Atsimenat, kažkada VMS klausiau dėl to dabar ypač išplitusio fasadų tepliojimo įvairių ir bele kokių atspalvių impregnantais ar kokiu ten velniu. Prisegu VMS atsakymą. Ar tikrai teisingai suprantu, kad tai laikoma remontu ir kad spalva derinama tik paveldiniuose pastatuose? Reikia kažką su tuo daryt. Kai kur dailiai padaro, pritaiko, bet kai kur - baisiai. Atgrubnagiškai. Vėliau gal įkelsiu foto.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Daugiabučių renovacija Vilniuje
Collapse
X
-
Neblogas straipsnių rinkinys apie renovacijas: http://www.architektusajunga.lt/tarp...visos-europos/
- 1 patinka
Komentuoti:
-
,,Plokščių klijavimas
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto.
Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą.
Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tilteliai, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba montažinėmis putomis.''
,,Nepalikite tarpų tarp sienos ir plokštės
Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmės.
Kaip sako VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėjimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro tuštumos bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma. Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles. Taip dėl neteisingo klijavimo išorinių sienų šiltinimas praranda savo energinį efektyvumą, pastatuose susidaro didesni šilumos nuostoliai, o fasaduose išryškėja siūlės tarp izoliacijos plokščių, gadinančios pastatų išvaizdą.''
https://lt.lt.allconstructions.com/p...butu-efektyvus
Taigi, labai svarbu, kad plokštės plokštuma, kuria ji bus klijuojama prie fasado, plokštumos perimetras būtų padengtas nepertraukiama juosta klijuojančia medžiaga. Reikėtų dar pasidomėti ar galima / verta putplasčio plokščių paviršių dengti 100% - jei taip galima daryti, tuomet tikrai nebebūtų galimybės atsirasti tarpams tarp šiltinimo sluoksnio ir sienos. Kitu atveju, suklijavus daug plokščių, tarp jų ir sienos susidarys vertikalūs kanalai, kurie pradės veikti kaip savotiški ,,šilumos dūmtraukiai''. O ,,dūmtraukio'' viršuje susidarys didelis šilumos slėgis, kuris ieškos silpniausios vietos fasado šiltinimo sluoksnyje pro kurią stengsis išsiveržti į lauką. Kuo didesni temperatūrų skirtumai tarp šilto ir šalto fronto - tuo didesnis slėgis susidaro.
Paskutinis taisė spekas; 2022.08.14, 12:27.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Rinktinės g. 38 pradėjo montuoti fasado plokštes. Ar dažna tokia fasado praktika - ant patinkuotos namo sienos tvirtinama plokštė jau suklijuota su putplasčiu?
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Tiesiog prisiminkime kur Vilniuje yra didžiausia renovuotų namų koncentracija - tikriausiai Žirmūnuose tarp Lidl ir Kareivių gatvės. Daugelis namų yra jau gan seniai renovuoti, kai kurie net prieš 10 metų ir anksčiau. Kaip gi atrodo infrastruktūra ir bendras kiemų vaizdas? Kaip gili sovietija. Kodėl? Ne VMS yra giliai px ir jeigu kažkas ir buvo daroma, tai tik paprastojo remonto a.k.a. sovietinių klaidų įamžinimo dar 20-30 metų būdu.
Google maps vaizdas pasenęs, nors jis ir 2019 metų.Paskutinis taisė feex12; 2022.08.09, 14:19.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Šiuo metu dar labiau išryškėjo poreikis kuo greičiau renovuoti pastatus. Renovavus, sakyčiau, apie 30% pastatų to turėtų užtekti pilnai atsisakyti dujų vartojimo miestų šildymui. O renovavus daugumą - ne tik nebereikėtų dujų jiems šildyti, bet ir biokuro poreikis mažėtų. Būtų sutaupoma apie 50% dabartinio šilumos poreikio.
Pateikiu kainas biokuro ir dujų:
Biokuras - pabrango nuo maždaug 150 eur už toną iki maždaug 350 eur už toną. Apie 2,5 karto.
Dujos - pabrango nuo maždaug 25 eur už MWh iki maždaug 100-175 eur už MWh. Apie 4-7 kartus.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Norit pasakyt, kad 2022 metais Šiaurės Europos valstybės sostinėje negalima rasti kito sprendimo, nei seni, aptrupėję, naudoti sovietiniai bortai su nusilupusiais geltonais dažais?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNa tie betono luitai turbūt vienintelė įmanoma priemonė apsisaugoti nuo visokių barborų ir DPD išvažinėto šaligatvio.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNa tie betono luitai turbūt vienintelė įmanoma priemonė apsisaugoti nuo visokių barborų ir DPD išvažinėto šaligatvio.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Na tie betono luitai turbūt vienintelė įmanoma priemonė apsisaugoti nuo visokių barborų ir DPD išvažinėto šaligatvio.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąKalbėjome šioje temoje apie renovaciją Klaipėdoje (kaip pavyzdį Vilniui), tad įdedu kelias nuotraukas (jų tikrai reikėjo ir buvo galima padaryti gerokai daugiau) iš savo vizito. Panašu, kad Rumpiškės gatvėje renovacijai naudojami buvo tiek tinkas, tiek Marmoroc, tiek vėdinami fasadai, tiek ir man anksčiau nematytas sprendimas renovacijoje - klinkeris. Visi sprendimai naudojo bendrą spalvų gamą, tad bendras rezultatas - tikrai geras. Geriausiai atrodo klinkeris ir Marmoroc, bet kiti sprendkmai irgi atrodo gerai. Bendras įspūdis - labai neblogas: aplinka sutvarkyta gerai, darbų kokybė - gera. Būtų galima ilgai ir nuobodžiai kabinėtis prie visko, bet tai buvo geriausias (mano matytas) kvartalinės renovacijos pavyzdys Lietuvoje.
Yra ten dar nesutvarkytų namų, yra visokių baisių garažų ir verslo patalpų, kaip nuotraukoje matoma skalbykla, infrastruktūra dar nėra pilnai sutvarkyta (bet kaip suprantu turėtų vykt darbai), bet net su šitais minusais tai jau yra by far kito lygio renovacija nei Vilniuje.
Tiesiog prisiminkime kur Vilniuje yra didžiausia renovuotų namų koncentracija - tikriausiai Žirmūnuose tarp Lidl ir Kareivių gatvės. Daugelis namų yra jau gan seniai renovuoti, kai kurie net prieš 10 metų ir anksčiau. Kaip gi atrodo infrastruktūra ir bendras kiemų vaizdas? Kaip gili sovietija. Kodėl? Ne VMS yra giliai px ir jeigu kažkas ir buvo daroma, tai tik paprastojo remonto a.k.a. sovietinių klaidų įamžinimo dar 20-30 metų būdu.
Bet tarp renovuotų sovietinių daugiabučių galima rasti ir tokių VMS know-how
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Kalbėjome šioje temoje apie renovaciją Klaipėdoje (kaip pavyzdį Vilniui), tad įdedu kelias nuotraukas (jų tikrai reikėjo ir buvo galima padaryti gerokai daugiau) iš savo vizito. Panašu, kad Rumpiškės gatvėje renovacijai naudojami buvo tiek tinkas, tiek Marmoroc, tiek vėdinami fasadai, tiek ir man anksčiau nematytas sprendimas renovacijoje - klinkeris. Visi sprendimai naudojo bendrą spalvų gamą, tad bendras rezultatas - tikrai geras. Geriausiai atrodo klinkeris ir Marmoroc, bet kiti sprendkmai irgi atrodo gerai. Bendras įspūdis - labai neblogas: aplinka sutvarkyta gerai, darbų kokybė - gera. Būtų galima ilgai ir nuobodžiai kabinėtis prie visko, bet tai buvo geriausias (mano matytas) kvartalinės renovacijos pavyzdys Lietuvoje.
- 10 patinka
Komentuoti:
-
Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimąBajorų kel 19.
Statybos metai: 2009 m.
Man atrodo jau reiktu tvarkyti... Retorinis klausimas - ir kaip dabar to namo gyventojus priversti kazka daryti su namo isvaizda? Esu tikras niekas ten nenori mestis ant perdazymo.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Street view matosi, kad dažai buvo pradėję luptis jau 2012 ir tik ant šio namo, nors šalia dar 5 tokie patys, tai čia yra tiesiog statybos brokas ir gyventojams reikėjo kreiptis į hannerį kiek anksčiau. Kitą vertus, kažin ar būtų ką išpešę, nes net dėl žymiai didesnių brokų kitiems reikėjo daug metų tampytis teismuose: https://m.delfi.lt/verslas/article.p...72564532&=1Paskutinis taisė Burnnots; 2022.07.18, 09:46.
Komentuoti:
-
Parašė MindesAcc Rodyti pranešimą
O tai pastato administratorius neturetu tiesiog taisyti tokius dalykus pastoviai? Prie ko cia butu savininkai? Bendra pastato prieziura administratorius turi rupintis.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimąBajorų kel 19.
Statybos metai: 2009 m.
Man atrodo jau reiktu tvarkyti... Retorinis klausimas - ir kaip dabar to namo gyventojus priversti kazka daryti su namo isvaizda? Esu tikras niekas ten nenori mestis ant perdazymo.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Bajorų kel 19.
Statybos metai: 2009 m.
Man atrodo jau reiktu tvarkyti... Retorinis klausimas - ir kaip dabar to namo gyventojus priversti kazka daryti su namo isvaizda? Esu tikras niekas ten nenori mestis ant perdazymo.
- 7 patinka
Komentuoti:
-
,,Siekdama mažinti gyventojų išlaidas už būsto šildymą, Aplinkos ministerija parengė ir teikia derintidu aprašų pakeitimo projektus, kuriais įgyvendinamos naujosValstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymonuostatos. Jomis nuo 30 iki 80 proc. didinama kompensacinė išmoka už gyvenamųjų pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą diegiant energinio efektyvumo didinimo priemones.
Kai paramą gauna butų ir kitų patalpų savininkai, siūloma nustatyti ne didesnę kaip 80 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų subsidiją. Jeigu paramos gavėjas yra šilumos tiekėjas, nuosavybės teise valdantis šilumos punkto įrenginius, subsidija būtų apskaičiuojama priklausomai nuo įmonės dydžio ir vietovės, ji galėtų siekti nuo 50 iki 80 proc.
Kitas svarbus pakeitimas – sudaryti palankesnes finansavimo sąlygas, išplečiant paramos gavėjo sąvoką. Valstybės parama gali būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, buto ar kitų patalpų savininkams, bet ir šilumos tiekėjams (kadangi jiems priklauso dalis šilumos punktų). Nustatomas projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo sutarties įsigaliojimo datos ne ilgesnis kaip 18 mėnesių.
Paramą galės gauti daugiabučio namo, pastatyto pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, buto ar kitų patalpų savininkas arba šilumos tiekėjas, nuosavybės teise valdantis šilumos punkto įrenginius daugiabučiame name, pastatytame pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus.
Primename, kad šiais metais nuo 1,5 iki 4 mln. eurų padidintas finansavimas kompensacinėms išmokoms už daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Šios lėšos skirtos iš Klimato kaitos programos.
Kvietimus teikti paraiškas skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra. Jie suplanuoti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.''
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/mazaj...lumos-tiekejai
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: