybos leidimą, išduotą jo savininkei UAB „Intersurgical“, ir pašalinti statybos padarinius – statinį, į kurį buvo investuotos dvi dešimtys milijonų eurų, nugriauti, nes atseit pastate nėra vidaus patalpų bei darbo vietų ir joms būtinų apšvietimo, vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, nors šio statinio, į kurį negali patekti žmogus, paskirtis – visiškai automatizuotas prekių sandėliavimas.
Pratrūkusi A. Paukščio neviltis atskleidė kelis šimtus įkaitų https://www.vz.lt/pramone/2024/11/19...-simtus-ikaitu

Aurimas Žlibinas, telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas, primena, kad tarp ESO paskelbtų 165 projektų, kurių jiems nepavyksta suderinti su „Via Lietuva“, yra ir jau kelerius metus stringančios 10 mln. Eur vertės „Telios“ duomenų centro statybos Vilniuje.

[digital]

Puslaidininkių Lietuva negamins: „Teltonika“ stabdo 3,5 mlrd. eurų investicijas

Puslaidininkių Lietuva negamins. Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė stabdantis Vilniuje, Liepkalnyje plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas. „Istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų investicijas“, – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje pareiškė jis.

A. Paukštys pranešė, kad „Teltonika“ THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m., yra stabdomos.

Istorija trumpai

Teltonikos investicijos:

1. Aukštųjų technologijų parko projektas Vilniuje, apimantis 10 gamyklų statybą ir naujos puslaidininkių pramonės kūrimą Lietuvoje, sustabdytas. Projekto vertė – 3,5 mlrd. eurų.

Ekonominiai nuostoliai:

1. Neišsipildys 6000 darbo vietų kūrimo planai, vidutinis atlyginimas būtų siekęs 10 tūkst. eurų per mėnesį.
2. Lietuva neteks milijardų eurų įtakos BVP ir kasmetinių 500 mln. eurų mokesčių į biudžetą.

Priežastys:

1. Elektros trūkumas: LITGRID nepajėgė užtikrinti reikalingos 63 MW galios ir užblokavo elektros kabelių tiesimą.
2. Žemės paskirties keitimas: Vilniaus savivaldybė jau dvejus metus delsia pakeisti žemės paskirtį į pramonės, kas trukdo pradėti gamyklų projektavimą.
3. Nepakankama parama: Nepaisant 300 mln. eurų investicijų, Teltonikai nesuteikta jokia valstybės pagalba, priešingai nei užsienio investuotojams.

Rezultatas:

1. Projekto ateitis Lietuvoje neaiški, o įmonė svarsto galimybę perkelti investicijas į kitą šalį.

Plačiau apie tai diskutuojama kitoje temoje - https://www.miestai.net/forumas/foru...59#post2165259