Ką darytumėt jeigu dirbtumėte Small Planet ir turėtume priimti sprendimą?
Situacija - kelionių organizatorių užsakymai geri, duoda pakankamas pajamas kad pasiekti pelningumą ir leidžia vykdyti plėtrą. Kelionių organizatoriams tinka punktualumas kuris atitinka rinkos vidurkį ir patinka maža skrydžių kaina, kuri yra tokia dėl mažos kaštų bazės, pasiektos didele lėktuvų utilizacija. Šiokias tokias išlaidas generuoja turimos išmokėti kompensacijos dėl vėlavimų, bet tai nėra tiek daug kad smarkiai didintų kaštų bazė. Straipsniai spaudoje didelės įtakos nedaro nes praktiškai visi skrydžio bilietai pardudodami per kelionių organizatorius, kurie sprendimą naudotis Small Planet o ne konkurentų paslaugomis paremia daugiausia kaina ir patikimumu, o ne straipsniais spaudoje.
Sprendimas: ar pirktumėte papildomus rezervinius lėktuvus (ar mažintume parduodamų vietų skaičių piko metu pasilikdami daugiau lėktuvų rezerve) jeigu padidėję kaštai (stovinčio lėktuvo kaina padalinta visiems skrydžiams) nesugebėtų ekonomiškai pasiteisinti (tai yra sumažintos išlaidos kompensacijos + padidėjusi užsakymų vertė neatpirktų išaugusių kaštų)?
Tiesiog toks yra verslo modelis. Ir jis patinka vartotojams. Esant dviem variantams - 1) Mokėti už skrydį mažiau, bet turėti 5-10% šansą, kad skrydis vėluos bent pusę dienos (ir net tuo atveju bus išmokama kelių šimtų eurų kompensacija) 2) Mokėti už skrydį daugiau ir turėti 1% šansą, kad skrydis vėluos daugiau nei pusę dienos - didžioji dalis poilsinių keliautojų rinktųsi 1 opciją, ir pagal paklausą ir yra susiformavusi pasiūla.
Situacija - kelionių organizatorių užsakymai geri, duoda pakankamas pajamas kad pasiekti pelningumą ir leidžia vykdyti plėtrą. Kelionių organizatoriams tinka punktualumas kuris atitinka rinkos vidurkį ir patinka maža skrydžių kaina, kuri yra tokia dėl mažos kaštų bazės, pasiektos didele lėktuvų utilizacija. Šiokias tokias išlaidas generuoja turimos išmokėti kompensacijos dėl vėlavimų, bet tai nėra tiek daug kad smarkiai didintų kaštų bazė. Straipsniai spaudoje didelės įtakos nedaro nes praktiškai visi skrydžio bilietai pardudodami per kelionių organizatorius, kurie sprendimą naudotis Small Planet o ne konkurentų paslaugomis paremia daugiausia kaina ir patikimumu, o ne straipsniais spaudoje.
Sprendimas: ar pirktumėte papildomus rezervinius lėktuvus (ar mažintume parduodamų vietų skaičių piko metu pasilikdami daugiau lėktuvų rezerve) jeigu padidėję kaštai (stovinčio lėktuvo kaina padalinta visiems skrydžiams) nesugebėtų ekonomiškai pasiteisinti (tai yra sumažintos išlaidos kompensacijos + padidėjusi užsakymų vertė neatpirktų išaugusių kaštų)?
Tiesiog toks yra verslo modelis. Ir jis patinka vartotojams. Esant dviem variantams - 1) Mokėti už skrydį mažiau, bet turėti 5-10% šansą, kad skrydis vėluos bent pusę dienos (ir net tuo atveju bus išmokama kelių šimtų eurų kompensacija) 2) Mokėti už skrydį daugiau ir turėti 1% šansą, kad skrydis vėluos daugiau nei pusę dienos - didžioji dalis poilsinių keliautojų rinktųsi 1 opciją, ir pagal paklausą ir yra susiformavusi pasiūla.
Su oro uostų užimtumu bėda ta, jog daugelis kurortus aptarnaujančių oro uostų turi labai mažus pajėgumus ir ypatingai sezonišką veiklą (ypač, kai Vakarų rinkose atostogų sezonas trunka tik du mėnesius - liepą ir rugpjūtį). Pavyzdžiui, Antalijos oro uostas slotuojamas ir gan sunku gauti slotų paklausiais laikais; Herakliono oro uoste nėra nė vieno laisvo sloto sekmadieniais; Zakynthos oro uoste absoliučiai nėra nė vieno laisvo sloto atostogų mėnesiais, Maljorkoje gauti slotą panašiai sunku kaip Gatwicke.
Jei lėktuvai bazuotųsi Kaune, tai Bartkaus interviu būtų "geriau nebūna"?
Comment