[VLN] Gatvių ir rajonų pavadinimai bei ribos Vilniuje

[digital]

Vien tam, kad būtų atstovaujamos ir kitos nuomonės - aš esu teigiamos nuomonės.

[DeSadas]

kas bus jei karas ateis? siaip esu neigiamos nuomones reikejo palaukt .

[Skeptikas]

Koks tikslas tą pačią gatvę vadinti 3 skirtingais pavadinimais? Čia kaip Rinktinės-Apkasų-Ulonų-Verkių g. Tose pačiose Šnipiškėse Rudnios g. gabalą pervadino Oršos, tai liko 2 be ryšio pavadinimai. Su žmogaus pagerbimu viskas ok, tebūnie, bet už 150 metrų atsiras nauja gatvė palei Horizontų projektą, kodėl jos nebūtų galima taip pavadinti? Ar naują skverą?

Iš kitos pusės, jei tai reiškia, kad per ateinančius metus pagaliau padaryts tą nelemtą gatvės atkarpą, tai dėl manęs ją pavadina nors ir Eksvalduotoo Becirkininko šlovingojo miesto šeimininko prospektu.

[Nikas]

O tu dieve brangus... Herojų alėją galim tuoj turėsim.

[Romas]

Šiek tiek ir net ne šiek tiek paskubėta su gatvė pavadinimu.
Žmogus žuvo vos prieš vienerius metus, o jau skubama su gatvės pavadinimų keitimu. O kas bus, jei neduokdie, žuvusių kare bus daugiau...

Anksčiau Vilniuje galiojo protinga tvarka, kad gatvės gali būti pervardinamos praėjus ne mažiau 10 metų po asmens mirties.
Po 10 metų gal kokio nors asmens niekas neprisimins arba kontekstas bus pasikeitęs .
Dėl to buvo jau aistrų, kai 2013 m. buvo norima praėjus 3 metams po mirties įamžinti Lenkijos prezidento Lecho Kazcyńskio atminimą
Ar prezidentas, ar ne prezidentas, bet tvarka visiems buvo vienoda - nebuvo jokių išimčių.

15min.lt 2013.04.03
Idėją pavadinti gatvę Lecho Kaczynskio vardu Vilnius užmiršo
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...irso-56-324289

2013 m. balandžio 3 d. Vlniau m. tarybos sprendimas Nr. 1-1154

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia
Nustatyti, kad:
1. Asmenų atminimas gali būti įamžintas:
1.1. memorialinėse lentose ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jų mirties;
1.2. pastatų, gatvių, tiltų, paminklų ir kitų objektų pavadinimuose ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jų mirties.
https://aktai.vilnius.lt/document/30405830

Šis 1 punktas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-706/2014
https://eteismai.lt/byla/5308923752653/A-261-3154-11

Administracinėje byloje Nr. A261 -706/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 1- 1154 „Dėl asmenų atminimo įamžinimo Vilniaus mieste“ dalies teisėtumo, atsižvelgdamas į (...) , pažymėjo, kad gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir jų keitimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau įstatymų leidėjas nustatė šios teisės įgyvendinimo sąlygą – minėtų pavadinimų suteikimas ir keitimas galimas tik pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Vidaus reikalų ministras, įgyvendindamas Vyriausybės (...) , 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. IV-57 patvirtino Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą, kurio 3 punktu buvo nustatyta, kad pavadinimai gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikiami ir keičiami vadovaujantis šiame punkte numatytais kriterijais.
Taigi įstatymų nuostatos dėl kriterijų nustatymo buvo įgyvendintos ir jos tapo privalomos savivaldybei priimant teisės aktus, susijusius su gatvių pavadinimų suteikimu, tarp jų ir įamžinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims (3.3 punktas).
Įvertinusi ginčytą teisinį reguliavimą, pagal kurį memorialinėse lentose asmenų atminimas įamžinamas ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jų mirties (Sprendimo 1.1 punktas), o pastatų, gatvių, tiltų, paminklų ir kitų objektų pavadinimuose – ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jų mirties (Sprendimo 1.2 punktas), teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas nustatė naujus kriterijus, kurių minėtame apraše nėra, todėl konstatuota, kad ginčyto sprendimo 1 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 metų praktikos apžvalga 9 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui
https://www.lvat.lt/data/public/uplo...simas-2014.pdf

Dabar galiojančiame Vilniaus miesto miesto savivaldybės tarybos 2024.02.28 nutarimu Nr. 1-399 patvirtintame Atminimo ženklų tvarkos apraše irgi numatytas 10 metų laikotarpis po mirties. Tačiau numatyta ir išimtis, kuria skubotai ir pasinaudojo "Istorinės atminties komisija"

8. Prašymai dėl žymių asmenybių įamžinimo teikiami po asmenybės mirties praėjus 10 metų arba trumpesniam laikotarpiui, jei įamžinamam žmogui yra suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, arba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos (toliau – Komisija) sprendimu dėl siūlomos įamžinti asmenybės nuopelnų.

https://aktai.vilnius.lt/document/30405830

[Romas]

2025.08.28
Vilniuje atsiras Ukrainoje žuvusio Tado Tumo vardu pavadinta gatvė

Vilniaus miesto taryba pritarė siūlymui gatvei Šnipiškių seniūnijoje suteikti Tado Tumo vardą. Lietuvis savanoris, kovojęs už Ukrainos laisvę, žuvo 2024 m. vasario 23 d. prie Bachmuto

https://alkas.lt/2025/08/28/vilniuje...vadinta-gatve/

[digital]

Pokyčiai Vilniuje: pakeisti kai kurių gatvių ir skvero pavadinimai

Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė Grigiškėse esantį skverą pavadinti Totorinės vardu.

Trečiadienį vykusio tarybos posėdžio metu taip pat nuspręsta pervadinti kai kurias sostinės gatves. Pavyzdžiui, Antakalnyje buvusi Gvazdikų Sodų 3-ioji gatvė pervadinta į Upelės.

Savivaldybės sprendimu, Naujininkuose esančiai gatvei suteiktas Kalvelių pavadinimas, Paneriuose einanti gatvė pavadinta Birštono, Pilaitėje – Dyvano, o Vilkpėdėje – Atradimų akligatvio vardu.

[Romas]

Be to, prieš pusantro mėnesio šia informacija jau dalinosi digital pranešime aukščiau.

Turbūt antra citata buvo perteklinė.

[Stadionas]

Nieko sudėtingo, jei lietuvių kalba gimtoji.
Be to, prieš pusantro mėnesio šia informacija jau dalinosi digital pranešime aukščiau.

Čia matyt labiau partizanai "trigerina"

[Ignalina]

Balsavimo rezultatai rodo, kad gyventojai norėjo, kad gatvė būtų pavadinta kuo ilgesniu ir sunkiai ištariamu pavadinimu.

Nieko sudėtingo, jei lietuvių kalba gimtoji.
Be to, prieš pusantro mėnesio šia informacija jau dalinosi digital pranešime aukščiau.

[Romas]

Balsavimo rezultatai rodo, kad gyventojai norėjo, kad gatvė būtų pavadinta kuo ilgesniu ir sunkiai ištariamu pavadinimu.

VZ.LT 2024.08.22
Išrinkti pavadinimai, kuriais Vilniuje bus pervadintos S. Nėries ir L. Giros gatvės

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja poetės Salomėjos Nėries gatvę pervadinti Vėtrungės vardu, o rašytojo Liudo Giros gatvei suteikti partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardą.

https://www.vz.lt/laisvalaikis/akira...#ixzz8ji2DdzZf

Made in Vilnius 2024.08.07
Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms

Birželio 25–liepos 5 dienomis gyventojai galėjo balsuoti už labiausiai patinkantį naują pavadinimą dviem Fabijoniškių gatvėms – Liudo Giros ir Salomėjos Nėries. Iš viso gyventojai pasiūlė 1776 pavadinimus. Po tris pavadinimus kiekvienai gatvei balsavimui išrinko Fabijoniškių bendruomenė kartu su Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisija. Už savo favoritus balsavo daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Dauguma balsavusiųjų mano, kad Liudo Giros gatvei labiausiai tiktų partizano Liongino Baliukevičiaus vardas, Salomėjos Nėries gatvei – Vėtrungių.

Už Liongino Baliukevičiaus gatvę balsavo 57 proc. balsavusiųjų. Už Miško vartų pavadinimą balsavo 27 proc. dalyvavusių balsavime, už Didgirio – 16 proc.

„Džiaugiuosi naujais gatvių pavadinimais, o labiausiai tuo, kad juos išrinko patys vilniečiai. Abu pavadinimai labai skirtingi, bet labai gražiai atspindintys Lietuvą. Liongino Baliukevičiaus-Dzūko garbei suteiktas pavadinimas dar vienu simboliu įamžina mūsų laisvės kovų istoriją, o Vėtrungių pavadinimas – mūsų nematerialųjį kultūros paveldą,“ – nuomonę išsakė Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...iskiu-gatvems/

[digital]

Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms

Birželio 25–liepos 5 dienomis gyventojai galėjo balsuoti už labiausiai patinkantį naują pavadinimą dviem Fabijoniškių gatvėms – Liudo Giros ir Salomėjos Nėries. Iš viso gyventojai pasiūlė 1 776 pavadinimus. Po tris pavadinimus kiekvienai gatvei balsavimui išrinko Fabijoniškių bendruomenė kartu su Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisija. Už savo favoritus balsavo daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Dauguma balsavusiųjų mano, kad Liudo Giros gatvei labiausiai tiktų partizano Liongino Baliukevičiaus vardas, Salomėjos Nėries gatvei – Vėtrungių.

[Romas]

Daug nesąmonių prigiję. Pvz.: Bukčiai, Guriai.

Taip Bukčiai - iškraipytas "buchta" (užutėkis).
Ačiū už priminimą apie Gurius (Góry - kalnai).
Apie 2002 metus teko bendrauti su sklypus šalia Gurių supirkusiu verslininku.
Jis savo būsimą gyvenamųjų namų rajoną pavadino lietuviškai - Kalnėnais. Tik blogai, kad prilipdė ne dzūkišką priesagą "-onys", o Vakarų Lietuvai būdingą "-ėnai" (kaip, pvz., kartais klaidingai rašoma ne Vyžulionys, o žemaitiškai "Vyžulėnai").

[Sula]

Chazbiejai, Chzabėjai ar Kazbėjai?

1939 metų rudenį Viniaus kraštui reikėjo reikėjo atkurti lietuviškus vietoatrdžius,o kur jų nebuvo - vietoj lenkiškų per porą savaičių prikurti naujų "lietuviškų" vietovardžių - taip Vilniuje gavosi tokie neišsimiegojusio studento kūrybos produktai kaip Vilniaus ir Naugarduko gatvės bei Tauro kalnas ir, žinoma, tokia nesąmonė kaip Bezdonys.
Tačiau totoriško "ch": pavertimas į "k" jau moderniais laikais atrodo šiek tiek keistai.

Daug nesąmonių prigiję. Pvz.: Bukčiai, Guriai.
Keista, kad Vilniaus krašte neišliko lietuviškų (baltiškų) kai kurių vietovių ar objektų pavadininimų.
Kai pvz.: Rytų Prūsijoje tokie išliko, bent jau raštuose.

[Romas]

Chazbiejai, Chzabėjai ar Kazbėjai?
Šiuo metu rekonstruojamas Kazbėjų tiltas


Iškilo klausimas dėl totoriškos kilmės vietovardžio "sulietuvinimo".
Yra dažnas dalykas, kad priebalsiai kai kuriose tautose netariami ir svetimų šalių žodžiai paverčiami savaip:
Pvz estai vietoj "f" pas save taria "v" (vietoj "februar" - "veebruar"), filipiniečiai vietoje "f" sako "p" - "putbol".
Lietuvoje vietoje F tariama P - Prancūzija, Peliksas, Pilypas, vietoje "ch": vaikai taria "k" - "koras", ir t.t..

Totoriškas "Hasan" ir "Hasanowicz" pavirto į Asanavičius.
Alytaus mieste ir rajone (ten Raižiuose iki šiol išlikusi totorių bendruomenė) yra paplitusi Chazbijavičių pavardė

Kazbėjai prieš kara vadinosi Chazbiejewicze.

www.mapywig.org

1939 metų rudenį Viniaus kraštui reikėjo reikėjo atkurti lietuviškus vietovardžius,o kur jų nebuvo - vietoj lenkiškų per porą savaičių prikurti naujų "lietuviškų" vietovardžių - taip Vilniuje gavosi tokie neišsimiegojusio studento kūrybos produktai kaip Vilniaus ir Naugarduko gatvės bei Tauro kalnas ir, žinoma, tokia nesąmonė kaip Bezdonys.
Tačiau totoriško "ch": pavertimas į "k" jau moderniais laikais atrodo šiek tiek keistai.

[mantasm]

Nemanau, kad kas nori palikti rajoną tuteišams... Veikiau problema, kad rajonas buvo tiek užleistas, faktiškai perleistas privačiai Tomaševskio ir jo sėbrų nuosavybei, kad ir gyventojai norėjo, ir tebenori, iš jo pabėgti su savo nekilnojamu turtu. Normalaus koordinavimo tarp miesto ir rajono, kaip suprantu, taip pat vis dar nėra.

Manau čia kovoja kelios povandeninės srovės. Viena vertus Vilniaus rajone lietuviškos mokyklos valdomos tiesiogiai ministerijos, kad nebūtų sabotažo iš savivaldybės. Kita vertus savivaldybė pilnu tempu sabotuoja lietuviškas grupes darželiuose, kad naujakuriai registruotųsi VIlniaus mieste ir nebalsuotų rajone.

Taip pat teko girdėt istorijų apie tolesnį Trakų rajono karpymą po Grigiškių permetimo Vilniui. Lentvaris nuolat grasina pabėgt iš rajono ir prisijungt prie Vilniaus miesto kaip padarė Grigiškės. Viena vertus Trakai numeta pinigų ir audros aprimsta. Kita vertus prieš kokius 15 metų Trakų tomaševskiniai labai palaikydavo tokį Lentvario norą. Nes be Lentvario buvo tikimybė, kad Trakų rajone daugumą būtų turėję tomaševskiniai. Nors dabar rodos ir be Lentvario nebepaeitų.

[Kecal]

Komiški plotai iš noro susirinkti GPM ir noro palikt rajoną tuteišams (įsivaizduokit Vilniaus rajono rinkimus su balsiais ir tarandėm).

Nemanau, kad kas nori palikti rajoną tuteišams... Veikiau problema, kad rajonas buvo tiek užleistas, faktiškai perleistas privačiai Tomaševskio ir jo sėbrų nuosavybei, kad ir gyventojai norėjo, ir tebenori, iš jo pabėgti su savo nekilnojamu turtu. Normalaus koordinavimo tarp miesto ir rajono, kaip suprantu, taip pat vis dar nėra.

Grigiškės (kiek kitas atvejis) iš esmės nelegaliai buvo prie Vilniaus prijungtos. Ir ką? Nieko, jau daugiau nei du dešimtmečius visi apsimeta, kad iš neteisės kyla teisė. (Dabar radau 2017 metų Lietuvos žinių straipsnį, nežinau, kas nuo to laiko pasikeitė: https://www.traku-zeme.lt/kur-prasid...giasi-vilnius/ )

[dondc]

Šita vieta turi tiek pat bendro su Senamiesčiu kaip ir Rasų Kolonija...

Grynai formaliai žemėlapiuose - taip. Realiai - jokiais būdais ne.

Pagal pastatų amžių traktuoti yra tik viena teorija – pavadinkim R.D. teorija. Visgi, yra ir sociourbanistinis kontekstas – pavadinkim mano teorija. Skirtumas tarp Rasų tas, kad jos atskirtos Drujos g. "magistrale" nuo likusio senamiesčio, ten aplinkinė teritorija: bėgiai, pievos, Lidl'ai su parkingais, Stoties narkomanai arčiau, daug skurdaus būsto, kitapus gatvės — žvyrkeliai Markučių rajono.

Žygimantų g. kitoj gatvės pusėj — Gedimino bokštas. Gatvė pilnai integravusis urbanistiškai ir socialiai, užstatymo tankumu, grubiai imant ir pastatų stiliumi. Rasos, savo didesne apimtimi formuoja teritoriją, kurią ir galima vadinti atskiru pavadinimu – Rasomis. Kaip ir Užupis patenka po Senamiesčio seniunija, bet yra atskiras mikrorajonas (pagal žinisklaida ir VMS). Kaip pavadinti Žygimantų g., kai ji neformuoja atskiros teritorijos? Koks ten Naujamiestis, kai už kelių metrų Gedimino bokštas? Pagal mano "teoriją", Naujamiestis visad asociavosi kas į viršų už Pylimo g.: gamyklos, užstatymo stilius, narkomanai, konteineriai, bomžai, purvas, parkingai, daug eismo, daug juostų. Atsiprašau naujamiestiečių. Atsiskiria geografiškai ir kontekstuoliai, o Žygimantų g. yra visiškai ir visaip susipynusi ir prisiplakusi prie Gedimino pilies teritorijos. Net šokas buvo, kai supratau, jog Seimas yra Naujamiestis. Na ok, aš neišprusęs, pagal "pastatymo metų teoriją", bet dar priimu tą sąmoningai, nes tai visiškai – anksčiau įsivaizduoto senamiesčio – šone.

Visgi anksčiau turbūt Rasos labiau siejosi prie senamiesčio teritorijos, kaip apibūdino pavadinkim ArtisLT teorija. Jos centras toks (truputį skiriasi nuo pateiktų foto):


Pagal teoriją, kad teritoriją vadinam pagal pastatų amžių:
a) kaip vadinsis aukšutinės pilies teritorija, jei nugriausiu Gedimino bokštą ir pastatysiu kebabų kioską? Kebabiniškės? Tarsi toks mini Monakas įsiterpęs nekaltai.
b) Kaip reiks vadinti Viršuliškes, kai iš ten išnyks paskutiniai keli senieji namai su šiltnamiais? Senoji užstatyta Viršūlų teritorija (panašu) apima tik ten, kur dabar aukštybiniai pastatai statomi. Kaip vadinti sovietine stastybą kitoj Justiniškių g. pusėj, kur pvz. planuojamas tunelis Šešuolių g.? Ten negalima vadinti Viršuliškėmis, nes ten niekada nebuvo Viršuliškių senųjų namų?


https://vilniausmuziejus.lt/virsulis...veryno-tiltas/

[digital]

O tai ką daryti - negi kiekvienas forumas susigalvos savo ribas?

[ttttt]

Tai kad vienareikšmiškai Senamiestis tada, štai tos ribos - https://maps.lt/map/search/Senamiescio%20seniunija

Grynai formaliai žemėlapiuose - taip. Realiai - jokiais būdais ne.

Pagal tas formalias ribas šitos vietos irgi yra Senamiestis:







Bet jeigu gyvenime sutikčiau žmogų, kuris man aiškintų, kad tai yra Senamiestis, pagalvočiau, kad jis arba brokeris, bandantis man parduoti/išnuomoti kažkokį NT, arba silpnaprotis (pastebėjau, kad neretai būna šitų dviejų dalykų combo)