Projektai Kaune...

[Smauglys]

Iš Facebook:

Įdomu kurioje vietoje.

[woofer]

manau kur nors prie kauno arenos.

[Smauglys]

manau kur nors prie kauno arenos.

Mačiau Facebook'e rašė, kad prie amfiteatro, ir kaip supratau ne pačiame nemune, o fontaną ant žemės. Na pamatysim jei padarys.

[Raelis]

tai bent jau vanduo nekainuos, nuves vamzdžiu tiesiai į nemuną ir pompuos...

[Mjso]

Aha ir š spalvos vanduo fontane trykš. Filtrus nebent pastatys kokius.

[Gator]

Aha ir š spalvos vanduo fontane trykš. Filtrus nebent pastatys kokius.

Gal nehiperbolizuok, vanduo Nemune yra normalios spalvos. Buvo toks dalykas Kauno mariose pries kelis metus, vanduo tvarkingos iprastos spalvos trysko.

[Depeche]

Aha ir š spalvos vanduo fontane trykš. Filtrus nebent pastatys kokius.

Esant didžiulei koncentracijai ir kiekiui vandens išryškėja jo spalva, o krentantys sisalėliai tikrai nebus šššš spalvos.

[Dellamorte]

Šią savaitę prasidėjo Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimo darbai prie Lampėdžių karjero Gervių gatvėje.

Planuojamos investicijos į Kauno regiono kempingo su paplūdimiu statybą siekia beveik 2,5 mln. litų. Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarys 0,5 mln. litų, iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti 2 mln. litų.

Kempingas bus įrengtas Lampėdžių karjero šiaurės rytinėje pakrantėje, Raudondvario plente. Aptvertoje teritorijoje suprojektuotos aikštelės palapinėms statyti. Šių aikštelių danga bus natūrali veja. Prie įvažiavimo į kempingo teritoriją numatytas pastatas, kuriame numatoma įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, lankytojų registravimo, daiktų saugojimo patalpa, reikiamo inventoriaus nuoma, apsauga ir užkardos valdymas. Paplūdimys skirtas 1000 - 1100 poilsiautojų, jis bus suskirstytas į atskiras zonas: poilsio, maudymosi ir sporto.

http://www.kaunas.lt/index.php?1095745789

[HAMMER]

Džiugu girdėti, beje labai įdomu kas vyksta Nemuno pakrantėje netoli Marvelės. Ten jau senokai vyksta nemaži darbai, tvarkoma pakrantė.

[daktaras]

/\ uostas?..

[HAMMER]

Na aš to paties tikiuosi

[aviDer]

R.Juknevičienė: Kaunui nereikia dairytis į Vilnių

Puikioje geografinėje vietoje įsikūręs ir didžiausią potencialą tapti šalies verslo centru turintis Kaunas kol kas neišnaudoja savo galimybių. „Kaip ir likusioje Lietuvoje, nusivylimas, netikėjimas ir savęs niekinimas yra pagrindinės to priežastys“, - įsitikinusi antrą kadenciją iš eilės Žaliakalnio apygardoje į Seimą išrinkta konservatorė Rasa Juknevičienė.

Neatsistebinti, kiek daug gabių žmonių gimsta laikinojoje sostinėje, krašto apsaugos ministrė kauniečiams siūlo nesidairyti į Vilnių, tikintis paramos ir visų problemų sprendimų, o atsigręžti į save ir bendrą gerovę kurti aktyviau steigiant bendruomenes, bendrijas, rodant įvairias iniciatyvas.


- Kaip iš valdžios aukštumų atrodo Kaunas šalies kontekste?, - socialinis tinklas E-namas.lt paklausė R.Juknevičienės.

- Sovietinių gamyklų miestas Kaunas labai nukentėjo nepriklausomybės pradžioje. Fabrikai arba bankrutavo, arba buvo nevykusiai privatizuoti ir įstumti į bankrotą. Tai labai smogė žmonėms, išblaškė juos. Neigiama bankrotų bangos pasekmė juntama iki šiol. Gal ir centrinė valdžia Kauno nelabai mylėjo, todėl jam iki šiol skyrė mažiau dėmesio.

Sostinė, kurdama infrastruktūrą, per atkurtos nepriklausomybės metus nubėgo toliau, nes jai natūraliai skiriama daugiau lėšų. Klaipėda nubėgo kita kryptimi, nes tai - uostamiestis, jo kitokia specifika.

Man teko matyti korėjiečių atliktą studiją apie Kauno perspektyvas. Jis įvardijamas kaip daugiausia perspektyvų turintis Lietuvos miestas: dėl geros geografinės padėties, oro kelių, geležinkelio, kuris, po vulkano Islandijoje išsiveržimo, įgys dar didesnę svarbą ir Rail Baltica, tikėsimės, bus greičiau nutiesta. Per Kauną teka ir upė, kurią galima atgaivinti, kaip plaukiojančią upę.

Tačiau vienas iš akmenų, pririštų prie besiveržti norinčio žirgo kojos, yra nusivylimas, netikėjimas ir savęs niekinimas. Jei Kaunas, kaip ir visa likusi Lietuva, to atsikratytų, proveržis būtų didžiulis. Juk tiek daug gabių žmonių vienoje vietoje aš nemačiau jokiame kitame šalies mieste, tegul man atleidžia gimtasis Panevėžys, Šiauliai ir kiti miestai.

Čia yra daugiau kažkokios dvasinės energijos. Kur bedursi pirštu Vilniuje, jei dirba gabus žmogus - bus iš Kauno. Ir sostinė, ir užsienis „nusiurbia“ gabius kauniečius, tačiau jų vis atsiranda, ir atsiranda vėl.

Tikiuosi sulaukti laiko, kai kauniečiai nebežiūrės į Vilnų, kai sakys, kad nereikia mums tos pagalbos, nebeverkime, o eikime į priekį patys, nes patys žinome ko norime.


- Kokie didžiausi jūsų Žaliakalnio apygardos gyventojų džiaugsmai ir vargai?

- Žaliakalnyje esu renkama jau antrą kadenciją. Prieš tai turėjau kaimiškas – Pasvalio rajono, Kupiškio apygardas. Mano gimtasis miestas Panevėžys, tačiau su Kaunu mane sieja daug ryšių. Čia gyvena mano mama, broliai.

Kaimiška ir miesto apygardos skiriasi. Rajonas yra apribotas teritorinėmis ribomis, o mieste viskas išsisklaidę. Žmonės gyvena Žaliakalnyje, o dirba visai kitame miesto gale. Rinkėjui svarbus viso Kauno kontekstas, todėl ir politikas negali atsiriboti nuo bendrų miesto reikalų. Tokios linijos stengiuosi ir laikytis.

Rinkėjams nežadėjau, kad atliksiu mero ar Tarybos nario funkcijas, už juos priiminėsiu sprendimus. Mano darbas yra labiau kontroliuojantis. Kad žmogus turėtų kur ateiti pasiskųsti ar pasiguosti, kad kartu galėtume „pajudinti“ reikalus.

Kalbant apie problemas, pirmos kadencijos metu ypač daug įtampos, teisminių procesų buvo susijusių su turto grąžinimu, kadangi yra daug privačių namų, ypač - Žaliakalnio centre. Kitas problemų ratas – švietimo sistemos reforma. Kaunas, Vytauto Šustausko buvimo meru laiku, labai atsiliko nuo kitų miestų, tvirtindamas vaikų ugdymo įstaigų statusą. Ant ribos su Centro apygarda įsikūrusi Dailės gimnazija, nenorėdami išnykti, siekia pasikeisti savo statusą iš apskrities į savivaldybės mokyklą.

Yra ir gerų dalykų. Labai gražūs ryšiai nusistovėjo su Prisikėlimo bažnyčios bendruomene, kurią paremiu iš savo atlyginimo. Stengiuosi labiau bendrauti su iniciatyviais žmonėmis. Tapus ministre, laiko bendrauti su rinkėjais liko dar mažiau, todėl nemažą dalį darbų perėmė mano padėjėja Aušra Eidukaitytė.

- Vienas pagrindinių šios Vyriausybės siūlomų išėjimo iš ekonominės krizės sprendimų yra daugiabučių renovacija, kuri kol kas lieka tik tuščiomis kalbomis. Ar daug daugiabučių reikėtų modernizuoti Žaliakalnyje? Kada visas procesas galėtų realiai pajudėti?

- Prisipažinsiu, kad nesu labai įsigilinusi į tai. Tačiau imti reikia ne Žaliakalnį, o visą Kauną. Nors konkrečių renovacijos duomenų neturiu, tikrai žinau vieną dalyką – Kaunas yra neiniciatyvus, žmonės nenori kurti bendruomenių. O jei ir susikuria bendruomenė, išrinktas pirmininkas iš karto daug kam nebepatinka, kyla pykčiai, nepasitikėjimas, įtampa, ypač – vyresnių žmonių tarpe. Čia matau visų pirma psichologines, o ne kokias nors kitas problemas.

Jei norime daugiau tvarkos šalyje, reikia stiprinti bendruomenes, savivaldą, skatinti žmonių iniciatyvas. Ne viską spręsti Vilniuje. Nors žmonėms atrodo, kad, prisirišus prie sostinės, bus geriau.


- Politikai, valdininkai ir patys žmonės nuolat kalba apie tai, kad būtina kurti bendruomenes, kad gyventojai patys turi spręsti savo problemas, o ne laukti kol ateis stebuklingas geradaris ir viską sutvarkys. Tačiau visa tai lieka tik gražiais žodžiais. Ar šią situaciją iš esmės pakeisti gali tik laikas, ar žmonių iniciatyvumą galima paskatinti švietimu, palankesniais bendruomenių finansavimo įstatymais?

- Laikas, be abejo, pamažu viską spręs. Pažiūrėkime į demokratišką ir labai iniciatyvią JAV visuomenę, tiesa, jai sukurti prireikė 200 metų. Ten tūkstančiai bendruomenių, visuomeninių judėjimų, nevyriausybinių organizacijų skelbia savo idėjas, mintis, tačiau tarpusavyje nesirieja, nes kiekvienas turi savo nišą. Jei tu esi toks, tai ir varyk savo vagą, o mano reikalas – priimti tavo požiūrį, ar ne. O Lietuvoje visa tai dar tik formuojasi.

Seimo nario darbas ir yra toks – skatinti iniciatyvas, burti žmones. Aišku, ir bendrijos turi aktyviai dirbti, ir miestų tarybų nariai. Pastarieji turėtų būti etatiniai darbuotojai (taip, demokratija kainuoja brangiai), kaip ir seimo nariai. Juk ar gali žmogus, dirbantis kitą darbą ir tik keletą kartų per mėnesį ateinantis prabalsuoti, iš esmės įsigilinti į svarstomus klausimus?

- Žmonės bijo imtis iniciatyvos, tai – akivaizdu. Kaip išgyvendinti šią baimę, trukdančią kurtis bendrijoms, bendruomenėms?

- Viskas labai priklauso nuo konkrečios asmenybės. Jei yra į lyderystę linkęs žmogus, nebijantis iniciatyvos ir atsakomybės, tai viskas ir važiuoja. Jei nėra – nevažiuoja.

Kita vertus, Mozės keliavimas 40 metų dykuma turi didelę prasmę. Juk mes, vyresnioji karta, atėjome iš 50 metų trukusios sistemos, kurioje buvo slopinama iniciatyva, individualumas. Tokie mes ir esame. Jauni žmones mokyklose jau yra kitokie. Jie nebijo iniciatyvos, nebijo būti laisvi.

P.S, manau rimtai, kad R.Juknevičienė galėtu būti Kauno merė, kaip mat dingtu korupcija, biurokratizmas ir Kauną atgaivintu, nes žino ko reikia, ko trūksta, ko nereikia

[liutass]

Pardavė šitą:

[fredis]

tikėkimės nekonservuos.... o darys kažką iš to velnio...

[kempas]

Turbūt koncervuos lauks, geresnių laikų

[Kestykas]

as ir labai tikiuosi, kad cia kazka padarys artimiausiu metu, nes gadina vaizda silainiu

[paulius 05]

nezinot kas pirkejas?

[mikis]

"Senukai" į prekybos centrą "Banginis" Kaune investuos apie 30 mln. litų http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...ln-litu-282489

[fredis]

Čia, kaip suprantu Pramonės Senius pavadins Banginiu ir toks čia pasikeitimas... Aišku Prisma bus gera naujiena...

[Kirkas]

Kauno autobusų stoties laukia perversmas

2012 m. Kauno autobusų stotyje turėtų stovėti šiuolaikiški statiniai, po jais – požeminė automobilių saugojimo aikštelė. Autobusų peronas pasistums šiek tiek toliau nuo Vytauto prospekto.

Raus požeminę aikštelę

Kauno autobusų stočiai seniai norėta siūdinti naują apdarą, planuota, kad stoties teritorijoje kils daugiaaukščiai pastatai. Dabar šie projektai guli įmonės "Kautra" muziejuje. Stalčiuje liks ir planai iškelti stotį į erdvesnę miesto vietą. Apie stoties iškėlimą buvo kalbėta prieš kelerius metus, nes norėta, kad šalia stoties įsikurtų didelis prekybos ir kitų paslaugų centras.

"1,5 ha užimančioje autobusų stotyje ploto aiškiai trūko. Tačiau krizė parodė, kad didelių prekybos centrų poreikio nebeliko, plėtotojai nesuinteresuoti tokiais projektais. Tai ir lėmė, kad liekame senojoje stotyje. Tūpčioti metų metais vienoje vietoje nebėra laiko, turime plėtoti projektą. Turėsime išsitekti turimame plote", – dėstė bendrovės "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, pagal išvykimų srautus Kauno autobusų stotis didesnė negu Vilniaus, o jos infrastruktūra gerokai atsilieka. Todėl permainos – neišvengiamos.

Dvejonių, kad geriausia likti esamoje vietoje, neliko po to, kai buvo nuspręsta, kad automobilius galima statyti po žeme. Pagal pirminį projektą numatoma, kad vieno lygio požeminėje aikštelėje po būsimais naujais statiniais tilps 168 automobiliai. Įvažiuoti į ją bus galima iš Vytauto prospekto ir Girstupio gatvės.

"Dabar aplink stotį viskas užkimšta automobilių, vietų labai trūksta ir rekonstruotam "Buities" pastatui. Autobusai Bažnyčios gatve išvyksta tarsi butelio kakliuku", – vaizdžiai problemą įvardijo "Kautros" atstovai.

Autorius atrinks konkurse

Per ekonomikos sunkmetį projektą bus galima įgyvendinti kur kas pigiau, nei tai būtų kainavę prieš kelerius metus. Tiesa, ir statybos užmojai buvo didesni – buvo leista statyti pastatus iki šešių aukštų.

Dabar numatoma, kad planuojamas pastatų kompleksas kils iki dviejų aukštų. Naujai atsirasiančiame statinių komplekse bus vienas didesnis prekybos centras ir daug mažų parduotuvėlių, paslaugų įmonių – panašiai, kaip Vilniaus autobusų stotyje.

"Žmonių srautai yra nemaži, juos reikia išnaudoti", – prekybos centro sėkmę regi "Kautros" atstovai. Parduotuvės stotyse – įprastas sprendimas užsienyje. Belaukdamas keleivis gali apsipirkti ar pasinaudoti įvairiomis paslaugomis.

Įgyvendinus projektą, keleivių laukimo salės erdvė padidės. Dabar ji maždaug 200–250 kv. m ploto, o pastačius naują stotį, keleiviams bus skirta apie 400 kv. m, siuntų terminalui – apie 200 kv. m. Visos išvykimo aikštelės bus uždengtos stogu.

Preliminariai numatyta, kad Vytauto prospektą ir Bažnyčios gatvę sujungs nedidelė vidinė gatvė. Tačiau tai bus ne tranzitinė gatvė, ja galės nautotis stoties kompleksą aptarnaujantis transportas. Keleiviai į stotį galės patekti pasažu.

Tačiau tai tik užduotys, kurias ketinama suformuluoti architektams. Parengus detalųjį planą, numatoma skelbti architektūrinį konkursą ir išrinkti būsimus projekto autorius. "Dėžės statyti mes tikrai nenorime", – kokybišką statinio architektūrą žadėjo "Kautros" valdybos pirmininkas, pirkimų direktorius Mindaugas Platūkis.

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...versmas-283365