Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • bato_usai
    replied
    Dar truputėlis Plungės, planas:

    Click image for larger version

Name:	image39.jpg
Views:	1046
Size:	2,34 MB
ID:	2219985

    Galvojau, kad žemės išpirkimai jau baigti, bet kol kas statusas-vykdomas

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Planuojamas antras Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros etapas https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...pletros-etapas
    Pasirašius sutartį su Vlado Algirdo Bumelio Molekulinės biotechnologijos centru, Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke laisvų sklypų naujiems investuotojams nebeliko, todėl planuojamas antras plėtros etapas 39,4 ha teritorijoje Liepkalnyje, šalia „Teltonikos“ aukštųjų technologijų miestelio, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
    Į šią teritoriją planuojama pritraukti iki 20 inovatyvių kompanijų, kurios sukurtų ne mažiau 600 aukščiausios pridėtinės vertės darbo vietų, o numatoma, kad investicijos į Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką Liepkalnyje viršys 100 mln. eurų. Tikimasi, kad investuotojų pritraukimui naujoje teritorijoje bus pasiruošta įpusėjus 2028 metams.
    „Įgyvendinant plėtrą Liepkalnyje prioritetas bus teikiamas inovatyvių įmonių, veikiančių informacinių ir ryšių technologijų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų bei sveikatos technologijų ir biofarmacijos srityse“, – sako parką valdančios įstaigos „Northtown Vilnius“ vadovas Gediminas Pauliukevičius.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    „Stansefabrikken“ į naują gamyklą Ukmergėje investavo 12 mln. eurų

    Ukmergėje veikianti Norvegijos kapitalo metalo apdirbimo įmonė „Stansefabrikken“ atidarė naują 12 mln. eurų vertės gamyklą, kurioje įrengta viena moderniausių technologinių linijų Lietuvoje.

    Bendrovė pranešė artimiausiais metais planuojanti išplėsti komandą iki 400 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba apie 270 žmonių.

    Nauja linija padidins įmonės gamybos pajėgumus nuo 6 tūkst. iki 9 tūkst. tonų per metus, 20 proc. padidins efektyvumą.

    Kaip pernai gegužę rašė BNS, naują gamyklą Ukmergės pramonės parke už 10 mln. eurų statė statybų bendrovė „Conres“, ją finansavo SEB bankas.

    Lietuvoje nuo 2003 metų veikianti „Stansefabrikken“ gamina įvairius metalo gaminius ir komponentus, įskaitant elektros paskirstymo dėžes, elektrinę šildymo ir aušinimo įrangą.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Rugsėjo 9 d. pristatyta Plungės pramonės parko galimybių studija. Plungės pašonėje ruošiama 100 hektarų teritorija naujoms investicijoms. Čia tikimasi daugiau nei 1100 darbo vietų bei beveik 200 mln. eurų investicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    Komentuoti:


  • Bartas1
    replied
    170 mln. Eur investicijų iš Europos Sąjungos Teisingos pertvarkos fondo, kurio lėšomis siekiama neutralaus poveikio ES klimatui, Akmenės, Jonavos ir Mažeikių savivaldybėse leis įgyvendinti 29 gamybos įmonių projektus. Bendra projektų vertė viršys 210 mln. Eur. Bet dalis projektų gali likti neįgyvendinti dėl terminų.
    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/08/14...astuose-571613

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Lietuvos mokslininkų išradimas ankstyvai ūminio pankreatito diagnostikai gavo JAV patentą https://www.vz.lt/inovacijos
    Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto (KTU UMI) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) mokslininkų sukurta dirbtinio intelekto (DI) sistema, paremta kontrastinio ultragarso tyrimu, sulaukė tarptautinio pripažinimo – jai suteiktas JAV patentas.
    Kaip pranešė universitetai, šis metodas leidžia pirmosiomis ligos valandomis tiksliai nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar iki atsirandant akivaizdiems nekrozės požymiams.
    Ūminis pankreatitas – staiga prasidedanti uždegiminė kasos liga, kuri kas penktam pacientui per 48–72 val. gali išsivystyti į sunkią formą su audinių nekroze ir daugelio organų funkcijos nepakankamumu. Ankstyvoje stadijoje aiškių skirtumų tarp lengvos ir sunkios eigos dažnai nėra, todėl laiku atpažinti rizikingus atvejus yra didelis iššūkis.
    Pasak prof. Renaldo Raišučio, KTU UMI direktoriaus, klinikinėje praktikoje gydytojai dažnai susiduria su situacija, kai pacientas skundžiasi ūmiu pilvo skausmu, tačiau įprasti tyrimai nesuteikia aiškaus ligos sunkumo vaizdo. Dėl to diagnozė gali būti nustatyta per vėlai, o komplikacijų bei mirštamumo rizika – išaugti.
    „Mūsų tikslas buvo sukurti greitai pritaikomą, neinvazinį sprendimą, kuris jau pirmomis paromis leistų objektyviai įvertinti kasos audinių pokyčius ir prognozuoti eigą“, – teigia jis.
    Naujoji sistema derina kontrastinio ultragarsinio tyrimo (CEUS) galimybes su DI algoritmais. Procedūros metu į paciento veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti realiuoju laiku matyti kraujotakos pokyčius kasos audiniuose.
    DI automatiškai apdoroja vaizdus, nustato galimus nekrozės židinius, apskaičiuoja pažeisto audinio procentą ir pateikia aiškią rizikos klasifikaciją – žemą, vidutinę arba aukštą. Sistema taip pat pateikia vizualų paaiškinimą, kaip buvo gautas rezultatas, ir gali būti naudojama net gydytojų, neturinčių didelės patirties radiologijoje.
    Įprasti diagnostikos metodai, tokie kaip kraujo tyrimai ar klinikiniai simptomai, ne visada parodo tikrąjį pažeidimo mastą. Kompiuterinė tomografija, nors ir laikoma „auksiniu standartu“, dažniausiai atliekama tik po kelių dienų, be to, yra brangi ir susijusi su spinduliuote.
    Kaip pažymi KTU ir VU, jų sukurtas sprendimas yra saugus, mobilus, nereikalauja paciento transportavimo ir gali būti taikomas įvairiose gydymo įstaigose.
    Projekto bendraautoriai – prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, doc. dr. Aistė Kielaitė-Gulla ir doc. dr. Artūras Samuilis – pabrėžia, kad JAV patentas ne tik įrodo technologijos naujumą, bet ir atveria kelią komercializacijai tarptautinėje rinkoje.
    Mokslininkų teigimu, sukurtas principas – kontrastinio ultragarso vaizdo kiekybinė analizė su DI – yra modulinis ir gali būti pritaikytas kitose medicinos srityse, pavyzdžiui, onkologijoje vertinant navikų perfuziją ar stebint gydymo efektyvumą.
    Šiuo metu ieškoma partnerių tolimesniems sistemos testavimo, sertifikavimo ir klinikinės validacijos etapams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Tom Hashimoto. Ką rodo „Robinhood“ sprendimas steigti centrą Vilniuje? https://www.lrt.lt
    Vilnius jau yra įsitvirtinęs kaip kokybiškos darbo jėgos centras finansinių ir verslo paslaugų srityje, tačiau iki šiol labiau specializavosi į globalius paslaugų centrus nei į tikrus inovacijų židinius. Vilniuje teikiamos paslaugos dažnai yra techninio ir transakcinio pobūdžio, padedančios užtikrinti įmonių veiklą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nors šios funkcijos nėra tiesiog „back office“, jos visgi labiau susijusios su vadybine įgyvendinimo dalimi nei su strateginiu planavimu.
    „Robinhood“ sprendimas steigti kriptovaliutų centrą Vilniuje rodo, kad situacija ima keistis. Vis dažniau svarbūs sprendimai turės būti priimami vietoje. Tokio lygio veikla reikalauja darbo rinkos, kurioje yra žmonių, gebančių valdyti žinias ir informaciją, suvokti makroekonomines tendencijas bei įmonių finansus. Net ir prestižinį MBA įgiję vadovai negali efektyviai planuoti neturėdami prieigos prie kokybiškų duomenų – nuo įmonių finansų iki makroekonominių tendencijų. Kitaip tariant, jei norime būti tikru Europos sprendimų priėmimo centru, mums reikia aukščiausios klasės specialistų visose grandyse.
    Lietuva jau turi lankstų ir pažangų reguliacinį lauką – mūsų institucijos greitai reaguoja ir prisitaiko. Dabar metas, kad ambicijas iškeltų ir mūsų universitetai. Turime orientuotis ne vien į išorinio blizgesio ieškančias verslo mokyklas, bet ir į pasaulyje pripažintas fundamentinių mokslų programas. Jei Vilnius nori tapti tikru sprendimų centru Europoje, privalome ruošti visą ekosistemą – ne tik palaikymo funkcijas, bet ir strateginį branduolį.
    Mums reikia strateginio ekonominio mąstymo. Ir jį ugdyti turime jau dabar.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių investicijų šiemet https://www.15min.lt/verslas/naujien...u-1290-2482300
    Lietuvos startuoliai per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė net 167,7 mln. eurų investicijų – tai yra 5 kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Išorės finansavimą šiais metais gavo 15 startuolių, o didžiausia sumą, siekiančią daugiau nei 95 mln. eurų, pritraukė debesų kompiuterijos optimizavimo platforma „Cast AI“, rašoma „Unicorns Lithuania“ pranešime žiniasklaidai.
    TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų per pirmą 2025 m. pusmetį:
    1. „Cast AI“ – 95,4 mln. eurų 2. „Atrandi Biosciences“ – 22,6 mln. eurų 3. „Sintra“ – 14,9 mln. eurų
    4. „myTU “ – 10 mln. eurų 5. „Nexos“ – 7,7 mln. eurų 6. „Samphire Neuroscience“ – 4,4 mln. eurų
    7. „Astrolight“ – 2,8 mln. eurų 8. „Pulsetto“ – 2 mln. eurų 9. „FPRO“ – 2 mln. eurų 10. „Traxlo“ – 1,6 mln. eurų

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    bet ar jis rūpinsis, kad Rietavo ar Simno Aibė, padidintu kasininkų skaičių ir ne duok dieve nepadarytu savitarnos kasų, tam ir skirta regionų ministerija.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    https://www.vz.lt/finansai/2025/07/0...6-kartu-570113
    2025 m. sausį-birželį užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ sutarė dėl 15 mln. Eur vertės tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo. Tai 16 kartų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Anot „Investuok Lietuvoje" vadovo, nemažos įtakos investuotojų nuotaikoms turėjo paaštrėjęs neapibrėžtumas dėl Jungtinių Valstijų vykdomos politikos.
    „Tą tiesiogiai pajutome, nes projektai, kuriuos planavome šitą pusmetį, arba nusikėlė, arba kol kas, sakykim, taip, klientai paspaudė pauzės mygtuką“, – kalbėjo jis.
    Agentūros vadovas teigimu, šiemet fiksuojamas iki šiol neregėtas reiškinys – potencialūs investuotojai įšaldo investicinius gamybos projektus.„Jie nežino, ką reiškia šitie nauji veiksniai, kaip tai paveiks jų partnerių arba jų užsakymus, (...) bet tikėkimės, kad jie dar materializuosis ir niekur nedingo“, – sakė E. ČivilisJo teigimu, regiono kontekste Lietuva atrodo gana gerai, tačiau didieji investuotojai renkasi kitas šalis.
    Ryškiausia investicija – JAV finansinių technologijų ir turto valdymo milžinės „Robinhood“ įsteigtas pirmasis Europoje kriptovaliutų prekybos centras. Kita JAV bendrovė, elektroninių komponentų, puslaidininkių gamintoja „Vishay Intertechnology“ Vilniuje atidarė klientų patirties centrą, o Indijos IT įmonė „Data Template“ – technologijų kūrimo ir pristatymo centrą. Lietuvoje investicinius projektus taip pat vykdė kanadiečių įmonė „Ovivo Water“, Izraelio internetinių technologijų bendrovė „Wix.com“, fintech įmonė „Paystrax“.

    Komentuoti:


  • uzdvidesimt
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Robinhood daug dalykų labai ant ribos daro.. Bet už tai piguva naudotojams.
    Po GME bairių, jie turėtų nebeegzistuot. Bet stambaus kapitalo norus vykdė, tai išgyveno ir panašu vėl auga...

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Jeigu ta bendrovė kuriasi kažkuriam iš Lietuvos provincijos regionų tada taip. Antraip kokia nauda regionams iš dar 2 mil. atiduotų Vilniuj?
    Nauda yra milžiniška. Visų pirma, neteršiama aplinka, neatvyksta svetimi žmonės, imigrantai, su svetimomis vertybėmis, išvengiama trapios darbo rinkos išbalansavimo, neatsiranda pavojingo transporto judėjimo, neperkraunama kita infrastruktūra ir t.t.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    Jeigu ta bendrovė kuriasi kažkuriam iš Lietuvos provincijos regionų tada taip. Antraip kokia nauda regionams iš dar 2 mil. atiduotų Vilniuj?
    O tai jūs manote, kad regionuose sutvarkyti šaligatviai (ir daug kur geresni nei Vilniuje ar Kaune), renovuoti namai yra iš kieno pinigų?

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Jeigu ta bendrovė kuriasi kažkuriam iš Lietuvos provincijos regionų tada taip. Antraip kokia nauda regionams iš dar 2 mil. atiduotų Vilniuj?
    O tai ministerija Rietave ar Simne įsikurs? Realiai ministerija Sinkevčiui.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Jeigu ta bendrovė kuriasi kažkuriam iš Lietuvos provincijos regionų tada taip. Antraip kokia nauda regionams iš dar 2 mil. atiduotų Vilniuj?
    Ar Investuok Lietuvoje neatvedė nieko į Kauną? Ar manai tokioms įmonėms siūlant įsikurti pvz Joniškyje ar Raseiniuose tai suveiktų?
    Ar iš viso neatvedant tokių įmonių į Lietuvą iš viso būtų kam nors geriau? Sumokamų GPM mokesčių Vilniuje pusė atiduodama regionams tavo žiniai. Nereikia žiūrėti labai siaurai. Regionų ministerija įmonių į Lietuvą neatves. Tik paskolas į Paskolucko ir jo draugų kišenes.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    „Data Template“ Lietuvoje įkurs pirmąjį padalinį Europoje https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...alini-europoje

    Kaip sakė kolega dėl Regionų ministerijos startinių būtinų 2mln:
    Jeigu ta bendrovė kuriasi kažkuriam iš Lietuvos provincijos regionų tada taip. Antraip kokia nauda regionams iš dar 2 mil. atiduotų Vilniuj?

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Data Template“ Lietuvoje įkurs pirmąjį padalinį Europoje https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...alini-europoje
    Tarptautinė informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėja „Data Template“ Vilniuje įkurs pirmąjį padalinį Europoje.
    Daugiausia klientus iš JAV aptarnaujanti bendrovė planuoja per 6 mėnesius Lietuvoje įdarbinti 5-10 programuotojų, o per ateinančius trejus metus – iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.
    Anot pranešimo, Lietuvą bendrovė pasirinko dėl pažangios IT ekosistemos, aukštos kvalifikacijos specialistų ir palankių verslo sąlygų.
    „Lietuva išsiskyrė didele aukštos kvalifikacijos, daugiakalbių programavimo srities talentų pasiūla. Be to, iš Lietuvos lengva vykdyti veiklą ES mastu, o šalyje veikia valstybinės paramos mechanizmai“, – pranešime sakė „Data Template“ įkūrėjas ir vadovas Anilas Kumaras Parakkadas.
    2011 metais Bangalore, Indijoje įsteigta „Data Template“ išaugo į tarptautinę bendrovę su daugiau nei 300 darbuotojų 9 šalyse. Pagrindinę būstinę Sinsinačio mieste JAV turinti bendrovė teikia IT paslaugas „Fortune 500“ įmonėms ir Amerikos startuoliams.
    Kaip sakė kolega dėl Regionų ministerijos startinių būtinų 2mln:
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
    geriau investuok Lietuvoje atiduotu tuos 2mln.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Robinhood daug dalykų labai ant ribos daro.. Bet už tai piguva naudotojams.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Pirmą kartą matau apie tokenised stocks, skamba fishy.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Robinhood https://www.traders.lt/page.php?id=39224
    Amerikos finansinių technologijų bendrovė Robinhood mažmeniniams investuotojams Europoje suteikė galimybę įsigyti žetonų, leidžiančių sekti maždaug 200 JAV akcijų ir ETF fondų kainą, taip pat investuoti į privačias bendroves SpaceX ir OpenAI. Brokerio akcijų kaina pakilo iki naujų visų laikų aukštumų.
    Daugiau nei 200 bendrovių ir ETF, kotiruojamų JAV biržose, skaitmeniniai žetonai bus prieinami per Robinhood Europos kriptovaliutų prekybos programėlę. Tai bus išvestinės finansinės priemonės, suteikiančios kainų poziciją konkretaus aktyvo atžvilgiu, o tai nėra tas pats, kas pirkti tradicinius vertybinius popierius. Vis dėlto daugumai investuotojų tai greičiausiai bus vienintelis būdas investuoti į privačias bendroves SpaceX ir OpenAI.
    Robinhood minimi žetonai bus prieinami prekiauti 24 valandas per parą, penkias dienas per savaitę be jokio kainų skirtumo ar komisinio mokesčio. Bus tik 0,1 procento valiutos konvertavimo mokestis. Pasak brokerio, investuoti į naują produktą galima pradėti nuo 1 euro. Skaitmeninio turto, suteikiančio galimybę investuoti į konkrečių bendrovių akcijas, turėjimas leidžia investuotojams uždirbti iš mokamų dividendų.
    Robinhood nusprendė paminėti naujo produkto pristatymą kiekvienam tinkamam Europos Sąjungos vartotojui padovanodama 5 eurų vertės OpenAI ir SpaceX žetonus. Akcijos sąlyga – prisijungti prie programėlės iki liepos 7 dienos. Bendrovė padovanos 1 mln. dolerių vertės skaitmeninių OpenAI akcijų ir 500 tūkstančių dolerių vertės SpaceX biržos žetonų.
    Biržoje prekiaujami žetonai, kurie prisijungė prie Robinhood pasiūlymo Europos Sąjungoje, buvo išleisti pagal MiFID II kaip išvestinės finansinės priemonės. Remiantis bendrovės pranešimu, pagrindinius aktyvus laiko įstaiga, turinti JAV licenciją.
    Tokenizuotos akcijos platinamos vartotojų sąskaitoms per Robinhood saugomąją piniginę, kaip platesnės infrastruktūros programos dalis. Skaitmeninis turtas buvo išleistas bendrovės antrojo lygio blokų grandinėje, pagrįstoje Arbitrum tinklu.
    Pasiūlymas, kuris ką tik pasiekė Europos Sąjungos gyventojus, nebus prieinamas vartotojams Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tai draudžia reglamentai. Tačiau pranešimas apie naujovę sukėlė bendrovės akcijų biržos šuolį Niujorko vertybinių popierių biržoje. Vakar jos pabrango apie tryliką procentų, o šiandien - virš penkių procentų.
    p.s. suprantu, kad kiek ne į temą, bet tiesiog norėjau kartu su ankstesniu postu.

    Komentuoti:

Working...
X