Parašė VLR
Rodyti pranešimą
Visi tie apleisti parkeliai su zikuratais, latrų pamėgtomis erdvemis (kurias myli kai kurie šio forumo nariai), kurios atsirado suniokojant prieš tai buvusius sluoksnius, užleistais medžiais (pasižiūrėkite priekškario žemėlapius, nuotraukas), kurie chaotiškai visur augo, o šiandien dendrofilai juos saugo kaip lietuvio tapatybės simbolį, per kažkokia greimišką sampratą: žemė-medis-lietuvis...
Viešų erdvių ir ypač įmanžinimo politika yra atskira didžiulė tema, kuri nagrinėjama jau ir akademiniu lygmeniu. Keistų srendimų priežastis yra tai, kad visuomenė didžioje dalyje neturi aiškaus supratimo, kas jiems svarbu, ko jie nori ir ką vienais ar kitais paminklais nori pasakyti. Klasikinio kanono nesilaikymas ar elementariai idėjų ir pinigų trūkumas atveda iki to, kad mums bet kokią forma reikia įamžinti kažką. O kartais, asmniškai puikiai žinau, kad tokie sprendimai priimami labai ekscentriškų žmonių, kurie nori paminklu save įamžinti, kaip kad raitelio-Vyčio atveju nutiko.
Komentuoti: