Vilniaus viešojo transporto ateities perspektyvos

[ignaloidas]

Tai Vilniaus išsiplėtimas į šiaurę tėra simptomas o ne problema? Ir to simptomo šalinimą mes siūlome kaip? Priauginant dar vieną koją prie kūno, ir tuomet lūžusi ranka nebeskaudės? Tokia analogija? Taip?

Ar vėžio auglys yra simptomas ar problema? Ir ar be prisiknisinėjimo prie analogijos turite argumentų ar tiesiog norisi atrodyti tarsi turite kontrargumentų?

[B.S.]

Ar vėžio auglys yra simptomas ar problema? Ir ar be prisiknisinėjimo prie analogijos turite argumentų ar tiesiog norisi atrodyti tarsi turite kontrargumentų?

Aš dar kartą paklausiu: Vilniaus išsiplėtimas į šiaurę yra simptomas ar pataisoma problema? Kaip siūlote išspręsti susidariusią situaciją? Amputuojant daugelį Vilniaus gyventojų? Laukti 30 metų kol užaugs nauja koja? Kaip tai išspręs lūžusios rankos problemą - vilniečių gyvenimą šiaurėje? Ar jūsų analogijoje jie yra vėžys? Jie išsikraustys?

P.S.: jei nepatinka jūsų pačių sukurta analogija, kitą kartą pagalvokite prieš ją siūlant.

[ifl]

Aš dar kartą paklausiu: Vilniaus išsiplėtimas į šiaurę yra simptomas ar pataisoma problema? Kaip siūlote išspręsti susidariusią situaciją? Amputuojant daugelį Vilniaus gyventojų? Laukti 30 metų kol užaugs nauja koja? Kaip tai išspręs lūžusios rankos problemą - vilniečių gyvenimą šiaurėje? Ar jūsų analogijoje jie yra vėžys? Jie išsikraustys?

P.S.: jei nepatinka jūsų pačių sukurta analogija, kitą kartą pagalvokite prieš ją siūlant.

1. Apmokestinant įvažiavimą į miestą.
2. P+R Perkūnkiemis + Santariškės + Pilaitė
3. Dedikuotos greitaeigio tram linijos su suderintais šviesoforais 5 - 7 minučių intervalais (Santariškės - NMC - Stotis per max 20 min).

Šiaurės gyventojams aktualiau pasiekti NMC nei pasiekti stotį => procentaliai daugiau žmonių važiuoja į NMC nei tarkim į Kauną ar Trakus. Tą puikiai užtikrintų greitaeigis VT. Todėl tokios problemos net nėra. Ką suteikia jūsų stotis NMC, tai atvykimą į NMC iš kitų miestų be persėdimų. Tada kyla klausimas, koks populiacijos kiekis atvyksta iš kitų miestų? Ir koks tos populiacijos tikslas? Nes jei tikslas gydymasis, tai stotis NMC nieko nesprendžia. Jei tikslas turizmas/ekskursijos/patūsinti - stotis NMC nieko nesprendžia. Jei tikslas sporto rungtynės/mega koncertai - stotis NMC nieko nesprendžia. Stotis NMC yra gerai, kai žmonės iš kitų miestų atvyksta dirbti į NMC. Ar jie galėtų dirbti stoties rajone, jei stoties rajonas turėtų darbo vietas? Taip. Stotis NMC sprendžia vienintelį - nereikia laukti tramo 5 - 7 minutes esamoje stotyje. Ar dar 5 - 7 minučių tramo laukimo verta kišti pinigus į tunelį, kai nėra net tramvajaus? Vienareikšmiškas atsakymas ne.

Tunelio projektavimas + statymas užtruks kiek? 10 metų? 20 metų? Tesalonikų metro statymas(!) (net ne projektavimas) prasidėjo 2006. Planuoja pirmą liniją paleisti šių metų pabaigoje (tai 18 metų). Kiek laiko užtruks archaeloginiai kasinėjimai po senamiesčiu?

Vilnius per 20 metų tikrai galėtų populiacijos centrą pastumi pietų link. Būtų įdomu pamatyti kaip judėjo populiacijos centras 90 - 20 laikotarpyje. Tokiu būdu galėtumėte įvertinti kaip sistemingai plečiant Vilnių į pietus populiacijos centras judėtų priešinga kryptimi. Per 20 metų viskas dar labiau skaitmenizuosis ir poreikis dirbti iš ofisų tik mažės (darbo iš namų dalis augs), dalis esamos darbingos populiacijos jau bus pensijoje. O jų vaikai kurtis jau galėtų pietinėje miesto dalyje (nekalbant apie visokias iracionalias Baltarusijos baimes (lyg 5 km šiauriau apsaugotų nuo artilerijos) ar buvimo arčiau jūros Vilniuje (čia maždaug kiekvieną savaitę prie jūros važiuoji žiemą vasarą, jei tai prioritetas ar kaip?).

Jūsų mąstymas yra čia ir dabar. Taip, dabar būtų patogu. Jei tai nekainuotų krūvos pinigų ir būtų galima per 3 metus pastatyti. Bet kadangi toks projektas truktų labai ilgai, per tą laiką galima būtų nustoti daužyti ranką į sieną, o ne prigėrus nuskausminamųjų toliau tęsti šizofreniją su daugiabučiais Riešėjė, Avižieniuose

[Visdarlietus]

B.S.
Ir dabar dažnesnis kursavimas į oro uostą būtų reikalingas, bet tokios jau Lietuvos realybės. O iš miegamųjų rajonų važiuoti ar į NMC ar į stotį norint patekti į oro uostą jokio skurtumo, be to daugelio žmonių mentaltetas toks, kad logistika jiems per sudėtingas dalykas ir reikialingas tiesioginis maršrutas nuo namų durų. Dar + lagaminai, tai taksi arba automobilių dalijimosi/nuomos čia joks VT nenukonkuruos. Norint labai populiaraus VT į oro uostą reikia patį oro uostą iškelti bent jau už 30 km už miesto centro kaip daugumoje Europos didmiesčių. Kai oro uostą nuo senamiesčio galima pasiekti vos ne pėsčiomis, joks VT ne taps populiariu.
Vienitelis variantas būtų oro uostą prijungus prie metro linijos Stotis-šiauriniai miegamieji rajonai. Bet svarstymams dėl metro perspektyvų yra kita tema.

[eigh]

ifl puikiai sudėliojo, ką rašiau jau prieš kelis puslapius - stotis NMC būtų ir brangus, ir ilgas projektas, kuriuo naudotųsi abejotinas kiekis žmonių

Juolab, stoties pasiekiamumo problemą galima spręsti paprastų paprasčiausia tramvajaus linija (aš Santariškės-NMC-Stotis dar pratęsčiau iki oro uosto). Ta stotis NMC būtų logiškesnė tik jeigu tai būtų didesnio projekto dalys, pavyzdžiui, nusprenuds, kad Vilniuje reikia S-Bahn tipo geležinkelio, sujungiant visokias riešes ir balsius su miesto centru/oro uostu traukiniais. Bet kai susisiekimo srityje vienintelis mero tikslas išasfaltuoti 100 km gatvių - turbūt vargu to tikėtis.

[VLR]

stotis NMC būtų ir brangus, ir ilgas projektas, kuriuo naudotųsi abejotinas kiekis žmonių

Juo naudotųsi, spėčiau, koks 90% traukinio keleivių.

Juolab, stoties pasiekiamumo problemą galima spręsti paprastų paprasčiausia tramvajaus linija (aš Santariškės-NMC-Stotis dar pratęsčiau iki oro uosto).

Į visus šiuos dalykus jau buvo atsakyta daug kartų, kad ir čia:
https://www.miestai.net/forumas/foru...35#post2125935

Viena tramvajaus linija niekaip neaptarnautų sėkmingos traukinių stoties Vilniaus dydžio mieste, tai tiesiog nėra įmanoma fiziškai, nes tramvajus yra mažiau talpi transporto priemonė. Lygiai taip pat viena 'maršrutkių' linija neaptarnautų gerai suformuoto centrinio autobusų mazgo.

[gerietis]

Vilnius simetriškai vystytųsi, jei nebūtų tokios sienos su Baltarusija. Tiesiog psichologinis faktorius. Toje pusėje galbūt kurtųsi daugiau iš Baltarusijos pusės žmonės, nes jiems arčiau viskas iš tos pusės.

Belieka prisijungti Baltarusją.

[ignaloidas]

Viena tramvajaus linija niekaip neaptarnautų sėkmingos traukinių stoties Vilniaus dydžio mieste, tai tiesiog nėra įmanoma fiziškai, nes tramvajus yra mažiau talpi transporto priemonė. Lygiai taip pat viena 'maršrutkių' linija neaptarnautų gerai suformuoto centrinio autobusų mazgo.

Nuo kada tramvajus yra mažiau talpi transporto priemonė? Didesni tramvajai veža iki ~300 keleivių, t.y. - praktiškai visą traukinį.

Kaune vykdomoje studijoje apie tramvajus yra žiūrima į transporto priemones kurios gali vežti nuo 3600 keleivių per valandą. RB operaciniame plane, 2056 manoma jog į Vilnių važiuotų maždaug 10000 keleivių per dieną (maždaug 50/50 tarp greitųjų ir regioninių traukinių). Primeskime kad iš 1520mm tinklo dar maždaug pusė tiek keleivių bus. Tai turėsime iš viso 15000 keleivių per dieną. Tiek keleivių Kaune galvojamas tramvajus galėtų nuvežti per ~4 valandas - t.y. visos dienos keleiviai galėtų sutilpti į pikines valandas. Talpos daugiau nei sočiai vienoje tramvajaus linijoje, kai stotyje laisvai galėtų susitikti daugiau.

Tramvajus laisvai aptarnautų sėkmingą traukinių stotį nebent gerai užsirūkome ir galvojame apie 50000+ keleivių per dieną.

[eigh]

Juo naudotųsi, spėčiau, koks 90% traukinio keleivių.



Į visus šiuos dalykus jau buvo atsakyta daug kartų, kad ir čia:
https://www.miestai.net/forumas/foru...35#post2125935

Viena tramvajaus linija niekaip neaptarnautų sėkmingos traukinių stoties Vilniaus dydžio mieste, tai tiesiog nėra įmanoma fiziškai, nes tramvajus yra mažiau talpi transporto priemonė. Lygiai taip pat viena 'maršrutkių' linija neaptarnautų gerai suformuoto centrinio autobusų mazgo.

90 proc. vargu, visgi dabartinė stotis taip pat centre, netgi senamiestyje. Bet turbūt esminis klausimas - kiek yra tų traukinio keleivių?

Ir nereiktų kalbėti apie vieną tramvajaus liniją, senamiesčiui (ne tik stočiai) aptarnauti matyt reiktų kelių vien dėl to, kad reiktų maršrutų keliomis skirtingomis kryptimis.

[VLR]

Nuo kada tramvajus yra mažiau talpi transporto priemonė?

Savaime aišku, kad traukinys yra žymiai talpesnė priemonė. Traukinių talpa gali būti tarp autobuso dydžio automotrisės ir dvigubo MI-09 traukinio, važinėjančio Paryžiuje, kuris gali vežti 2600 (sėdinčių ir stovinčių keleivių). Man keista, kad tokius dalykus čia reikia aiškinti.

Didesni tramvajai veža iki ~300 keleivių, t.y. - praktiškai visą traukinį.

Kokį traukinį tiksliai? Pvz. Talino ir Rygos naujos Škodos turi 436 sėdimas vietas ir 454 stovimas:
https://eng.lsm.lv/article/economy/t...atvia.a536971/

Tramvajuje sėdimų vietų yra itin mažai. Piko metu, reiktų trijų tramvajų išskirstyti pergrūstą vieną traukinį. Ir tie patys tramvajai būtų užgrūsti, o sulaipinimas į juos - itin chaotiškas. Visa tavo siūloma sistema užsilenktu vos po kelių traukinių atvažiavimo net dešimties minučių bėgyje.

Tramvajus laisvai aptarnautų sėkmingą traukinių stotį nebent gerai užsirūkome

Manau, kad tik gerai apsirūkius galima nuspręsti, kad tramvajus turi tokią pat talpą kaip traukinys ir, kad viena tramvajaus linija gali suvežti centrinę traukinių stotį į centrą Vilniaus dydžio mieste.

[PoDV]

Belieka prisijungti Baltarusją.

Svarstau, kad Vilnius tuo požiūriu grynas Rytų Europos Briuselis.

Ant kalbinės sienos ribos, bet kaip ir (istorinė) sostinė abiejų kalbinių grupių atstovams (lietuviams ir baltarusiams).

Įsivaizduoju, Lietuva, Baltarusija ir Vilnius federalinis miestas. Taip kaip Flandrija, Valonija ir atskiras miestas Briuselis.

...bet deja sieną perkirtusi nauja maža geležinė uždanga, miesto vystymasis į pietryčius yra gana komplikuotas. Toną užduoda Vidurio ir Vakarų Lietuva, kuriai psichologiškai patogiausia kurtis ŠV Vilniaus plynėje, o ne kažkiek Lietuvai egzotiškame Vilniaus pietryčių kalvyne.

[Visdarlietus]

Manau, kad ruože Vilnius-Kaunas vietinių keleivių bus 30x daugiau nei tarptautinių. O darbo keleiviai važiuos ne į senamiestį, o ten kur biurai, kuriuos pasiekti kertant senamiestį yra kliūtis.

Ar tikrai ten kur biurai? Šiaip jau net būtų įdomu kur daugiau žmonių dirba Centre, Paneriuose ar Graičiūno/Kirtimų gatvių rajone? Ypač tų kuriems reikia atvažiuoti. Ir nereikia manyti, kad kokis aukšto rango biuro darbuitojas ar vadovas važiuos traukiniu į darbą.

[mantasm]

Svarstau, kad Vilnius tuo požiūriu grynas Rytų Europos Briuselis.

Ant kalbinės sienos ribos, bet kaip ir (istorinė) sostinė abiejų kalbinių grupių atstovams (lietuviams ir baltarusiams).

Įsivaizduoju, Lietuva, Baltarusija ir Vilnius federalinis miestas. Taip kaip Flandrija, Valonija ir atskiras miestas Briuselis.

...bet deja sieną perkirtusi nauja maža geležinė uždanga, miesto vystymasis į pietryčius yra gana komplikuotas. Toną užduoda Vidurio ir Vakarų Lietuva, kuriai psichologiškai patogiausia kurtis ŠV Vilniaus plynėje, o ne kažkiek Lietuvai egzotiškame Vilniaus pietryčių kalvyne.

Gal nereikia tokių fantazijų. Žiūrint į pastaruosius kelis dešimtmečius Belgijos vidaus politikoje - nelabai veikiantis modelis.

[eigh]

Kokį traukinį tiksliai? Pvz. Talino ir Rygos naujos Škodos turi 436 sėdimas vietas ir 454 stovimas:
https://eng.lsm.lv/article/economy/t...atvia.a536971/

Tramvajuje sėdimų vietų yra itin mažai. Piko metu, reiktų trijų tramvajų išskirstyti pergrūstą vieną traukinį. Ir tie patys tramvajai būtų užgrūsti, o sulaipinimas į juos - itin chaotiškas. Visa tavo siūloma sistema užsilenktu vos po kelių traukinių atvažiavimo net dešimties minučių bėgyje.

Šita tema jau baigia užsisukti į nesibaigiantį ratą, bet kodėl jūs darote išvadą, kad a) visi traukiniai bus pilni, įskaičiuojate net stovimas vietas; b) visi keleiviai norės važiuoti tramvajumi? Juk dalis žmonių į viešbučius/biurus/senamiestį eis pėsčiomis, kiti sės į taksi, treti į autobusus/troleibusus, ketvirtus pasiims draugai/artimieji arba naudosis automobilių dalijimosi paslaugomis. Niekur (net ir ten, kur oro uostą/geležinkelio stotį aptarnauja vienas vienintelis maršrutas) nėra tekę susidurti su situacija, kad žmonės staiga netelpa į VT. Skiriasi juk ir žmonių nusigavimo iki VT stotelės greičiai - vienas bėga tiesiai iš traukinio, kitas nori nueiti į tualetą ar parduotuvę, trečias pirks VT bilietą.

[VLR]

Šita tema jau baigia užsisukti į nesibaigiantį ratą, bet kodėl jūs darote išvadą, kad a) visi traukiniai bus pilni, įskaičiuojate net stovimas vietas; b) visi keleiviai norės važiuoti tramvajumi? Juk dalis žmonių į viešbučius/biurus/senamiestį eis pėsčiomis, kiti sės į taksi, treti į autobusus/troleibusus, ketvirtus pasiims draugai/artimieji arba naudosis automobilių dalijimosi paslaugomis. Niekur (net ir ten, kur oro uostą/geležinkelio stotį aptarnauja vienas vienintelis maršrutas) nėra tekę susidurti su situacija, kad žmonės staiga netelpa į VT. Skiriasi juk ir žmonių nusigavimo iki VT stotelės greičiai - vienas bėga tiesiai iš traukinio, kitas nori nueiti į tualetą ar parduotuvę, trečias pirks VT bilietą.

Kažkiek žmonių išlips Senamiestyje, bet ten daug žmonių ir įlips. Klausimas dar, kurių bus daugiau.

Planuoti savo sostinės centrinį traukinių mazgą taip, kad į jį niekada negalėtų atvažiuoti daugiau nei du ar trys puspilniai traukiniai vienu metu nesukeldami rimtų problemų jau yra iš tos pačios transporto planavimo mokyklos, kuri privedė prie situacijos, kurią matome kas dieną pro langą.

[Visdarlietus]

Kažkiek žmonių išlips Senamiestyje, bet ten daug žmonių ir įlips. Klausimas dar, kurių bus daugiau.

Planuoti savo sostinės centrinį traukinių mazgą taip, kad į jį niekada negalėtų atvažiuoti daugiau nei du ar trys puspilniai traukiniai vienu metu nesukeldami rimtų problemų jau yra iš tos pačios transporto planavimo mokyklos, kuri privedė prie situacijos, kurią matome kas dieną pro langą.

Oro uosto keleivius kažkaip autobusais išveža ir nepastebėjau, kad labai sausakimši būtų.

[PoDV]

Gal nereikia tokių fantazijų. Žiūrint į pastaruosius kelis dešimtmečius Belgijos vidaus politikoje - nelabai veikiantis modelis.

Nesakau, kad ir noriu tokio ale Litbelo modelio, ir iš tikrųjų vėl susijungus Lietuvai ir Baltarusijai, įtariu Belgijos scenarijų, tik potencialiai dar blogesnį dėl dar didesnių kultūrų skirtumų (belgai nors istoriškai visi katalikai), ir priedo prastesnės geografijos, kai Belgija yra tankiai apgyvendinta su rimtais uostais.

Gal dabartinis Vilniaus vystymosi variantas mažiausiai kenksmingas, nėra etniškai mišrios, neaiškios politinės situacijos valstybės sostinė, vienintelis dalykas, ko trūksta, tai reiktų kažkokios rail linijos, kad palengvinti susiekimą tarp ŠV Vilniaus ir istorinio centro (Geležinkelio stoties).

[Kecal]

Ar tikrai ten kur biurai? Šiaip jau net būtų įdomu kur daugiau žmonių dirba Centre, Paneriuose ar Graičiūno/Kirtimų gatvių rajone? Ypač tų kuriems reikia atvažiuoti. Ir nereikia manyti, kad kokis aukšto rango biuro darbuitojas ar vadovas važiuos traukiniu į darbą.

Kas važiuoja traukiniu, gali dirbti. Kas važiuoja automobiliu, tiesiog gaišta laiką sukiodamas baranką. Yra skirtumas tikrai. Bėda, kad stotis ganėtinai prastoje vietoje, ir nėra greitaeigio tramvajaus į Centrą.

[Visdarlietus]

Ar tikrai didžioji dauguma atvažiuojančių dirba centre? Ir kiek greičiau tas greitasis tramvajus nuo stoties iki centro nuvažiuos palyginus su autobusu? 5 min. greičiau? Ar 5 min. būti darbe anksčiau kažką keičia?

[Kecal]

Ar tikrai didžioji dauguma atvažiuojančių dirba centre? Ir kiek greičiau tas greitasis tramvajus nuo stoties iki centro nuvažiuos palyginus su autobusu? 5 min. greičiau? Ar 5 min. būti darbe anksčiau kažką keičia?

Ar tikrai 5 min. skirtumas? Šiuo metu automobiliu iš Stoties iki Europos aikštės galima nuvažiuoti maždaug per 13 min., viešuoju transportu – maždaug per 30 min. (ir dar su persėdimais). Tikrai reikėtų didesnio greičio.