Avia kompanijų naujienos Lietuvoje

[Lettered]

Akivaizdu, kad keleivinė aviacija ateityje susidurs su vis didesniais ribojimais dėl taršos ir įtakos klimato kaitai. Ir pirmiausia išnyks varguolių pasiskraidymai pramogai.

Greičiau gretos išnyks nei atsiras tokie ribojimai.

[Tomas]

Taip, ir aš noriu tokių krypčių daugiau. Kad galėčiau nebrangiai nuskristi aplankyti draugus ar parskristi namo, taip pat nebrangiai nuskristi poilsiauti.

Verslo poreikiai svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Aviacija egzistuoja ne vien tam, kad tarnautų verslo poreikiams. Tai yra visiems žmonėms skirtas susisiekimas. Kuo mažiau maršrutų ir kuo bilietai brangesni, tuo susisiekimas (ir Lietuvos pasiekiamumas) blogesnis.

Akivaizdu, kad keleivinė aviacija ateityje susidurs su vis didesniais ribojimais dėl taršos ir įtakos klimato kaitai. Ir pirmiausia išnyks varguolių pasiskraidymai pramogai.

[sankauskas]

esant stiprioms tradicinemis avialinijoms, gerokai atpinga ir zemu kastu avialiniju bilietai. Ju tikslas - buti pigiausiai alternatyvai, o ne butinai buti pigiausiai. Siuo metu susisiekimas su Lietuva ne tik prastas, bet ir labai brangus. Pavyzdys : skrydziai i Barcelona, siuo metu skristi low costais patogiausia, nes daugiau tiesioginiu skrydziu nera, tad keleiviai pasiruose moketi ir 70eur ir 100eur ir kartais net 150e uz skrydi be bagazo i viena puse. Tai tradiciniu avialiniju kainos, jeigu egzistuotu konkurencija, zemu kastu avialinijos butu priverstos nuleisti kainas, kad butu pigesnes nei ju konkurentai.

Wow, prie didesnės konkurencijos kainos yra mažesnės, negu prie mažesnės konkurencijos? Neįtikėtina, Šerlokai.

[Ciurlionis]

VNO-HAM jau panaikintas, PLQ-AMS sėkmė pasimatys po poros metų, matėm jau kaip startavo Tamperė-Amsterdamas, kur paskraidė keletą sezonų, o 2024 metų tvarkaraštyje šio maršruto jau nebeliko. Nenoriu būti blogų naujienų pranašu, bet kas ten žino, ar nenutiks tas pats ir Palangos maršrutui...

VNO - HAM uždarytas žiemai. Jie neatidarė AMS aklai spėliodami, AMS yra pagrindinių netiesioginių krypčių iš PLQ. T.y. daugiausia keleivių jungiasi per Rygą ir Kopenhagą į AMS. Pernai į šią kryptį jungės 17 000 keleivių iš PLQ.

BT pasiūlys 2 savaitinius skrydžius, 52 savaites per metus, 148 vietų lėktuvu, t.y. virš 15 000 asmenų.

Nekalbant apie tinklų jungimą, kurį siūlo Airbaltic su KLM, tad mano prognozė, kad po metų augs iki 3 ar 4 savaitinių skrydžių.

[Lettered]

Taip, ir aš noriu tokių krypčių daugiau. Kad galėčiau nebrangiai nuskristi aplankyti draugus ar parskristi namo, taip pat nebrangiai nuskristi poilsiauti.

Verslo poreikiai svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Aviacija egzistuoja ne vien tam, kad tarnautų verslo poreikiams. Tai yra visiems žmonėms skirtas susisiekimas. Kuo mažiau maršrutų ir kuo bilietai brangesni, tuo susisiekimas (ir Lietuvos pasiekiamumas) blogesnis.

Tai dabar turim tokią situaciją, kad esam ir blogai pasiekiami ir turim brangius bilietus (nes LCC yra pigių kaštų, bet ne bilietų bendrovės, ypač kai diktuoja rinkoje salygas), Lietuvos oro uostų direktorius yra minėjęs, kad šią vasarą pvz. iš kelių šimtų Ryanairo Dublino krypčių brangiausios buvo Kaunas su Vilniumi.

[10.000]

Mintis ta, jog AirBaltic yra apšilę šituose maršrutuose, žino publiką, įpročius ir ko tikėtis šituose maršrutuose. Būtent tokia situacija, kaip su FR atsitraukimu iš šio maršruto uždarymu Vilniuje ir Planagoje - AirBaltic galėtų įžengti ir manau sėkmingai paleisti/atnaujinti VNO-DUB.

Visos šios kryptys yra migrantinės, bet Oslo ir Londono stiprybė, kad BT turi jungimus su SAS ir British airways(nors iš Gatwicko tinklas labai prastas). Bet jei FR sustreikuotų su Oslu, kaip su Kopenhaga, kas ir mažai tikėtina, manau AirBaltic ilgai nedvejotų.

Bet turbūt pagrindinė mintis, jog BT nebeturi tikslo viską varyti per Rygą ir tik siūlydami kokybišką produktą tiesioginiais maršrutais jie gali tikėtis didesnės rinkos dalies. Kitu atvjeu žmonės tiesiog renkasi LCC ir nepatogius laikus, negu jungimą per RIX. Tą parodo ir PLQ-AMS, VNO-HAM. Nepaisant sezoninių maršrųtų į Heraklioną, Nicą, Dubrovniką, Malagą, Palmą, Dubajų, Tenerifę, Gran Kanariją - kas yra labai didelė dalis.

Kas liečia atostoginius maršrutus, tai man atrodo čia konkurencijos pasėkmė, tiesiog turim Lietuvoje labai daug kelionių organizatorių, be to po keletą atostoginių maršrutų kiekvienais metais vykdo ir Ryanair su Wizz Air, tai esant tokiai didelei pasiūlai niekas neskristų su airBaltic pro Rygą, dėl to ir skraido tiesiogiai

O kas liečia kitus maršrutus, tai palaukime, nedarykime toli siekiančių išvadų - airBaltic greitai atidaro maršrutus, bet greitai juos ir uždaro VNO-HAM jau panaikintas, PLQ-AMS sėkmė pasimatys po poros metų, matėm jau kaip startavo Tamperė-Amsterdamas, kur paskraidė keletą sezonų, o 2024 metų tvarkaraštyje šio maršruto jau nebeliko. Nenoriu būti blogų naujienų pranašu, bet kas ten žino, ar nenutiks tas pats ir Palangos maršrutui...

[10.000]

Verslo poreikiai svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Aviacija egzistuoja ne vien tam, kad tarnautų verslo poreikiams. Tai yra visiems žmonėms skirtas susisiekimas. Kuo mažiau maršrutų ir kuo bilietai brangesni, tuo susisiekimas (ir Lietuvos pasiekiamumas) blogesnis.

Vykdant protingą politiką galima (ir privaloma) suderinti verslo ir kitų keliautojų interesus. Tai, kad Ryanair nuo lapkričio uždarė dešimtį maršrutų iš Lietuvos (ir dauguma jų - ne sezoniniai), yra Lietuvos nesėkmė.

Tai dėl to juos ir uždarė, kad nepavyko pigiai parduoti bilietų ir nenešė Ryanair'ui pelno.

O šiaip, didžioji dauguma maršrutų sugrįš ateinantį pavasarį, o tie kurie nesugrįš turi alternatyvas, pvz.: vietoj uždaryto Kaunas-Aalborg galima skirsti Kaunas-Kopenhaga, nors šiaip tai Aalborgas yra visiškai nesvarbi vieta, tai nėra čia ko ir gailėti. Vietoj uždaryto Kaunas-Varšuva galima skristi Vilnius-Varšuva (nors Varšuva ne taip ir toli, kad nebūtų galima vykti traukiniu, autobusu, automobiliu). O visi kiti maršrutai grįš pavasarį, tad nesuprantu ko jūs čia inkščiat

[1G2G]

Pigių skrydžių bendrovės atidarinėja maršrutus ne pagal verslo poreikius, o pagal tai, kur daugiausia gali uždirbti, o tai yra poilsinės ir emigrantinės kryptys.

Taip, ir aš noriu tokių krypčių daugiau. Kad galėčiau nebrangiai nuskristi aplankyti draugus ar parskristi namo, taip pat nebrangiai nuskristi poilsiauti.

Verslo poreikiai svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Aviacija egzistuoja ne vien tam, kad tarnautų verslo poreikiams. Tai yra visiems žmonėms skirtas susisiekimas. Kuo mažiau maršrutų ir kuo bilietai brangesni, tuo susisiekimas (ir Lietuvos pasiekiamumas) blogesnis.

Vykdant protingą politiką galima (ir privaloma) suderinti verslo ir kitų keliautojų interesus. Tai, kad Ryanair nuo lapkričio uždarė dešimtį maršrutų iš Lietuvos (ir dauguma jų - ne sezoniniai), yra Lietuvos nesėkmė.

[TIME]

esant stiprioms tradicinemis avialinijoms, gerokai atpinga ir zemu kastu avialiniju bilietai. Ju tikslas - buti pigiausiai alternatyvai, o ne butinai buti pigiausiai. Siuo metu susisiekimas su Lietuva ne tik prastas, bet ir labai brangus. Pavyzdys : skrydziai i Barcelona, siuo metu skristi low costais patogiausia, nes daugiau tiesioginiu skrydziu nera, tad keleiviai pasiruose moketi ir 70eur ir 100eur ir kartais net 150e uz skrydi be bagazo i viena puse. Tai tradiciniu avialiniju kainos, jeigu egzistuotu konkurencija, zemu kastu avialinijos butu priverstos nuleisti kainas, kad butu pigesnes nei ju konkurentai.

[Mantini]

AirBaltic perka dar 30 A220 + 20 options. Iki 2030 planuoja operuoti 100 A220 lėktuvų.

[sankauskas]

Dar gal būtų visai nieko pažiūrėti kur tiksliai tie keleiviai yra ir tada vaizdas labai kitoks:

• In 2022, Riga Airport handled 5.38 million passengers (Riga Aiport)
• Last year [2022], 3.91 million passengers travelled through Vilnius Airport. (Vilnius Airport)

Daugiau nei trečdaliu daugiau.

Koks kitoks vaizdas? Kaunas jau ne Lietuva? Alio, apie ką kalbam?

[Sula]

Patikrinau kas tas yra "daugiau keleivių", tai 2022 Latvija - 5,38 mln. keleivių, Lietuva - 5,35 mln. keleivių.

Cargo 2022 Ryga - 21115 t, Lietuva - 21290 t (VNO-15940 t).

Nors šiaip Lietuva, aišku, potencialiai turėtų būti daugiau.

Jūsų ekonomika nesiplėtos, jei neturėsite jokio ryšio su vietomis, kuriose vyksta verslas, jei neveiks jūsų pašto tarnyba, krovinių vežimo paslaugos, greitai tapsite labai izoliuoti

[DJ+]

Patikrinau kas tas yra "daugiau keleivių", tai 2022 Latvija - 5,38 mln. keleivių, Lietuva - 5,35 mln. keleivių.

Dar gal būtų visai nieko pažiūrėti kur tiksliai tie keleiviai yra ir tada vaizdas labai kitoks:

• In 2022, Riga Airport handled 5.38 million passengers (Riga Aiport)
• Last year [2022], 3.91 million passengers travelled through Vilnius Airport. (Vilnius Airport)

Daugiau nei trečdaliu daugiau.
Ir dar gerai pasitikrinti kokioj lygoj žaidžiam:

• Copenhagen: 22.1 million passengers passed through the airport in 2022 (CPH Kastrup)

[sankauskas]

Galbūt todėl Latvija, būdama mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, šiandien turi daugiau keleivių ir didesnę ekonominę galią

Patikrinau kas tas yra "daugiau keleivių", tai 2022 Latvija - 5,38 mln. keleivių, Lietuva - 5,35 mln. keleivių.

[Lettered]

Lobistas ir tiek. Kurio įtakai, deja, pernelyg paklūsta dabartinė Lietuvos oro uostų vadovybė. Šios politikos dėka netekome daugiau kaip 10 Ryanair maršrutų iš Lietuvos. Tai, ką siūlo pigių skrydžių bendrovės, YRA susisiekimas. Ir verslininkų interesai nėra vieninteliai, kurių svarbu paisyti. Emigrantams ir turistams susisiekti su Lietuva lygiai taip pat svarbu.

Pigių skrydžių bendrovės atidarinėja maršrutus ne pagal verslo poreikius, o pagal tai, kur daugiausia gali uždirbti, o tai yra poilsinės ir emigrantinės kryptys.

[Sula]

Šios politikos dėka netekome daugiau kaip 10 Ryanair maršrutų iš Lietuvos.

Kokia tai politika ir kokių skrydžių netekome? Gal ne tik Ryanair?

[Obi-Wan Kenobi]

Lobistas ir tiek. Kurio įtakai, deja, pernelyg paklūsta dabartinė Lietuvos oro uostų vadovybė. Šios politikos dėka netekome daugiau kaip 10 Ryanair maršrutų iš Lietuvos. Tai, ką siūlo pigių skrydžių bendrovės, YRA susisiekimas. Ir verslininkų interesai nėra vieninteliai, kurių svarbu paisyti. Emigrantams ir turistams susisiekti su Lietuva lygiai taip pat svarbu.

Va tai va ir yra mūsų požiūris į keleivinę aviaciją. Dėl tokio mentaliteto Vilnius ir yra transporto asshole.

[Arunasx]

Lobistas ir tiek. Kurio įtakai, deja, pernelyg paklūsta dabartinė Lietuvos oro uostų vadovybė. Šios politikos dėka netekome daugiau kaip 10 Ryanair maršrutų iš Lietuvos. Tai, ką siūlo pigių skrydžių bendrovės, YRA susisiekimas. Ir verslininkų interesai nėra vieninteliai, kurių svarbu paisyti. Emigrantams ir turistams susisiekti su Lietuva lygiai taip pat svarbu.

Ne emigrantai kuria darbo vietas Lietuvoje, o verslininkai. Ir verslas prisideda prie to, kad emigracijos būtų mažiau. Ar koks nors regiono atsakingas key person skris iš toliau su persėdimu į Ryanair
kuris neparduoda susietų bilietų - nemanau.

[1G2G]

Specialiai sumokėjau 4eur, kad perskaityt straipsnį -labai įdomus ir duriantis į paširdžius mūsų SUMIN ir bendrai vyriausybei.. Kelios Gauss citatos:

Šiaip ilgas straipsnis, paliečiantis daug įdomių temų.. Labai patiko.

Lobistas ir tiek. Kurio įtakai, deja, pernelyg paklūsta dabartinė Lietuvos oro uostų vadovybė. Šios politikos dėka netekome daugiau kaip 10 Ryanair maršrutų iš Lietuvos. Tai, ką siūlo pigių skrydžių bendrovės, YRA susisiekimas. Ir verslininkų interesai nėra vieninteliai, kurių svarbu paisyti. Emigrantams ir turistams susisiekti su Lietuva lygiai taip pat svarbu.

[xvoss]

Įdomus AirBaltic vadovo interviu, nors straipsnis ir netiesiogiai apeliuoja tis į mūsų SUMIN.

https://iq.lt/mob/kava-su-iq/m-gauss...epavyks/305116

Specialiai sumokėjau 4eur, kad perskaityt straipsnį -labai įdomus ir duriantis į paširdžius mūsų SUMIN ir bendrai vyriausybei.. Kelios Gauss citatos:

Pigių skrydžių bendrovės gali pasiūlyti daug pigesnių bilietų ir pritraukti daug daugiau keleivių. Bet tai, ką jos siūlo, nėra susisiekimas, o jei nėra susisiekimo, vyriausybės paprastai pradeda grūmoti, nes galiausiai bendras keleivių skaičius mažėja. Jūsų ekonomika nesiplėtos, jei neturėsite jokio ryšio su vietomis, kuriose vyksta verslas, jei neveiks jūsų pašto tarnyba, krovinių vežimo paslaugos, greitai tapsite labai izoliuoti. Galbūt todėl Latvija, būdama mažesnė už Lietuvą pagal gyventojų skaičių, šiandien turi daugiau keleivių ir didesnę ekonominę galią aviacijos srityje nei visi trys Lietuvos oro uostai kartu sudėjus. Tam yra priežastis. Jūsų rinkoje dominuoja itin pigių skrydžių bendrovės.

Laukiame „Rail Balticos“ projekto pabaigos, nes kai tas traukinys atvažiuos čia, į terminalą, jūs galėjote matyti statybas, nuo traukinio iki lėktuvo bus tik 150 metrų. Puiku. Mums nebereikės skristi į Taliną ir į Vilnių

Tačiau apskritai jūs nepakankamai sujungiate Lietuvą su kitomis verslo sostinėmis. Dėl to kyla nemažai problemų. Štai kodėl jūsų didesnė šalis turi daug mažiau keleivių nei Latvija, kurios aviacijos sistema yra ir išliks stipriausia, nepaisant nieko. Mano kolega viename forume pasakojo, kad Lietuvoje oro linijų bendrovės dygsta kaip grybai po lietaus. Tačiau jos neužtikrina gero susisiekimo ir stabilumo, vieną savaitę jos skrenda, kitą jau nebe. Tos oro vežėjos tik suteikia darbo vietas. Lietuvoje turite gerą aviacijos techninės priežiūros tinklą, bet tai viskas. Dabar Rygoje statome didžiausią techninės priežiūros angarą, kuriame bus atliekama sunkioji techninė priežiūra. Todėl manau, kad Vilnių aplenksime ir šiuo aspektu.

Jums nebūtina turėti savo nacionalinio vežėjo. Galbūt Lietuvos Vyriausybė net patenkinta esama situacija. Per 11 metų nesulaukiau nė vieno atstovo iš Lietuvos Vyriausybės, o estai ir latviai atvyksta dažnai. Kaip vokietis galiu pasakyti, kad trys Baltijos šalys labai glaudžiai bendradarbiauja, bet kai kalbame apie aviaciją, to bendrumo nebelieka.

Šiaip ilgas straipsnis, paliečiantis daug įdomių temų.. Labai patiko.