Visų pirma tai tuose užsienio pavyzdžiuose yra metalinės konstrukcijos, kurios turi kur kas didesnę architektūrinę vertę, nei betoniniai stulpai.
Žirmūnų autobusų parkas:
Bet esminis ir pagrindinis skirtumas yra tas, kad užsienio pavyzdžiuose yra labai aukštos lubos, trigubai aukštesnės. Norint sukurti jaukią erdvę - būtina turėti aukštas lubas ir pakankamai dienos šviesos, kitu atveju tai bus ne kas kita, kaip požeminė perėja, o mes visi žinome kokios jos jaukios. Norint, kad nebūtų požeminės perėjos efekto - reikės nugriauti stogą, bet aš tada nelabai suprantu ką mes ten bandome taip išsaugoti, jeigu nugriovus stogą ten nelabai kas ir liks. Galiausiai, norint ten kažką labai meniško padaryti, reikia, kad Vilniuje būtų pakankamai menininkų, kurie ten atitarytų savo visokias studijas, o Vilniuje jų paprasčiausiai tiek nėra, kad jiems reikėtų milžiniško pastato joms. Galiausiai yra Užupis, kuriame turistų pilna yra ir tai menininkų studijų ten tik viena kita atsidarius. Jeigu bus bandoma išsaugoti šitą angarą - tai bus labai didelis feilas. Amsterdame, kuriame nepalyginamai daugiau menininkų, kurio angaras ne betoninis, o su metalinėmis konstrukcijomis ir labai aukštomis lubomis, tai galbūt ir įmanoma, bet ne šitoje vietoje. Bet netgi tame Amsterdame tas NDSM angaras nepasakyčiau, kad labai jaukus, pasižiūrėjus youtūbėj, tai atrodo, kad jis nelabai ką sudomino, video apie jį vos porą tūkstančių peržiūrų surenka, o pasižiūrėjus patį video, tai neatrodo nei kad ten labai jauku, nei kad jis kažkokius žmonių srautus sutraukia. Jeigu Amsterdamui nepavyko - tai Vilniuje iš šitos milžiniškos požeminės perėjos sukurti kažką jaukaus yra neįmanoma ir to net neverta bandyti daryti.
Ką toje vietoje reikėtų daryti, tai nugriauti tą angarą ir visą tą milžinišką teritoriją konvertuoti į Šiaurinį centrą. Vakaruose, didžiuosiuose miestuose dažnai būna sukuriami centrai, nutolę nuo pačio centro, kad aplinkinių miegamųjų rajonų gyventojai lengvai galėtų pasiekti 'miestą' nevažiuojant toliausiai iki centro. Savivaldybė, vietoj to, kad švaistytų pinigus visokioms nesėkmei pasmerktoms meninėms požeminėms perėjoms, turėtų tuos pinigus investuoti į kokybiškos viešosios infrastruktūros sukūrimą ir žemės sklypus ne pardavinėti, o atiduoti nemokamai skelbiant konkursus ne kas sumokės daugiau, o kas tuose sklypuose pasiūlys aukštesnės architektūrinės vertės pastatą pastatyti. Tai turėtų nulemti kokybinį šuolį architektūroje, nes NT vystytojai žinotų, kad jų projekto sėkmę nulems ne kuo daugiau būtų pastatytų už kuo mažesnę kainą, o kuo aukštesnės architektūrinės vertės projektą jie sugebės pasiūlyti. Vilniuje didžiausios sėkmės sulaukė Paupio rajonas, tai tenais turėtų būti kažkas panašaus, tik galbūt netgi geriau, nes paupyje yra pridaryta klaidų pristatant eiles vienodų pastatų. Sukūrus patrauklų naują miesto šiaurinį centrą, ten atsirastų dideli žmonių srautai, o tai yra esminis faktorius, kad ten įsikurtų restoranai, muziejai ir tos pačios meno studijos, kurios požeminėjė perėjoje jokios sėkmės nesulauks.
Komentuoti: