Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Medžiai ir želdiniai miestuose
Collapse
X
-
Tiesiog wow.Laišką redakcijai atsiuntęs kitas vilnietis rašė: „Kol savivaldybė sodina žolytę ir menkaverčius krūmus Konstitucijos pr. – Vilniaus centre, Rinktinės g. priešais Maskvos namus ką tik nurėžtas sveikas, žaliuojantis šimtametis ąžuolas su paukščių lizdais, kuris turėjo būti naujojo projekto puošmena ir įkomponuotas į projekto centrą. Aplinkiniai gyventojai šokiruoti tokio barbariško veiksmo.“
- 4 patinka
-
Šįkart šalinami beveik visi uosialapiai. Progresas. Gal kažkada atsipeikės?
https://vilnius.lt/lt/miesto-ukis-tr...omi-zeldiniai/
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
Tamsta nesuprantate naujojo Vilniaus ir vilniečių vibe'o ir tikrojo feeling'o:
Komentuoti:
-
Sostinės seniūnijos išdalins 4,5 tūkst. krūmų. Šiemet pasisodinti bus siūloma ir medžių – jų vilniečiams bus padovanota 1,3 tūkst., skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Krūmų ir medžių sodinukai bus dalinami balandžio 11–30 dienomis. Prie savo namų krūmų ar medžių norintys pasisodinti gyventojai ar bendruomenės turi kreiptis į savo seniūniją – iki balandžio 10 d. elektroniniu paštu pateikti laisvos formos prašymą.
Gal kuriems vilniečiams aktualu, tik laiko nedaug paraiškoms.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimąTamsta nesuprantate naujojo Vilniaus ir vilniečių vibe'o ir tikrojo feeling'o:
Komentuoti:
-
Parašė spekas Rodyti pranešimąO tarp naujų daugiabučių bus medžių, o tai mane šiurpas ima kai matau naujus kvartalus be medžių?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
- 1 patinka
Komentuoti:
-
,,nOrmAliai'':
Už nelegaliai nupjautą ąžuolą įmonei skirta atlyginti per 60 tūkst. eurų žalą
https://vilnius.lt/lt/2022/12/21/uz-...kst-euru-zala/
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Baltažiedė robinija – gyvybingas invazinis augalas, todėl ją naikinant būtina laikytis mokslininkų rekomendacijų
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/balta...-rekomendaciju
,,Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad norint efektyviai išnaikinti invazinesbaltažiedes robinijas (Robinia pseudoacacia L.) ir nepadaryti aplinkai žalos, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir susiplanuoti darbus iš anksto – prieš šių augalų vegetacijos pradžią.
Baltažiedė robinija, kitaip vadinama akacija, yra labai gajus medis, kuris dauginasi ne tik sėklomis, bet ir šaknų bei kelmų atžalomis. Nupjovus gyvą medį, iš kelmo ir šaknyse esančių pridėtinių ir miegančiųjų pumpurų išauga labai daug naujų ūglių, kurie sudaro tankius, dygius sąžalynus.
Dėl to pirmiausia šie invaziniai medžiai turi būti nudžiovinami herbicidais ir tik tuomet galima nupjauti jų kamienus. Naikinti šį invazinį augalą pjaunant gyvus medžius ne tik neefektyvu, bet tai netgi skatina jų plitimą.
Veiksmingiausia baltažiedes robinijas naikinti pirmiausia jas vegetacijos periodu paveikiant cheminiais preparatais – herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir dirbdami naudoti būtinas apsisaugojimo priemones.
Siekiant didžiausio naikinimo priemonės efektyvumo ir vengiant neigiamo poveikio aplinkai, medžio kamiene reikia išgręžti skyles, užpildyti jas herbicidu, pažymėti apdorotą medį, kad nebūtų praleisti neapdoroti, o skyles, į kurias pilamas preparatas, rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais.
Darbai turi būti vykdomi sausu oru, nes lyjant smarkiam lietui cheminis preparatas gali būti išplautas iš skylių ir neturėti laukiamo poveikio. Supilant preparatą reikia naudoti priemones, kurios apsaugo, kad jis nepatektų į aplinką – švirkštus, piltuvėlius, paklotus apie medžius.
Pjauti baltažiedžių robinijų medžius galima tik įsitikinus, kad jie yra nudžiūvę, geriausia kitą vegetacijos sezoną (kitais metais). Gyvybingo augalo rovimas pažeidžia šaknis, dėl to vėliau pradeda augti naujos, gausios atžalos. Būtina kelis metus stebėti ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš dirvožemyje esančių sėklų.
Palankiausias cheminio apdorojimo laikas yra apie birželio 10 d. iki liepos 20 d., o nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. gali būti pakartotinai apdorojami nenudžiūvę medžiai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmojo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas turi būti nustatomas atsižvelgiant į baltažiedės robinijos vegetacijos pradžią, nes ji gali skirtis skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais.
Prieš naikinimą reikia pasirengti šios rūšies populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą konkrečiai teritorijai, kuriame bus numatyti konkretūs veiksmai, terminai, asmenys, reikalingos lėšos. Tai numatyta aplinkos ministro patvirtintoje Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje.
Savaiminis šios rūšies arealas yra Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje, o Europoje baltažiedės robinijos pradėtos auginti parkuose, pakelėse XVII a. pradžioje. Šis dekoratyvus medis užauga iki 12–30 metrų aukščio, 0,6-1,2 metro skersmens. Auga beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose ir kt.
Baltažiedė robinija įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas. Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas baltažiedės robinijos veisles ar formas, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Daugiau informacijos apie baltažiedės robinijos naikinimą rasite čia
''
Komentuoti:
-
Vilniaus želdynų ir viešųjų erdvių projektai – interaktyviame žemėlapyje
https://sa.lt/vilniaus-zeldynu-ir-vi...me-zemelapyje/
Žemėlapyje pateikiami želdynų ir viešųjų erdvių projektavimo etapai: projektavimo užduoties, projektinių pasiūlymų, techninio projekto, statybos leidimo, rangos darbų. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus projektavimo užduoties etape, pagal jų išsakytus gyventojų poreikius formuluojama užduotis projektuotojams.
Komentuoti:
-
Jie net priešais Onos bažnyčią nepjaus uosialapių, o genės... Net tuos, kurie griauna sieną... Normalu.
https://vilnius.lt/lt/miesto-ukis-tr...rkomi-medziai/
Paskutinis taisė spekas; 2022.11.15, 18:33.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė R.D.
Nesuprantu su kuo tu polemizuoji ir kodėl man adresuoji savo liumpenišką delfi komentarų lygio nesąmonę apie biudžetus?Kultūros paveldo politiką Lietuvoje formuoja VKPK ir Kultūros ministerija kaip ir ministro įsakymus leidžia ministras, o įstatymus Seimas..., atsiversk NKPAĮ... kas tau su tuo KPD užėję, skiaudė diletantą? Susidūriau daug kartų, ir nieko... Kokią dar nepriklausomą komisiją? Nesuprantu šitų girto lunatiko rašliavų. Viešpatėliau, viešą interesą ginti gali teismo keliu be "komisijų".
Komentuoti:
-
Parašė R.D.
kiek aš galiu tau, diletante kartoti, aš dirbau tvarkybos srityje, archeologiniuose tyrimuose. Mano sritis ilgus metus buvo išmanyti NKPAĮ, archeologijos PTR'ą, t.y. tyrimų metodiką, leidimų išdavimo tvarką, tad teko būti ir vertinimo tarybuose svarstant įvairius klausimus. Apie teisinį reglamentavimą išmanai absoliutų 0. Jau geriau patylėti, negu rašyti kliedesius. Išmanytojas ir vaikytojas atsirado...
Komentuoti:
-
Parašė R.D.
kiek aš galiu tau, diletante kartoti, aš dirbau tvarkybos srityje, archeologiniuose tyrimuose. Mano sritis ilgus metus buvo išmanyti NKPAĮ, archeologijos PTR'ą, t.y. tyrimų metodiką, leidimų išdavimo tvarką, tad teko būti ir vertinimo tarybuose svarstant įvairius klausimus. Apie teisinį reglamentavimą išmanai absoliutų 0. Jau geriau patylėti, negu rašyti kliedesius. Išmanytojas atsirado...
priminsiu DILETANTE(jei jau mane vadini) nepriklausoma vertinimo komisija KPD vadas gali susaukt bet kada, ginant viesa interesa ir tt priezasciu galima sugalvot daug.Paskutinis taisė DeSadas; 2022.11.07, 21:10.
Komentuoti:
-
Parašė R.D.
Ne, dirbau ir dar kartais dirbu su tvarkybos projektais. Juk be KPD Lietuvoje yra dar Kultūros ministerija, VKPK, rajonų savivaldybių paveldosaugininkai. Bet aš jums atskleisiu "paslaptį" kaip apsimetančiam kažką suprantant klounui - "vetingąsias savybes" nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (apskaitos dokumentaciją rengia KPC, KPD teritorinių skyrių apskaitininkai ir nupirkti specialistai), kurioms įtakos KPD kaip institucija neturi. Bet kaip apie tai sužinosite bent kažkiek, praneškite... O ką ten turėtų kažkas rinkti, papasakok objekto valdytojui (naujiena?)
Grįžtant prie temos, želdinių "saugojimo" klausimas yra politinis klausimas, menkai susijęs su aplinkosauga ir tikrai nesisieja su paveldosauga. Puikus pvz. buvo Šiaulių bulvaras. Dabar laikomasi pozicijos (kaip iš projektų rengimų perspektyvos žiūrint), jeigu medis neserga ir jį galima išsaugoti, jį reikia saugoti. Vienu žodžiu, kažkoks regresas ir pataikavimas "visuomenininkams".
ir tavo atsakymas yra tipinis kpd kontoreles atsakymas( arteja laikas kai jus ten tikrai isvaikys), nusimesti atsakomybe kitiems.... tai politinis klausimas, tai visuomene, tai dar kas.. slykstu klausyt. Kai visas teisinis reglamentavimas yra absoliuciai jusu puseje.
Komentuoti:
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Nu labas rytas.
Vienas stambesnio masto perkėlimo atvejų buvo Daugiafunkcio centro teritorijoje dar šiemet: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...niaus-rajonus/
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Šiaip man yra įdomu, o kas čia per degradacija nutiko VMS, kad dabar yra tik 2 pasirinkimai - kirsti arba palikti šventą medelį kur jis ir auga, nors auga jis visiškai ne vietoje? Dar statant prokuratūrą, prieš jau kokius 15 metų, visus jos teritorijoje esančius medžius persodino tame pačiame parke su tokiu aparatu ir jie laimingai sau auga iki dabar.
Per paskutikius 5-7 metus kažkaip neprisimenu, kad tokia praktika būtų naudojama, na bent jau vietose, kur tai yra tikrai svarbu ir kur tai sugeneruoja visuomenės rezonansą. Kas atsitiko?
Vienas stambesnio masto perkėlimo atvejų buvo Daugiafunkcio centro teritorijoje dar šiemet: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...niaus-rajonus/
Taip pat ne vienoje vietoje buvo pasodinti būtent taip perkelti medžiai ten, kur anksčiau stovėję buvo dėl įvairių priežasčių apgadinti.
Negana to, krūvoje NT projektų teritorijų (įskaitant savivaldybės) dabar reikalaujama medžius maksimaliai iškelti, kuriuos galima iškelti.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąO tokios brandos medžiui nėra čia praktiškai 100% šaknų praradimas?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
O tokios brandos medžiui nėra čia praktiškai 100% šaknų praradimas?
Komentuoti:
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Jūs gal juokaujate? Medžio nukirtimas (nesvabu kokio) dabar lygu savižudybei.
Per paskutikius 5-7 metus kažkaip neprisimenu, kad tokia praktika būtų naudojama, na bent jau vietose, kur tai yra tikrai svarbu ir kur tai sugeneruoja visuomenės rezonansą. Kas atsitiko?
- 2 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: