Projektai Kaune...

[Aš]

Bet koncervatoriai patys viduje pešasi. Bent jau dėl arenos taip buvo. Kaip jie gali efektyvai siekt tikslų taip dirbdami. Na, bet tai jau rimtas pagrindas pasvarstyt dėl balsavimo už juos. Dėl to balsavimo vis neapsisprendžiu.

Tačiau taip neturėtų būt normalioj valstybėj. Projektai turi būt vykdomi ir politikai turi dirbt dėl šalies (ir jos miestų) vystymosi, ne dėl populiarumo. Populiarumas ateis kartu su sėkmingu jų darbu. Dabar tas „sėkmingas darbas“ suvokiamas kiek iškreiptai. Kai politinė konfrontacija trukdo eit į priekį, tai jau nieko gero. Tarppartinė konkurencija kaip tik turėtų skatinti didesnį progresą, naudingesnių minčių įgyvendinimą, o ne atvirkščiai.

[Andrew]

Kritika iš dalies yra teisinga ir pagrįsta.

Bet nereikia pamiršti tokių dalykų: visiškos proporcijos tarp įgyvendinamų ir remiamų projektų tarp miestų negali būti. Nes miestai skiriasi savo dydžiu, gyventojų skaičiumi ir t.t.
Vilniuje surankama daugiausiai pajamų į valstybės biudžetą. Pagal santykį kiek iš tų pajamų tenka miestui Vilnius gauna mažiau nei kai kurie miestai. Pagal vienam gyventojui tenkančių dotacijų iš valstybės biudžeto skaičių didelės disporporcijos tarp Vilniaus ir Kauno nėra.

Savivalybės vykdo ne tik savarankiškas, bet ir valstybės joms priskirtas funkcijas. Vilnius, kaip dižiausias miestas, tų funkcijų vykdo daugiausiai, atitinkamai dotacijų turi būti daugiau.
Vilniaus biužetas dėl objektyvių priežasčių yra didesnis, todėl iš jo galima finansuoti ir daugiau projektų, darbų.

parama kai kuriems projektams turi būti neįkaičiuojama, nes yra susijusi su išimtiniu Vilniaus statusu, pvz. Europos kultūros sostinės projektas. Šis projektas gali būti vykdomas tik Vilniuje, nes susijęs tik su šiuo miestu. Dalyvauti ir laimėti dėl šio statuso gali/galės ir Kaunas.

Visa tai nepaneigia išdėstytos kritikos. Ką galima patarti. Būti ryžtingais, drąsiais, siekti savo tikslo, nebijoti rizikuoti, nebijoti naujų neišbandytų idėjų. Kodėl Kauno meras taip nusiteikęs prieš stadiono perdavimo FBK (UBIG). Kodel skleidžia neteisingą informaciją? Kodėl vėl pučia miglą apie pavojus ir išlaikymą "miesto rankose". Jeigu nesupras , kad viešas ir privatus sektorius turi bendradarbiauti nieko nebus. Pasaulyje jau seniai pamiršta išlaikymo "miesto rankose" svarba. Ne išlaikymo , o naudos nešime yra esmė. Reikia ryžtingų projektų, skelbti koncesijas, sugalvoti naujus projektų įgyvendinimo modelius.

Verkimas ir dejavimas čia nepadės. Ir be abejo reikia reikalauti teisingo požiūrio. Kad būtų proporcingai remiami ir Kauno projektai.Kuo Laisvės alėjos rekonstravimas negali būti nacionaliniu projektu, arba pilies atstatymas.?

[Aš]

Bet nereikia pamiršti tokių dalykų: visiškos proporcijos tarp įgyvendinamų ir remiamų projektų tarp miestų negali būti. Nes miestai skiriasi savo dydžiu, gyventojų skaičiumi ir t.t.

Kokia dar visiška proporcija, aš kalbu apie Vilniaus gavimą dvigubai daugiau. Pakaks?

Vilniuje surankama daugiausiai pajamų į valstybės biudžetą. Pagal santykį kiek iš tų pajamų tenka miestui Vilnius gauna mažiau nei kai kurie miestai. Pagal vienam gyventojui tenkančių dotacijų iš valstybės biudžeto skaičių didelės disporporcijos tarp Vilniaus ir Kauno nėra.

Kiek pajamų į Lietuvos biudžetą surinko Vilnius ir kiek Kaunas? Kokio dydžio parama vyriausybės yra skiriama Vilniaus ir kokia Kauno projektams? Kaip Kaunui surinkti santykinai tokias pačias pajamas į valstybės biudžetą, jei nedotuojant jo projektų jis negali deramai vystytis?

Savivalybės vykdo ne tik savarankiškas, bet ir valstybės joms priskirtas funkcijas. Vilnius, kaip dižiausias miestas, tų funkcijų vykdo daugiausiai, atitinkamai dotacijų turi būti daugiau.

Tikrai? Ir kokias gi funkcijas vykdo Vilniaus miesto savivaldybė, kurių nevykdo Kauno miesto savivaldybė? Kiek kainuoja tų funkcijų palaikymas kasmet ir koks yra dotacijų tarp šių miestų skirtumas?

Vilniaus biužetas dėl objektyvių priežasčių yra didesnis, todėl iš jo galima finansuoti ir daugiau projektų, darbų.

Tai apie Vilniaus biudžetą mes ir nekalbam, jūs ten finansuokit ką tik norit. Mes kalbam apie vyriausybės paramą.

parama kai kuriems projektams turi būti neįkaičiuojama, nes yra susijusi su išimtiniu Vilniaus statusu, pvz. Europos kultūros sostinės projektas. Šis projektas gali būti vykdomas tik Vilniuje, nes susijęs tik su šiuo miestu. Dalyvauti ir laimėti dėl šio statuso gali/galės ir Kaunas.

Taip, teisybė, todėl kaltnimus dėl paramos šiam projektui aš atmečiau. Mano kaltinimuose nėra tokių tavo minėtų projektų Be to aš pasisakau ne prieš Vilniaus projektų rėmimą, o už logiškai pagrįstą projektų rėmimą visoje Lietuvoje.

Visa tai nepaneigia išdėstytos kritikos. Ką galima patarti. Būti ryžtingais, drąsiais, siekti savo tikslo, nebijoti rizikuoti, nebijoti naujų neišbandytų idėjų. Kodėl Kauno meras taip nusiteikęs prieš stadiono perdavimo FBK (UBIG). Kodel skleidžia neteisingą informaciją? Kodėl vėl pučia miglą apie pavojus ir išlaikymą "miesto rankose". Jeigu nesupras , kad viešas ir privatus sektorius turi bendradarbiauti nieko nebus. Pasaulyje jau seniai pamiršta išlaikymo "miesto rankose" svarba. Ne išlaikymo , o naudos nešime yra esmė. Reikia ryžtingų projektų, skelbti koncesijas, sugalvoti naujus projektų įgyvendinimo modelius.

Teisybė, tačiau mes turime teisę naudotis ne vien verslo teikiamu, bet ir kitu privalumu - vyriausybės parama. Naudotis ja nebūtinai taip pat smarkiai, kaip tai daro sostinė, tiesiog skirtumai neturi būti nelogiški. Ir ne vien dėl to, kad Kauno valdžia vien verslo pagalba miesto neišvystys, tiesiog Kauno projektams privalo būt teikiama logiško dydžio parama. Kadangi finansų ištekliai riboti, jie turi būt skirstomi logiškai. Duoti 200 milijonų litų stadiono pirmojo etapo statybai Vilniuje ir neduoti 11 milijonų litų esamo stadiono renovacijai Kaune yra apgailėtina!

Verkimas ir dejavimas čia nepadės. Ir be abejo reikia reikalauti teisingo požiūrio. Kad būtų proporcingai remiami ir Kauno projektai.Kuo Laisvės alėjos rekonstravimas negali būti nacionaliniu projektu, arba pilies atstatymas.?

Galbūt keliant diskusiją į paviršių, būtume išgirsti. Nežinau, juk tylėti taip pat negalima, o kažką realiai pakeisti eilinis pilietis šansų turi taip pat labai ne daug. Bent jau morališkai geriau, kai skriauda yra pripažįstama

[Andrew]

Aš,

aiškiai pasakiau, kad kritikai pritariau. Prašiau tik atsižvelgti į mino minėtus dalykus, kurie yra objektyvūs.

Antra, prašau, nesiskirstom į "mes-jūs" , nes niekada negyvensiu Vilniaus , Kauno ir kituose getuose, ir nemąstysiu kaip geto gyventojas.

Apie Vilniaus biudžetą kalbėjau tam, kad kai kurie projektai įgyvendinami iš jo ir susidaro įspūdis, kad jie įgyvendinami iš valstybės lėšų (ar kad labai daug jų Vilniuje įgyvnedinami). Kai kurie projektai Vilniuje net nepradėti ir neaišku, kada bus pradėti įgyvendinti.(tas pats nacionalinis stadionas).

ir taip, miestai daugiausia ir didžia dalimi vystomi verslo pagalba. nes didžiulius rezidencinius, prekybos ir pramogų kompleksus stato verslas. Verslas daug pajėgesnis.

O dėl stadiono. Galbūt tikrai geriau FBK 77 milijonai, nei 11 milijonu

kad vyriausybė parama turi naudotis, sutinku

[Aš]

Apie Vilniaus biudžetą kalbėjau tam, kad kai kurie projektai įgyvendinami iš jo ir susidaro įspūdis, kad jie įgyvendinami iš valstybės lėšų (ar kad labai daug jų Vilniuje įgyvnedinami). Kai kurie projektai Vilniuje net nepradėti ir neaišku, kada bus pradėti įgyvendinti.(tas pats nacionalinis stadionas).

Kritikuodamas aš minėjau konkrečius projektus, visų jų finansavimo šaltinis didžiąja dalimi buvo ne Vilniaus savivaldybė. Nacionalinis stadionas nepradėtas? Taip, turbūt 200 milijonų litų jums davė tik paturėt.

ir taip, miestai daugiausia ir didžia dalimi vystomi verslo pagalba. nes didžiulius rezidencinius, prekybos ir pramogų kompleksus stato verslas. Verslas daug pajėgesnis.

kad vyriausybė parama turi naudotis, sutinku

Nesvarbu, kiek verslas būtų pajėgus, mes tiesiog turim teisę gaut deramą paramą. Mes, patikėk manim, nenorim būt išlaikomi Vilniaus į biudžetą surenkamų pajamų, mes mielai tai darysim patys. Tik duokit mums galimybę. Papildomą prie tos, kurią duoda verslas. Reik išnaudot viską, juk taip.

O dėl stadiono. Galbūt tikrai geriau FBK 77 milijonai, nei 11 milijonu

11 milijonų, kurių mums niekas neduoda

[mmm]

Kodėl Kauno meras taip nusiteikęs prieš stadiono perdavimo FBK (UBIG). Kodel skleidžia neteisingą informaciją? Kodėl vėl pučia miglą apie pavojus ir išlaikymą "miesto rankose". Jeigu nesupras , kad viešas ir privatus sektorius turi bendradarbiauti nieko nebus. Pasaulyje jau seniai pamiršta išlaikymo "miesto rankose" svarba. Ne išlaikymo , o naudos nešime yra esmė. Reikia ryžtingų projektų, skelbti koncesijas, sugalvoti naujus projektų įgyvendinimo modelius.

Verkimas ir dejavimas čia nepadės. Ir be abejo reikia reikalauti teisingo požiūrio. Kad būtų proporcingai remiami ir Kauno projektai.Kuo Laisvės alėjos rekonstravimas negali būti nacionaliniu projektu, arba pilies atstatymas.?

Kauno savivaldybės ir verslo struktūrų santykiai yra pačios Kauno savivaldybės reikalas. Todėl Lietuvoje ir turime, ar bent jau galvojame, kad regionuose turime savivaldą. Ar susitartų Kaunas su ŪB, ar ne praktiškai įtakos vyriausybės finansavimui Kaune neturėtų turėti. Čia tiktai galima būtų pagirti arba papeikti Kauno savivaldybę. Taip kad paprašytumėm čia nenukreipti temos.

Visa problema tame ir yra, kad šiuo metu Vilnius mėgaujasi išskirtiniu valdžios dėmesiu. Apie kokybiškus projektus turbūt kalbėt nereikėtų, nes nesamonių tiek vieni, tiek kiti prisidaro ( aplinkelio žemės skandalas Vilniuje ). Kalbame apie mąstus, Vilnius tikrąja šio žodžio prasme verda, o likusi Lietuva stagnuoja.

Gryžtant prie projektų, kiekvieną Kauno iniciatyvą vyriausybė labai mikliai nusodina. Nėra pinigų.. ir taip toliau. Netgi nepradėjus rengti projekto. Vilniuje viskas atvirkščiai. Savivaldybei yra liepiama paruošti tuos ir tuos projektus, ir apie jokį pinigų stygių nekalbama. Tai vadinama protekcionizmu.

Ar visi infrastrktūros darbai, taip pat patenka į Vilnius Europos kultūros sostinė projektą? Manau ne.

Mano giliu įsitikinimu, čia taip pat neapseinama be politikos.

Jei taip tęsis ir toliau tikrai tapsime vieno miesto šalimi. Su tviskančia, pergrūsta sostine, kuri dūsta kamščiuose, ir apgriuvusiais, duobėtais keliais kitais Lietuvos miestais.

Nepamiršk, kad Vilnius taip smarkiai besiplėsdamas sau didžiulę meškos paslaugą daro. Kodėl tu manai pasaulyje atsirado poreikis, investuoti į regionus, kartais net perkelti kai kurias valstybines institucijas. Tai ne šiaip buvo sugalvota. Vilniuje šiuo metu koncentruojama viskas kas įmanoma: valdžia, verslas, kultūra, bandoma net mokslo įstaigų kuo daugiau. Bet tai yra labai trumparegiška ir žalinga valstybei.

Kalbant apie turizmą dar blogiau. Kol kas tik Vilnius nori visus turistus prisivilioti. O juk ar ne geriau, kad tie turistai bendrai paėmus ilgiau šalyje užsibūtų, aplankę Vilnių dar į Kauną bei Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį nuvažiuotų. Iš to laimėtų visa Lietuva, taip pat ir Vilnius, nes pinigų tas turistas dvigubai daugiau išleistų. Tačiau kol kas mes oriantuojamės tik į Talinas, Ryga, Vilnius maršrutus, o ne Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar pnš. Ar tai yra taip sunku suvokt, kad tik būdami viena komanda pagerinsim visų savo buitį bei ūkį, o ne darydami viską pavieniui ir besipešdami.

[mmm]

Šiandien savivaldybėje kalbėta apie Civitas forumo organizavima. Kaip visada sunku vyriausybę įtikinti paremti ne Vilniuje vykstantį renginį, organizatorius iš užsienio patvirtino. Ištrauka iš "5 kanalo" žinių

Ir nieko mes neišsigalvojam...

[deep'as]

2007 metų Vilniaus įnfrastruktūros projektų finansavimo šaltiniai:
Kad būtų truputį aiškumo.

Vilniaus pietinis aplinkkelis, Molėtų plento statyba, Dariaus ir Girėno g. viaduko per geležinkelį, Vilniaus vakarinis aplinkelis, Automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimas, Pėsčiųjų viaduko tarp Lazdynų ir Karoliniškių statyba, Pilaitės prospekto statyba, Gedimino prospekto rekonstrukcija ir dar daugybė smulkesnių bei galbūt praleistų ir stambių.

Taigi, viso 2007 metam numatyta 232,1163 mln. litų

Iš Savivaldybės biudžeto 8,3283 mln. litų
Iš Privatizavimo fondo 44,8962 mln. litų
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 15,000 mln. litų
Skolintos lėšos 70,8054 mln. litų
Valstybės biudžeto lėšos 13,3772 mln. litų
ES lėšos 79,7092 mln. litų

Išvadas darykit patys.
Būtų įdomu pamatyti analogišką Kauno infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių sąrašą.

[liutass]

Vytauto Didžiojo karo muziejaus stogo rekonstrukcija. Toliau matosi Centronamas kranas.


Ofisina Putvinskio g.

[Nedas]

Pora muziejaus išplėtimo.

[liutass]

Čia statoma nauja biblioteka

[Nedas]

Čia statoma nauja biblioteka

Tuom tikras ? Nesiginčysiu, nes prabegdamas stenda perskaičiau.

[liutass]

Tuom tikras ? Nesiginčysiu, nes prabegdamas stenda perskaičiau.

O ką stendas sako?

[Nedas]

O ką stendas sako?

Čiurlionio dalies remontas, kažkoks prapletimas, darbus vykdo Ranga IV, Kranas iš vilniaus

[Aš]

2007 metų Vilniaus įnfrastruktūros projektų finansavimo šaltiniai
Taigi, viso 2007 metam numatyta 232,1163 mln. litų

Į ne infrastruktūrą geriau nė nežiūrėti

Iš tikrųjų būtų įdomu gauti Kauno skaičius

[FlagMan]

Studentu gatves bunkeris snd praturtejo kranu. Tai visgi gal kas TIKSLIAI zino kas cia bus?...

[mmm]

Iš lrytas.lt

Ispanas susidomėjo Aleksoto oro uosto dykra
Žinomas sportininkas tuščiuose plotuose norėtų įrengti teniso aikštes

ARŪNAS DAMBRAUSKAS
LS KORESPONDENTAS
2007-09-28

Susitiko su direktoriumi

Lietuvos pilietybę turintis ispanas Danielis Lencina S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste norėtų įsteigti šešis dengtus teniso kortus ir dvi atviras aikštes. Tokius planus jis aptarė su Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi Arūnu Keserausku.

„Apžiūrėjau oro uostą ir įsitikinau, kad ši vieta puikiai tiktų Lietuvoje kol kas nelabai populiariai sporto šakai plėtoti. Ypač tam tinka oro uosto pakraščių teritorijos, kurios dabar yra visiškai apleistos“, – „Laikinajai sostinei“ sakė neblogai lietuviškai kalbantis D.Lencina.

Planai – bendro pobūdžio

Jis pabrėžė, kad planai įsikurti Aleksote kol kas nėra konkretizuoti.

„Vyksta tik bendro pobūdžio kalbos. Reikia dar sutvarkyti daug formalumų, o tada jau galėsime planuoti konkrečias investicijas. Kada tai bus, kol kas neaišku“, – sakė A.Keserauskas.

D.Lencina pasakojo, kad iki šiol dirba Vokietijoje, Bielefelde, veikiančio lauko teniso klubo rinkodaros vadovu.

Šiame klube treniruojasi apie 2 tūkst. profesionalių sportininkų ir mėgėjų.

Vedė kaunietę

30-mečio D.Lencinos žmona – kaunietė, buvusi Lietuvos teniso čempionė Gabrielė Masiliūnaitė-Lencina.

Apie numatomas pertvarkas istoriniame S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste sportininkai sužinojo iš „Laikinosios sostinės“ publikacijų.

„Turiu nemažą žaidėjo, lauko teniso vadybininko patirtį, Madride įgijau aukščiausiosios kategorijos lauko teniso trenerio licenciją. Esu įsitikinęs, kad mano žinios galėtų praversti diegiant Kaune lauko teniso tradicijas“, – tvirtino ispanas. D.Lencina Amerikoje yra baigęs universitetą ir įgijęs psichologo bei prancūzų literatūros specialisto diplomą.

2003, 2004 ir 2005 metais jis buvo pripažintas geriausiu teniso žaidėju Lietuvoje.

[Aš]

„Kitron“ statys antrą gamyklą Lietuvoje

Norvegijos elektronikos bendrovė „Kitron ASA“ penktadienį savo tinklalapyje paskelbė, kad už 20,8 mln. eurų statys antrąją gamyklą Kaune.

Pasak pranešimo, gamyklos, kurios plotas sieks 10 tūkst. kvadratinių metrų, statyba turėtų būti baigta 2009 m. viduryje.

Bendrovės vadovybė darbuotojų stygiaus nesibaimina ir tikisi įdarbinti 300 žmonių.

Visos „Kitron“ naujoje gamykloje sukurtos prekės iškeliaus į Švediją, Norvegiją.

• Elektronikos įmonė - galima tikėtis mažesnės taršos ir aukštesnės pridėtinės vertės (nors nežinau tikslios įmonės produkcijos specifikos)
• Nemažai naujų darbo vietų (skirtų ne „buduliams“)
• Visa produkcija skirta eksportui (Lietuvos užsienio prekybos balansas šiuo metu gana problematiškas)
• Investicijos, mokesčiai, t.t.

Šaunu

Tai, kad ši bendrovė stato jau antrą gamyklą Kaune, rodo, jog pas mus tokiai gamybos sričiai yra tikrai palanki terpė. Belieka tuo naudotis ir ateityje.


Taisymas:

<...> nežinau tikslios įmonės produkcijos specifikos <...>

Štai:

Kitron is one of Scandinavia’s leading companies in the development and manufacture of electronics for the medical, defence, data/telecom, and process industries. The company has various manufacturing locations in Norway, Sweden and Lithuania.

Vertimas:

„Kitron“ yra viena iš pirmaujančių Skandinavijos medicinos, gynybos, duomenų/ryšių industrijų elektronikos gamybos ir vystymo kompanijų. Bendrovė dirba įvairiose vietose Norvegijoje, Švedijoje ir Lietuvoje.

Daugiau čia.

Beje, skirtingai nė „Delfi“, bendrovės interneto svetainėje teigiama, kad gamybos patalpos užims 12 000 kvadratinių metrų, ne 10 000.

[daktaras]

/\ o tai kodėl ne lez'e įdomu... nors bet kokiu atveju vis tiek puiku

[liutass]

/\ o tai kodėl ne lez'e įdomu... nors bet kokiu atveju vis tiek puiku

LEZ'e jiems nėra pakankamai sklypų.