Vilnius jau yra įsitvirtinęs kaip kokybiškos darbo jėgos centras finansinių ir verslo paslaugų srityje, tačiau iki šiol labiau specializavosi į globalius paslaugų centrus nei į tikrus inovacijų židinius. Vilniuje teikiamos paslaugos dažnai yra techninio ir transakcinio pobūdžio, padedančios užtikrinti įmonių veiklą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nors šios funkcijos nėra tiesiog „back office“, jos visgi labiau susijusios su vadybine įgyvendinimo dalimi nei su strateginiu planavimu.
„Robinhood“ sprendimas steigti kriptovaliutų centrą Vilniuje rodo, kad situacija ima keistis. Vis dažniau svarbūs sprendimai turės būti priimami vietoje. Tokio lygio veikla reikalauja darbo rinkos, kurioje yra žmonių, gebančių valdyti žinias ir informaciją, suvokti makroekonomines tendencijas bei įmonių finansus. Net ir prestižinį MBA įgiję vadovai negali efektyviai planuoti neturėdami prieigos prie kokybiškų duomenų – nuo įmonių finansų iki makroekonominių tendencijų. Kitaip tariant, jei norime būti tikru Europos sprendimų priėmimo centru, mums reikia aukščiausios klasės specialistų visose grandyse.
Lietuva jau turi lankstų ir pažangų reguliacinį lauką – mūsų institucijos greitai reaguoja ir prisitaiko. Dabar metas, kad ambicijas iškeltų ir mūsų universitetai. Turime orientuotis ne vien į išorinio blizgesio ieškančias verslo mokyklas, bet ir į pasaulyje pripažintas fundamentinių mokslų programas. Jei Vilnius nori tapti tikru sprendimų centru Europoje, privalome ruošti visą ekosistemą – ne tik palaikymo funkcijas, bet ir strateginį branduolį.
Mums reikia strateginio ekonominio mąstymo. Ir jį ugdyti turime jau dabar.
„Robinhood“ sprendimas steigti kriptovaliutų centrą Vilniuje rodo, kad situacija ima keistis. Vis dažniau svarbūs sprendimai turės būti priimami vietoje. Tokio lygio veikla reikalauja darbo rinkos, kurioje yra žmonių, gebančių valdyti žinias ir informaciją, suvokti makroekonomines tendencijas bei įmonių finansus. Net ir prestižinį MBA įgiję vadovai negali efektyviai planuoti neturėdami prieigos prie kokybiškų duomenų – nuo įmonių finansų iki makroekonominių tendencijų. Kitaip tariant, jei norime būti tikru Europos sprendimų priėmimo centru, mums reikia aukščiausios klasės specialistų visose grandyse.
Lietuva jau turi lankstų ir pažangų reguliacinį lauką – mūsų institucijos greitai reaguoja ir prisitaiko. Dabar metas, kad ambicijas iškeltų ir mūsų universitetai. Turime orientuotis ne vien į išorinio blizgesio ieškančias verslo mokyklas, bet ir į pasaulyje pripažintas fundamentinių mokslų programas. Jei Vilnius nori tapti tikru sprendimų centru Europoje, privalome ruošti visą ekosistemą – ne tik palaikymo funkcijas, bet ir strateginį branduolį.
Mums reikia strateginio ekonominio mąstymo. Ir jį ugdyti turime jau dabar.
Komentuoti: