Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Small Planet Airlines

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ką darytumėt jeigu dirbtumėte Small Planet ir turėtume priimti sprendimą?

    Situacija - kelionių organizatorių užsakymai geri, duoda pakankamas pajamas kad pasiekti pelningumą ir leidžia vykdyti plėtrą. Kelionių organizatoriams tinka punktualumas kuris atitinka rinkos vidurkį ir patinka maža skrydžių kaina, kuri yra tokia dėl mažos kaštų bazės, pasiektos didele lėktuvų utilizacija. Šiokias tokias išlaidas generuoja turimos išmokėti kompensacijos dėl vėlavimų, bet tai nėra tiek daug kad smarkiai didintų kaštų bazė. Straipsniai spaudoje didelės įtakos nedaro nes praktiškai visi skrydžio bilietai pardudodami per kelionių organizatorius, kurie sprendimą naudotis Small Planet o ne konkurentų paslaugomis paremia daugiausia kaina ir patikimumu, o ne straipsniais spaudoje.

    Sprendimas: ar pirktumėte papildomus rezervinius lėktuvus (ar mažintume parduodamų vietų skaičių piko metu pasilikdami daugiau lėktuvų rezerve) jeigu padidėję kaštai (stovinčio lėktuvo kaina padalinta visiems skrydžiams) nesugebėtų ekonomiškai pasiteisinti (tai yra sumažintos išlaidos kompensacijos + padidėjusi užsakymų vertė neatpirktų išaugusių kaštų)?


    Tiesiog toks yra verslo modelis. Ir jis patinka vartotojams. Esant dviem variantams - 1) Mokėti už skrydį mažiau, bet turėti 5-10% šansą, kad skrydis vėluos bent pusę dienos (ir net tuo atveju bus išmokama kelių šimtų eurų kompensacija) 2) Mokėti už skrydį daugiau ir turėti 1% šansą, kad skrydis vėluos daugiau nei pusę dienos - didžioji dalis poilsinių keliautojų rinktųsi 1 opciją, ir pagal paklausą ir yra susiformavusi pasiūla.

    Comment


      Tęsinys

      „Small Planet Airlines“ šiandien išplatino pranešimą spaudai, kuriame atsiprašo keleivių dėl nepatogumų, kuriuos liepos 2 dieną sukėlė vieno iš bendrovės lėktuvų gedimas Antalijos oro uoste ir įspėją dėl kitų reisų, kurie galimai bus atidėti.
      Pakaitinis lėktuvas turi 160 vietų, vietoje šiam skrydžiui numatyto 180 vietų lėktuvo – dėl šios priežasties bus ieškoma atitinkamai 20 ir 9 savanorių...
      Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/keliones/naujie....d?id=78467239

      Comment


        Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą

        Na čia man panašiau į viešųjų ryšių gerą ėjimą. Paimtos didelės bendrovės, su dideliais lėktuvų parkais, laukiančios tranzitinių keleivių ir skraidančios į labiausiai užimtus pasaulio oro uostus.

        Ar būtų teisinga lyginti su kompanija, kurios 200 skrydžių paveluoja po pusvalandį su kompanija kurios 10 skrydžių vėluoja po 10 valandų.

        Tegul pasilygina su Airbaltic(panašios apimties kompanija) 90.01%, bet ir tai neteisingas palyginimas, nes jie ne čarteriais užsiima.
        Didelėms avialinijoms kaip tik žymiai lengviau/pigiau turėti pakaitinių lėktuvų ir įgulų negu tokioms smulkioms, tai logiška, kad ir vėlavimai pas mažesnes bus ilgesni. Beje, lėktuvų parko amžius pas SPA irgi nėra išskirtinai didelis, tai vėlgi atkrenta tas argumentas neva skrenda su senais laužais, kurie pastoviai genda.
        Flickr

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

          Didelėms avialinijoms kaip tik žymiai lengviau/pigiau turėti pakaitinių lėktuvų ir įgulų negu tokioms smulkioms, tai logiška, kad ir vėlavimai pas mažesnes bus ilgesni. Beje, lėktuvų parko amžius pas SPA irgi nėra išskirtinai didelis, tai vėlgi atkrenta tas argumentas neva skrenda su senais laužais, kurie pastoviai genda.
          Pakaitinius taip, bet kai kokiam Gatwicke reikia laukti pusvalandį, kol leis pajudėti nuo vartų, arba 25 minutes sukti virš Heathrow, joks pakaitinis nepadės. Tokių vėlavimu SPA beveik neturi, skrenda iš tuščio Vilniaus į tuščią Varną.

          Pagrindiniai jų vėlavimai, greičiausiai yra dėl techninių priežasčių. Tad didelių avialinijų procentas krenta dėl operacinių priežasčių, ne dėl techninių(be abejo jie turi didesnę galimybę pakeisti orlaivį).

          Dėl senų laužų, tai aviacijoje, kai kurie žmonės juokauja: lėktuvai, kurie skraidė Kinijoje ir Rusijoje, vakaruose skraidymui nebetinka. Kalba ne apie saugumą, bet kad greičiausiai bus daug problemų su "maintenance".
          Aviate, navigate, communicate

          Comment


            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
            Kompensacija yra kompensacija, kalba pirmiausiai yra apie atsinešimą į keleivį oro uoste - nei pasako kada tiksliai įvyks atidėtas skrydis, nei pasiūlo viešbutį, nei pamaitina.
            Pirmiausia, turiu pasisakyti - dirbu Small Planet Airlines, tai truputį noriu pakomentuoti, kaip viskas vyksta. Tai nėra pasiteisinimo dalis - skrydžių vėlavimai yra blogai ir dedamos pastangos ir investicijos jas sumažinti.

            Tačiau - apie informaciją nereguliarumų atvejų, viešbučius ir maitinimą.

            Kartas nuo karto, pasitaiko situacijų, kai irragularity atveju, informacija dažnai keičiasi. Iliustruosiu tikru realiu pavyzdžiu.

            Rytinis pirmos bangos skrydis iš Vilniaus. Technikai priežiūros metu arba atėjusi į darbą įgula atranda lėktuvo gedimą, keliantį grėsmę skrydžių saugai. Kas vyksta toliau? Paprastai įgula išsikviečia techninės priežiūros (line maintanence) darbuotojus ir kartu vykdo troubleshooting, t.y. ieškoma gedimo priežasties. Tiksliai pasakyti, kiek tai užtruks nėra galimybės, dažniausiai technikai nurodo "estimated" laiką - tai gali būti valanda. Tačiau per valandą nustatoma priežastis, galbūt reikalinga lėktuvo detalė pakeitimui, tada ieškoma, kur detalė yra (gali būti sandėlyje Vilniuje, gali būti sandėlyje Kaune, gali būti Varšuvoje, Katovicuose, Amsterdame, Londone ar pan.) priklausomai nuo to, informacija apie pakeitimą ir lėktuvo gražinimą į "servicable" statusą kinta eigoje. Taip, dažnu atveju tai gali erzinti keleivius, nes skrydis atidedamas po keletą kartų.

            Kas tuo metu vyksta Small Planet dispečerinėje (Vilniuje esanti 24/7 skrydžių aptarnavimo bazė, kurią sudaro ~10 žmonių: lėktuvų operacijų priežiūros komanda (OCC operations contron center), lėktuvų priežiūros komanda (MCC maintanence control center) ir crew dispatch (įgulos darbo kontroliuojantys dispečeriai).

            MCC bendrauja su technikais oro uoste ir pagal gautą informaciją teikia informaciją OCC. OCC tuo tarpu ieško pakaitinio lėktuvo. Pakaitinio lėktuvo ieškoma dviem būdais: 1) SPA parke (SPA paprastai turi 1-2 budinčius lėktuvus, bet pagal Merfio dėsnius, dažniausiai irragularity nutinka kitoje bazėje nei yra stand-by aircraft); taip pat pakaitiniam lėktuvui reikia surinkti įgulą, kurį galėtų perskraidinti lėktuvą į Vilnių (crew dispatch kviečia įgulos narius iš budėjimo režimo į skrydžius); 2) Siunčia užklausas kitoms aviakompanijoms, kad pasamdyti kitą aviakompaniją įvykdyti skrydį.

            Informacija sukasi ratu ir visi procesai vyksta lygiagrečiai. Gali būti, jog atvaryti pakaitinį lėktuvą gali užtrukti ilgiau, negu pašalinti gedimą (pvz. stand-by lėktuvas yra Amsterdame, užtrunka valandą informuoti stand-by įgulą, dar valandą jį atvyksta į lėktuvą, 2,5 val. skrydis iš Amsterdamo į Vilnių). Gali taip būti, jog įgulos nariai serga ar kt.

            Tuo tarpu, kol lėktuvas taisomas Vilniuje, gali išsekti įgulos darbo laikas. Kaip žinia, dėl saugumo įgulų darbo laikas yra labai griežtai ribotas. Todėl, jeigu, pavyzdys, maksimalus įgulos darbo laikas yra 12 valandų, o lėktuvo remontas užtrunka 3 val, tai įgulos likusių 9 valandų gali neužtekti įvykdyti VNO-XXX-VNO, todėl reikia rinkti įgulą iš stand-by įgulų esančių Vilniuje. O jeigu gedimas įvyksta ne-bazėje, tai įgulą reikia ne tik surinkti, bet ir atvežti. Kadangi vėlavimai yra brangūs aviakompanijai, tai dažnai naudojami ir private jet įgulos vežimui iš vieno oro uosto į kitą.

            Žinoma, visas fone vykstantis darbas mažai jaudina keleivį, kuriam, suprantama, norisi tik išskristi kuo greičiau. Šitoje vietoje informacija gali kisti. Pagal taisykles, priklausomai nuo vėlavimo, keleiviams suteikiamas maitinimas (dėl organizacinių priežasčių, Small Planet neužsiima maisto tiekimo, dėl to keleiviams išduoda vienkartines mokėjimo korteles, kuriomis gali atsiskaityti už bet kokį maistą esantį oro uoste; suma priklauso nuo vėlavimo trukmės: pvz. šiandien VNO-BOJ reiso keleiviams buvo išduotos 25EUR kortelės asmeniui).

            Dėl viešbučių - jie visada suteikiami, jeigu yra tiksliai žinoma, jog vėlavimas bus ilgesnis. Tačiau, pradėtų aptarti atveju, galutinis vėlavimas gali paaiškėti po 2 valandų, jog lėktuvas vėluos 6 valandas. Ar verta organizuoti keleivių pervežimą į viešbučius 1-2 val. realiam poilsiui? Turbūt, priklauso nuo asmeninės situacijos ir viešbučių užimtumo. SPA Vilniaus atveju turi sutartis su daugiau nei 10 viešbučių Vilniuje ir keleiviams yra organizuojami kambariai nuo Airinn ir Ibis (nes arti) iki Radisson centre (nes ypač vasarą, viešbučių užimtumas didžiulis ir kartais 180 keleivių tenka padalinti į 5+ viešbučių).

            Šiais metais kitų aviakompanijų samdymasis yra praktiškai neįmanomas - SPA gavo apie 50 requestų iš kitų aviakompanijų įvykdyti vieną ar kitą vėluojantį skrydį. Dėl šios priežasties, kartais tenka naudoti mažesnius lėktuvus ir pvz vietoj numatytų 220 ar 180 keleivių skraidinti mažesniais lėktuvais, kitus keleivius rebookinant. Kodėl taip yra? Europos turizmo rinka auga nesuvokiamais tempais ir industrija nėra tam pasiruošusi - trūksta tiek lėktuvų, o dar labiau įgulų lėktuvus užpildyti pilotais.

            Žinoma, vėlavimai nemalonūs keleiviams, bet šiek tiek nekorektiška sakyti, kad aviakompanijos dėl to nieko nedaro. Kiekvienas vėlavimas kainuoja keliasdešimt tūkstnačių Eurų, todėl pastangos jų išvengti visuomet dedamos didelės.

            Be abejo, natūralus kiekvieno keleivio noras, jog kiekvienam aviakompanijos lėktuvui šalia stovėtų kitas pakaitinis lėktuvas kiekviename oro uoste į kurį aviakompanija skraido su jau pasiruošusia skristi įgula, bet dėl akivaizdžių priežasčių, deja, viskas nėra taip paprasta.

            Comment


              Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą
              Pakaitinius taip, bet kai kokiam Gatwicke reikia laukti pusvalandį, kol leis pajudėti nuo vartų, arba 25 minutes sukti virš Heathrow, joks pakaitinis nepadės. Tokių vėlavimu SPA beveik neturi, skrenda iš tuščio Vilniaus į tuščią Varną.
              Tai nėra visiškai tiesa. Varna tuščia žiemą, tačiau perpildyta vasarą Su oro uostų užimtumu bėda ta, jog daugelis kurortus aptarnaujančių oro uostų turi labai mažus pajėgumus ir ypatingai sezonišką veiklą (ypač, kai Vakarų rinkose atostogų sezonas trunka tik du mėnesius - liepą ir rugpjūtį). Pavyzdžiui, Antalijos oro uostas slotuojamas ir gan sunku gauti slotų paklausiais laikais; Herakliono oro uoste nėra nė vieno laisvo sloto sekmadieniais; Zakynthos oro uoste absoliučiai nėra nė vieno laisvo sloto atostogų mėnesiais, Maljorkoje gauti slotą panašiai sunku kaip Gatwicke.

              Comment


                Aciu uz issamu aprasyma SMB!Viskas cia aisku,kad taip greit nieks nevyksta,bet zmoniu emocijos beribes ypac per atostogas

                Comment


                  Kaip visada, Simonai, išsamiai ir aiškiai.
                  If a lion could speak, we could not understand him.

                  Comment


                    Parašė smb Rodyti pranešimą
                    Gali būti, jog atvaryti pakaitinį lėktuvą gali užtrukti ilgiau, negu pašalinti gedimą (pvz. stand-by lėktuvas yra Amsterdame, užtrunka valandą informuoti stand-by įgulą, dar valandą jį atvyksta į lėktuvą, 2,5 val. skrydis iš Amsterdamo į Vilnių). Gali taip būti, jog įgulos nariai serga ar kt.

                    Tuo tarpu, kol lėktuvas taisomas Vilniuje, gali išsekti įgulos darbo laikas.
                    Kaip aš žinau, lėktuvo įgulai atlyginimas yra mokama tik už laiką ore (gal SPA yra kitaip), tai prie ko čia įgulos darbo laikas lėktuvo taisymo metu? - tuo labiau kad juos galima toms valandoms galima paguldyti ilsėtis.
                    Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                    Comment


                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                      Kaip aš žinau, lėktuvo įgulai atlyginimas yra mokama tik už laiką ore (gal SPA yra kitaip), tai prie ko čia įgulos darbo laikas lėktuvo taisymo metu? - tuo labiau kad juos galima toms valandoms galima paguldyti ilsėtis.
                      Orlaivio įgulos darbo laikas pradedamas skaičiuoti 1 valanda prieš tvarkaraštinį skrydžio išvykimo laiką, kai jie susirenka ir ruošiasi skristi. Bendras darbo laikas kaip ir buvo minėta anksčiau yra 12 valandų ir į jį įskaičiuojama tiek valanda prieš skrydį tiek laikas ant žemės "apsisukimo" metu kitame oro uoste. Spilt duty variantas galimas, kai įgula siunčiama į viešbutį ilsėtis, tačiau kai būna identifikuojamas gedimas jau būna pradėtas skaičiuoti įgulos darbo laikas iki kol jie pasieks viešbutį gali prireikti iki 2h laiko iš tokiu atveju jų darbo laikas trumpėja iki 9 valandų. Jei gedimas gali būti pašalintas greitai - įgulos išsiuntimas į viešbutį gali nulemti dar didesnį vėlavimą.

                      Comment


                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                        Kaip aš žinau, lėktuvo įgulai atlyginimas yra mokama tik už laiką ore (gal SPA yra kitaip), tai prie ko čia įgulos darbo laikas lėktuvo taisymo metu? - tuo labiau kad juos galima toms valandoms galima paguldyti ilsėtis.
                        Kaip įguloms mokama ir kaip skaičiuojamas darbo laikas aviacijos saugos prasme yra skirtingi dalykai. Nutrauktas įgulos darbas paprastai reikalauja standartinio ilgo poilsio - yra taisyklės vadinamasis "split duty", kuomet įgula gali būti nuvežama į viešbutį ilsėtis, bet poilsio laikas prasideda nuo tada, kai patenka į viešbutį ir baigiasi tada, kai išvyksta iš viešbučio. Todėl praktinėse situacijose, kai orlaivio gedimai pašalinami per dvi, tris ar keturias valandas, tai gali tik dar labiau sutrikdyti operacijas.

                        Comment


                          Bet esmė turbūt tame, kad lėktuvai yra turėję daug savininkų ir nors nėra tokie seni, tačiau turbūt nelabai prižiūrėti ir sunkiai prognozuojami gedimų pasirodymo prasme? Ar šioje srityje įmanoma kažkokia prevencija, ar investicijų reikėtų dar didesnių nei vėlavimų sukelti nuostoliai? Nes kai spaudoje per trumpą laiką vienas po kito pasirodo keletas pranešimų apie gedimus ir vėlavimus, tai labai kerta per įmonės įvaizdį. Keleiviams (esamiems ir būsimiems) ta oficiali vėlavimų statistika, kuri lyg ir nėra bloga, ir visos saugos bei gedimų šalinimo procedūros nelabai rūpi - jiems užsifiksuoja du baisūs žodžiai: gedimas ir vėlavimas.
                          Paskutinis taisė senasnamas; 2018.07.04, 09:02.

                          Comment


                            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                            Bet esmė turbūt tame, kad lėktuvai yra turėję daug savininkų ir nors nėra tokie seni, tačiau turbūt nelabai prižiūrėti ir sunkiai prognozuojami gedimų pasirodymo prasme? Ar šioje srityje įmanoma kažkokia prevencija, ar investicijų reikėtų dar didesnių nei vėlavimų sukelti nuostoliai? Nes kai spaudoje per trumpą laiką vienas po kito pasirodo keletas pranešimų apie gedimus ir vėlavimus, tai labai kerta per įmonės įvaizdį. Keleiviams (esamiems ir būsimiems) ta oficiali vėlavimų statistika, kuri lyg ir nėra bloga, ir visos saugos bei gedimų šalinimo procedūros nelabai rūpi - jiems užsifiksuoja du baisūs žodžiai: gedimas ir vėlavimas.
                            Aviacijoje dėka taisyklių, kurios leidžia aviacijai tapti saugiausiu transporto būdu, sąvoka "senas" ir "naujas" lėktuvas vartojama kiek kitaip. "Seno" ir "naujo" lėktuvo skirtumai tokie, kad "senas" lėktuvas turi žemesnius nuosavybės kaštus (capital cost), bet didesnius techninės priežiūros kaštus (maintanence costs), "naujas" lėktuvas turi didelius capital costs, bet mažesnius maintanence costs. Kodėl Small Planet nenaudoja visiškai naujų lėktuvų? Atsakymas yra sezoniškumas - atostogų rinka yra labai sezoniška ir vasarą atostogaujančiųjų Europoje yra kelis kartus daugiau nei žiemą. Kai turi aukštą lėktuvo utlizaciją visus metus, labiau apsimoka naudoti naujus lėktuvus, o jei utiizacija nėra tokia aukšta, kad dalį lėktuvų žiemą reikia laikyti ant žemės (supraprastintai įvardiju, bet tai reiškia skraidyti sąlyginai mažai), tai ant žemės laikyti naudotus lėktuvus yra pigiau ir tai leidžia pasiūlyti žemesnes kainas sezono metu.

                            Vėlgi, sutinku - edukacijos ir komunikacijos apie tai, kaip veikia aviacija reikia daugiau. Jeigu tenka laukti vėluojančio skrydžio, tai sukuria neigiamas emocijas ir jų negali pataisyti statistika, kad aš esu vienas iš 150 skrydžių, kuriuose taip nutiko.

                            Comment


                              Parašė zitron Rodyti pranešimą
                              Spilt duty variantas galimas, kai įgula siunčiama į viešbutį ilsėtis, tačiau kai būna identifikuojamas gedimas jau būna pradėtas skaičiuoti įgulos darbo laikas iki kol jie pasieks viešbutį gali prireikti iki 2h laiko iš tokiu atveju jų darbo laikas trumpėja iki 9 valandų. Jei gedimas gali būti pašalintas greitai - įgulos išsiuntimas į viešbutį gali nulemti dar didesnį vėlavimą.
                              Tada reikia kviesti pakaitinį ekipažą.

                              Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

                              Comment


                                Na pasižiūrėjau 15min Bartkaus interviu - blogiau nebūna.... Tiesa sakant taip ir nesužinojau kokio senumo lėktuvai bazuojasi Vilniuje.

                                Comment


                                  Jei lėktuvai bazuotųsi Kaune, tai Bartkaus interviu būtų "geriau nebūna"?

                                  Comment


                                    Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                    Na pasižiūrėjau 15min Bartkaus interviu - blogiau nebūna.... Tiesa sakant taip ir nesužinojau kokio senumo lėktuvai bazuojasi Vilniuje.
                                    Vilniuje bazuojasi 8 lėktuvai, vidutinis amžius 16 metų (jauniausias 7,7 metų, seniausias 25,5):

                                    https://www.planespotters.net/airlin...lanet-Airlines
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                      Vilniuje bazuojasi 8 lėktuvai, vidutinis amžius 16 metų (jauniausias 7,7 metų, seniausias 25,5):

                                      https://www.planespotters.net/airlin...lanet-Airlines
                                      tuom tikras? nes naujausi lėktuvai Vokietijoje dirba. Tarkime LY-ONJ dabar skrenda iš Madeiros į Kiolną, LY-ONL irgi vokietijoje sukasi. Tai koks tada vidutinis Lietuvoje dirbančių lėktuvų amžius?
                                      Paskutinis taisė udrius; 2018.07.05, 14:59.

                                      Comment


                                        Na ir dar vienas gedimas

                                        Iš Maljorkos į Vilnių skristi turėję keleiviai įstrigo oro uoste kelioms valandoms.
                                        Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/keliones/naujie....d?id=78513473

                                        Comment


                                          Parašė smb Rodyti pranešimą

                                          Aviacijoje dėka taisyklių, kurios leidžia aviacijai tapti saugiausiu transporto būdu
                                          Ne taisyklės tą lemia, o tai, kad nėra eismo, kur galima susidruti.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X