Nusileidžiama tokiom inovatyviom valstybėms kaip Bahreinas arba Vokietija... Kažkaip labai neįvyko tas Estijos vyjimasis per šią parlamentinę kadenciją, ką ir realiu laiku netgi buvo matyti, tai pasitvirtino. Tiktai va duomenų nesugebėjo paslėpti nuo reitingų sudarinėtojo
Rugsėjo 30 d., pirmadienį, Vilniuje susisiekimo ministras Marius Skuodis oficialiai atidarys du naujus Valstybės duomenų centrus. Pirmasis duomenų centras iškilo prie Televizijos bokšto, antrasis – sostinės pakraštyje. Šie modernūs duomenų centrai Lietuvai atveria naujas galimybes saugiai ir efektyviai laikyti valstybės informacinius išteklius.
Numatoma, kad į šiuos duomenų centrus bus perkelti, centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra abiejų duomenų centrų talpa siekia 248 serverių spintas.
Bendra Telecentro investicija į duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudaro daugiau negu 20 mln. eurų.
Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdoma didžiausia pasaulio dviračių gamintoja „Pon.Bike“ į naują gamyklą Kėdainiuose investavo 56,9 mln. eurų, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pastatytoje gamykloje, ,kuri oficialiai bus atidaryta antradienį, kasmet planuojama pagaminti iki 450 tūkst. dviračių, įdarbinti apie 600 žmonių.
Ministerijos duomenimis, Lietuva yra viena didžiausių dviračių gamintojų Europoje, jos dviračių eksportas 2023 metais sudarė apie 1,5 proc. viso Lietuvos eksporto.
„Pon.Bike“ Kėdainiuose gamins „Gazelle“, „Kalkhoff“, „Focius“ „Urban Arrow“ dviračius. Gamyklą pastatė bendrovė „YIT Lietuva“, jai vadovauja buvęs „Hollister Incorporated“ valdomos sveikatos priežiūros produktų gamyklos Kaune vadovas Algimantas Gedvilas.
„Pon.Bike“ buvo įkurta 2011 metais Nyderlanduose, joje dirba 2,4 tūkst. darbuotojų. Ji turi gamyklą Dyrene, Nyderlanduose, taip pat stato gamyklą Emšteke, Vokietijoje.
vienas iš svarbiausių šiandien pasirašyto dokumento punktų – susitarimas dėl konsorciumo įkūrimo tarp Lietuvos atstovų, kurie dalyvaus MISTI programoje. Šis konsorciumas įsipareigoja padengti metinį 300.000 USD narystės programoje mokestį, kurį Lietuva turės mokėti siekdama užtikrinti partnerystę su MIT.
„Šios lėšos bus skirtos išskirtinai tik Lietuvos reikmėms: studentų ir mokslininkų mainams, pradiniam mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų finansavimui bei kitoms iniciatyvoms, tiesiogiai prisidedančioms prie Lietuvos mokslo ir technologijų ekosistemos stiprinimo. Todėl itin svarbu suburti tvarų konsorciumo dalyvių tinklą iš suinteresuotų viešojo ir privataus sektoriaus atstovų“, ? teigia Gintaras Valinčius, LMT pirmininkas.
Tarp susitarimą pasirašiusių organizacijų – Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos energetikos institutas, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), Kauno mokslo ir technologijų parkas, asociacija „Infobalt“. LTG teigimu, susitarimas padės pritraukti pasaulinio lygio talentų – MISTI programa studentams suteikia apmokamas stažuotes, dalyvavimą tyrimų programose, galimybę mokytojauti. MISTI programa šiuo metu veikia daugiau negu 25 šalių. Programos įgyvendinimą koordinuos LMT.
Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ atsisakė 460 mln. eurų vertės projekto silicio išgryninimui naudojant kvarcinį smėlį iš didžiausio Baltijos šalyse telkinio Anykščiuose, penktadienį skelbia portalas lrt.lt.
„Silicio išgryninimo iš kvarcinio smėlio gamybos idėja buvo svarstyta, tačiau „Teltonikos“ specialistų atlikta galimybių studija parodė, kad Lietuvoje to daryti neverta, ypač dėl itin didelės taršos naudojant šiuo metu rinkoje vyraujančius gamybos procesus“, – lrt.lt teigė „Teltonika“.
„Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys 2021 metais BNS teigė, jog yra svarstoma tokio projekto Anykščiuose galimybė.
„Tada turėtume visą lustų gamybą užtikrinančią grandinę nuo smėlio iki galutinio produkto“, – tuomet sakė jis.
Vilniuje vystomame „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke liepą pradėtos plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybos. Grupės investicijos į šį projektą sieks apie 53 mln. eurų. Bendros investicijos į „Teltonika High-Tech Hill“ parką per 10 metų turėtų siekti apie 3,7 mlrd. eurų.
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę, Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. V. Tuziko duomenimis, labiausiai išsivysčiusios ES šalys – Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija – 2019–2023 m. MTEP skyrė beveik 6% bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuva ir Latvija tam skirdamos 2–3% BVP, anot LB atstovo, pagal šį rodiklį lygiavosi į mažiausiai išsivysčiusias ES šalis: Bulgariją, Čekiją, Graikiją, Kroatiją, Lenkiją ir kitas. Statybai, išskyrus būstą, LB duomenimis, 2019–2023 m. Lietuva skyrė beveik 9% BVP ir pagal šį rodiklį taip pat buvo artimesnė mažiausiai išsivysčiusioms ES šalims, kurios tam skyrė daugiau nei 7% BVP. Tuo metu labiausiai ar vidutiniškai išsivysčiusios Bendrijos šalys statybai per tą patį laiką skyrė apie 5% BVP.
„KG Constructions“ 20,5 mln. Eur vertės projektas Vilniaus rajone pripažintas svarbiu valstybeihttps://www.vz.lt
Aliuminio–stiklo konstrukcijų gamybos bei išorės fasadų sprendimų, krovinių pervežimo bei logistikos grupės „KG Constructions Group“ antrinės fasadų projektavimo ir gamybos įmonės „KG Constructions“ ir saulės energetikos įmonės „KG Energija“ vystomas naujos gamyklos Vilniaus rajone projektas pripažintas valstybei svarbiu dideliu investicijų projektu.
Naujoje gamykloje Jadvygiškių kaime, kurios plotas sieks 15.700 kv. m., įsikurs aliuminio konstrukcijų apdirbimo ir surinkimo centrai, kurie padvigubins šiuo metu turimas gamybos apimtis. Taip pat įmonė statys ir 2.900 kv. m ploto administracines patalpas.
Numatoma, kad čia bus sukurta apie 340 naujų darbo vietų ir pritraukta 20,5 mln. Eur investicijų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį, pranešė ministerija. „Tai jau šešioliktas stambus investicinis projektas. Skaičiuojame, kad visos iki šios dienos pasirašytos sutartys padės mūsų šalyje sukurti daugiau kaip 4.100 naujų gerai mokamų darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd. Eur investicijų“, – pranešime sakė Aušrinė Armonaitė, ministrė.
Užsienio reikalų ir ekonomikos ministrai Gabrielius Landsbergis ir Aušrinė Armonaitė pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Italijos gynybos pramonės įmonės „Leonardo“ vadovu Stefanu Pontecorvu, su kuriuo aptarė galimybes bendrovei investuoti Lietuvoje. Ministrai pristatė „Leonardo“ vadovui neseniai priimtus įstatymus, skirtus lengvinti gynybos pramonės veiklą Lietuvoje ir leisti paprasčiau plėtoti nacionaliniam saugumui svarbius stambius projektus.
G. Lansbergis pakvietė „Leonardo“ pasinaudoti palankiomis sąlygomis ir teisine baze, sukurta gynybos pramonės veiklai Lietuvoje, nurodė Užsienio reikalų ministerija. Tuo metu A. Armonaitė pabrėžė, jog ministerija yra atvira bendradarbiauti ir į savo šalį priimti naujo potencialo investuotojų.
„Leonardo“ dirba daugiau nei 53.000 darbuotojų visame pasaulyje. Pernai „Leonardo“ pajamos siekė 15,3 mlrd. Eur, o naujų užsakymų suma – 17,9 mlrd. Eur.
Pasirašyta sutartis su „Rheinmetall“, į gamyklą Lietuvoje bus investuota daugiau kaip 180 mln. Eurvz.lt/...ta-180-mln-eur
Baigta derinti ir pirmadienį pasirašyta investicijų sutartis su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Į ją numatoma investuoti daugiau nei 180 mln. Eur, bus sukurta bent 150 naujų darbo vietų. Statybas planuojama pradėti jau šiemet rudenį.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pranešė, kad ministrė Aušrinė Armonaitė sutartį su Vokietijos koncernu pasirašė po maždaug 10 mėn. trukusių derybų. Ketinimų protokolas su šia įmone buvo pasirašytas šiemet balandžio viduryje Vilniuje.
„Rheinmetall“ Lietuvoje statys NATO standartus atitinkančios 155 mm amunicijos gamyklą. Ji greičiausiai iškils Radviliškio rajone, ties Baisogala. Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas per artimiausias kelias savaites.
kartu su vokiečių brigada tai manau nerealiai svarbus poslinkis Lietuvai
Ruošiantis „Rheinmetall“ atėjimui siūloma gamyklą pradėti statyti be leidimo
Priėmus Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.
Tokį statusą gavęs investuotojas ginklų, šaudmenų ar kitų gynybos produktų gamyklą galėtų pradėti statyti dar neturint statybos leidimo – jį būtų privalu gauti iki statybų pabaigos.
Komentuoti: