Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus viešojo transporto ateities perspektyvos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

    Ne sarkazmas. Dėl tarpmiestinių lėktuvų pasidomėkite plačiau, iš Vilniaus skraidydavo beveik į visus didesnius Lietuvos miestus. Būdavo tas pat, kas šiuo metu autobusu nuvykti. Kodėl dabar to negali būti jei buvo net 60-aisiais jau? Einame žemyn?
    Tai buvo laikai kai nebuvo greitkelių ir žmonės neturėjo automobilių. Kokia prasmė trenktis į oro uostą(tarkim koks pusvalandis), tenais būti bent valandą prieš skrydį (jau pusantros valandos) po skristi pusvalandį ar valandą, ir po to dar važiuoti VT dar pusvalandį? Čia prasilenkia su bet kokia logika, jau nešnekant apie tokio malonumo kainą.

    Comment


      #82
      Parašė VLR Rodyti pranešimą
      Na, Prancūzijoje nemažai vietinių skrydžių buvo uždrausti jei jiems yra alternatyva traukiniu (dėl ekologinių priežasčių). Nemanau, kad tai yra žingsnis atgal. Tikiuosi, kad po Rail Baltica nutiesimo (jei jis kada nors įvyks) padarysime tą patį regiono lygiu ir baigsis skraidymai į Rygą, Taliną ar Varšuvą. Tai būtų puikus kitas žingsnis.
      Puikus kitas žingsnis atgal. Skatinam toliau automarozizacija.

      Comment


        #83
        Parašė B.S. Rodyti pranešimą
        Tai buvo laikai kai nebuvo greitkelių ir žmonės neturėjo automobilių. Kokia prasmė trenktis į oro uostą(tarkim koks pusvalandis), tenais būti bent valandą prieš skrydį (jau pusantros valandos) po skristi pusvalandį ar valandą, ir po to dar važiuoti VT dar pusvalandį? Čia prasilenkia su bet kokia logika, jau nešnekant apie tokio malonumo kainą.
        Manau tas "malonumas" kosmoso nekainavo, lėktuvai tarpmiesčiui būdavo manau irgi atitinkami, nuotolis irgi juk tarpmiesčio. Ir kažkaip manau, kad tos registracijos procedūros buvo taip pat ženkliai paprastesnės.

        Comment


          #84
          Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

          Puikus kitas žingsnis atgal. Skatinam toliau automarozizacija.
          Lėktuvomarozizacija yra blogesnis variantas. Važiuot automobiliu nedidelį atstumą yra ekologiškiau nei skristi. Ypač jei skrydis nėra visiškai užpildytas.

          Comment


            #85
            Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

            Manau tas "malonumas" kosmoso nekainavo, lėktuvai tarpmiesčiui būdavo manau irgi atitinkami, nuotolis irgi juk tarpmiesčio. Ir kažkaip manau, kad tos registracijos procedūros buvo taip pat ženkliai paprastesnės.
            Tas „malonumas“ kainavo daugiau nei gali įsivaizduoti. Tai vadinama 'subsidija', o pinigai jai imami iš spausdinimo mašinos. Po WWii sovietai turėjo 2 (arba 3, jei skaičiuoti 90-uosius) denominacijas, matyt iš gero gyvenimo.

            Kodėl po 1990 nukarpyti susisiekimo maršrutai? Nes bilietų kainos nepadengdavo eksploatacinių išlaidų. Ir mes kalbam apie laikotarpį kai asmeninis transportas vis dar buvo prabanga, o ne susisiekimi priemonė.

            Pradėkim nuo to, kur skraidė lėktuvėliai iš Vilniaus. Žinau, kad į Palangą. Ir žinau kur Palangos oro uostas. Gal skraidė į Klaipėdą, irgi žinau kur oro uostas. Gal skraidė į Šiaulius? Tų laikų civilinis oro uostas yra kiek šiauriau Meškuičių. Panevėžys? Alytus? Kapsukas? Šilutė? Telšiai? Kaunas?

            Comment


              #86
              Parašė B.S. Rodyti pranešimą
              ignaloidas
              Aš jau anksčiau siūliau tokį maršrutą.
              Puiku, kloji pinigus ant stalo ir darom.

              Apie ką reiktų žinoti: požeminė stotis ties NMC atsiduria patvankos zonoje arba keliauja terasa aukščiau - po Konstitucijos pr / Šeimyniškių g.

              Reikia praeiti po upe, tad naujos stoties įgilinimas bus kaip minimum 15 - 25m. Stoties (HBf) prieigose peronų įgilinimas bus didesnis, nes esama stotis gan aukštai. Dideli gradientai galimi, bet jie nėra saugūs.

              Gruntai mieste birūs, tvirti gruntai gan giliai. Praėjimas su TBM problematiškas, gali pajudėti pastatai. Tad arba keliauji gilyn, arba kasi atviru būdu ir perdengi. Arba keliauji aukštyn, įrengi estakadas ir pakeltas stotis.

              Beje, Gedimino pr. parkingo perdanga skirta tramvajui, galite įsivertinti galimus konstrukcijų aukščius.

              Comment


                #87
                Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                Puiku, kloji pinigus ant stalo ir darom.
                Haha, šmaikštu. Vis tik tokie projektai nebūna finansuojami privačių investuotojų, o (savo darbą dirbančių) savivaldybių ir transporto ministerijų. Neturtigesniame ir mažesniame Cluje kažkas vis tik surado šaltinį, kuris ‘paklojo ant stalo’ pinigus daugybę kartų ambicingesniam projektui nei šis.

                Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
                Gruntai mieste birūs, tvirti gruntai gan giliai. Praėjimas su TBM problematiškas, gali pajudėti pastatai. Tad arba keliauji gilyn, arba kasi atviru būdu ir perdengi. Arba keliauji aukštyn, įrengi estakadas ir pakeltas stotis.
                Norėčiau šaltinio, kuris tai patvirtintų, nes skamba kaip mitas. Kalbėjimai apie 25 metrų gylio stotis dėl poros metrų gylio upelio Neries - irgi.

                Comment


                  #88
                  Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                  Tas „malonumas“ kainavo daugiau nei gali įsivaizduoti. Tai vadinama 'subsidija', o pinigai jai imami iš spausdinimo mašinos. Po WWii sovietai turėjo 2 (arba 3, jei skaičiuoti 90-uosius) denominacijas, matyt iš gero gyvenimo.

                  Kodėl po 1990 nukarpyti susisiekimo maršrutai? Nes bilietų kainos nepadengdavo eksploatacinių išlaidų. Ir mes kalbam apie laikotarpį kai asmeninis transportas vis dar buvo prabanga, o ne susisiekimi priemonė.

                  Pradėkim nuo to, kur skraidė lėktuvėliai iš Vilniaus. Žinau, kad į Palangą. Ir žinau kur Palangos oro uostas. Gal skraidė į Klaipėdą, irgi žinau kur oro uostas. Gal skraidė į Šiaulius? Tų laikų civilinis oro uostas yra kiek šiauriau Meškuičių. Panevėžys? Alytus? Kapsukas? Šilutė? Telšiai? Kaunas?
                  Skraidė į Rokiškį, Druskininkus,Biržus,Panevėžį, Šiaulius, berots ir į Alytų. Nežinan kaip su Telšiais ir Mažeikiais. Skraidė vadinamieji "kukurūznikai" An24 berots tokia markė. Jiems nebuvo reikalingas ilgas ir asfaltuotas pakilimo takas. O vadinamieji vietiniai oro uostai buvo visuose rajonų centruose. Tai čia tiek žiniai. Nes jeigu neapsimokėjo laikyti net mėginto atgaivinti Vilnius-Palanga, tai apie kitus šnekėti beprasmiška.
                  Dėl Vilniaus geležinkelio stoties ji yra beveik toje pat vietoje kaip Rygos 5 min. pėsčiomis iki senamiesčio. Ir buvo statytą tais laikais miesto pakraštyje, dėl triukšmo. Beje Kauno stotis nuo senamiesčio toliau. Dėl klausimo kokiame dar panašaus į Vilnių mieste nuo stoties iki senamiesčio 5 min. pėsčiomis, tai čia pirma reiktų nustatyti kurid miestai yra Vilniaus dydžio ir apie kw kalbame. JAV pavyzdžiui daug didesni miestai net neturi keleivinio susisiekimo traukiniais.

                  Comment


                    #89
                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Lėktuvomarozizacija yra blogesnis variantas. Važiuot automobiliu nedidelį atstumą yra ekologiškiau nei skristi. Ypač jei skrydis nėra visiškai užpildytas.
                    Pagal tamstos logika, tai ir autobusai bei traukiniai yra blogesnis variantas. Juk jų tarša tai ženkliai didesnė, nei asmeninio automobilio. Autobusai irgi būna pustuščiai. Žodžiu sėkmingai skatinam automobilizaciją toliau... ir leiskite priminti svarbiausią-lėktuvai tai viešasis transportas.

                    Comment


                      #90
                      Parašė UAB Susisiekimas Rodyti pranešimą

                      Pagal tamstos logika, tai ir autobusai bei traukiniai yra blogesnis variantas. Juk jų tarša tai ženkliai didesnė, nei asmeninio automobilio. Autobusai irgi būna pustuščiai. Žodžiu sėkmingai skatinam automobilizaciją toliau... ir leiskite priminti svarbiausią-lėktuvai tai viešasis transportas.
                      Viešasis transportas nėra gėris dėl viešumo. Viešasis transportas yra gerai dėl efektyvumo. Trumpi skrydžiai nėra efektyvu.

                      Elektrinis traukinys yra nepalyginamai švariau už lėktuvą. Autobusas ant ribos. Siuntinėt didelį autobusą dėl poros keleivių nelabai gera idėja. Jei bent pus pilnos tai jau geriau.

                      Užmiestyje automobilis, jei tai nėra dūmijantis 3.0 dyzelis, yra ganėtinai neblogas variantas palyginus su alternatyvomis.

                      Comment


                        #91
                        Parašė VLR Rodyti pranešimą
                        Norėčiau šaltinio, kuris tai patvirtintų, nes skamba kaip mitas. Kalbėjimai apie 25 metrų gylio stotis dėl poros metrų gylio upelio Neries - irgi.
                        Geologijos tarnyboje turėtų būti visų NMC pastatų geologija. Nemanau kad viešai prieinama, bet ką gali žinoti.

                        Toliau - matematika. Neris ties NMC yra apie 99 m lygyje. Dugnas tarkim 97, dar kažkiek nestabilios sąnašos, tad tarkim stabilus gruntas, kurį galima praeiti be šaldymo, yra apie 93-95 m lygyje. Porą metrų apsaugai, 7m TBM vamzdis ir apie +2m bus perono platforma, tad gaunam 93-2-7+2=86 m. Žemės pavirsius ties NMC prospekte yra 108-110 m lygyje. 86-110=-24m.

                        Bet, aš vaikščiojau 108-12=96m altitudėje ir ten iki stabilaus grunto toli. Ir pagal geologiją toli. Nes Neris paliko savo sąnašas persikraustydama nuo Ozo į dabartinę vietą.

                        Jei stotį nori pakelti aukščiau, tarkim į -7m, ji turi būti lygiagreti prospektui, kitaip bus problematiška eksploatuoti stotį gradiente.

                        Comment


                          #92
                          Realiai, tai po Nerimi lįsti net nebūtina. Galima po Goštauto gatve tarp Baltojo ir Žaliojo tilto. Vietos stočiai yra prie Operos ir Baleto, ar Vašingtono aikštėje.

                          Comment


                            #93
                            Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                            Geologijos tarnyboje turėtų būti visų NMC pastatų geologija. Nemanau kad viešai prieinama, bet ką gali žinoti.
                            Tai kai turėsi šią info, tada galėsi pasidalinti ja ir naudoti savo argumentuose.Gyvename kontekste, kur bet kokie rimtesni Vilniaus projektai vietinių apsileidėlių automarozų yra išjuokiami naudojant visokias nuogirdas apie per stačius kalnus, gruntą, mistinius reikiamus autobusų keleivių srautus ir pan. nesąmones. Tai manau supranti, kad tiesiog numesti repliką apie geologiją nėra pakankama, tam reikia rimtesnių šaltinių ir analizių bei lyginimų su kitais miestais. Labai abejoju, kad Vilniuje geologija yra kažlokia ypatinga ir yra sudėtingesnė tokiam projektui nei vidutiniame mieste.

                            O šiaip toks Malmo CityTunnel yra 20-25 metrų gylyje ir tai problemų jiems nesukėlė.

                            Comment


                              #94
                              Parašė VLR Rodyti pranešimą

                              Tai kai turėsi šią info, tada galėsi pasidalinti ja ir naudoti savo argumentuose.
                              ...
                              Labai abejoju, kad Vilniuje geologija yra kažlokia ypatinga ir yra sudėtingesnė tokiam projektui nei vidutiniame mieste.

                              O šiaip toks Malmo CityTunnel yra 20-25 metrų gylyje ir tai problemų jiems nesukėlė.
                              Limhamn quarry. Kur Vilniuje kasame ką nors kietesnio nei žvyrą?

                              Kai turėsi informaciją apie Vilniaus geologines salygas,galėsim kalbėti toliau.

                              Nesakau, kad tai neįmanoma, tiesiog tokiuose gruntuose reikia leistis giliau nei uoliniuose ar nuosėdiniuose.

                              O geologiją turiu iš pavienių geoterminių gręžinių. Iki - 120m - nieko paguodžiančio.

                              Comment


                                #95
                                Parašė B.S. Rodyti pranešimą
                                Realiai, tai po Nerimi lįsti net nebūtina. Galima po Goštauto gatve tarp Baltojo ir Žaliojo tilto. Vietos stočiai yra prie Operos ir Baleto, ar Vašingtono aikštėje.
                                Patvankos zona. Ir reikia kažkaip praeiti palei Vingio parką. Terminalinei stočiai reiks apie 600 m santykinai tiesios atkarpos ir apie 600 m iešmynui (priklauso nuo kelių skaičiaus).

                                Jei trumpai, nėra paprasto ir teisingo atsakymo.

                                Comment


                                  #96
                                  Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

                                  Patvankos zona. Ir reikia kažkaip praeiti palei Vingio parką. Terminalinei stočiai reiks apie 600 m santykinai tiesios atkarpos ir apie 600 m iešmynui (priklauso nuo kelių skaičiaus).

                                  Jei trumpai, nėra paprasto ir teisingo atsakymo.
                                  Ne nuo Vingio parko. Nuo oro uosto, per stotį, po Naujamiesčiu. Net ir pati gatvė yra patvankos zonoje? Kaip toli? Goštauto gatvė, Vašingtono skveras, teritorija prie Operos yra 92-97m lygyje. Neris - 85m. Gal skirtingus žemėlapius žiūrim.
                                  600m iešmynui? Turėtų užtekti 4 kelių. Nemačiau kad kas būtų siūlęs visą stotį perkelti.
                                  Paskutinis taisė B.S.; 2024.04.22, 08:31.

                                  Comment


                                    #97
                                    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
                                    ignaloidas

                                    @eigh
                                    Kritinė masė žmonių negyvena nei Kaune, nei prie dabartinės stoties. Siuntinėti beveik visą miestą per/po Senamiesčiu pirmyn atgal, ir dažnai su persėdimais, yra beprasmybė kuri neturi jokio tikslo. Tai yra absurdas. Ką mes iš to išlošiam?
                                    1. Mažiau žmonių norinčių naudotis geležinkeliu.
                                    2. Daugiau automobilių gatvėse.
                                    3. Beprasmiškai ilgi VT maršrutai(tai kainuoja).
                                    4. Mažiau apkrautas VT, nes ilgi maršrutai, su žmonėmis važiuojantiems skirtingomis kryptimis.
                                    5. Daugiau prarasto laiko.
                                    6. Mažiau žmonių norinčių atvažiuoti į Vilnių geležinkeliu.
                                    Kiek pliusų priešingoje miesto pusėje esančiai stočiai gali išvardinti ponai oponentai?
                                    Dabar atsakysiu į tamstos hipotetinis klausimus. Jei dirbi Verslo trikampyje, nuo NMC (Baltojo tilto) gali ateiti pėsčias arba imti Boltą, arba dviratį, arba imti dažnai kursuojantį autobusą. Priminsiu, su stotimi NMC būtų daug didesnis žmonių srautas, todėl autobusai ir kitas VT galėtų kursuoti dažniau nei dabar. Tik nesakyk kad iš senos stoties nusigauti iki Verslo trikampio yra/bus lengviau. Jei dirbi šalia senos stoties, ten ir išlipi, niekas nesiūlo jos naikinti. Sutinku kad hub'as NMC yra idealus variantas, juk apie tai ir šneka. Nereiktų jokio papildomo tramvajaus į seną stotį. Juk traukiniai atvažiuojantys į NMC atvažiuotų per seną stotį. Aš jau anksčiau siūliau tokį maršrutą.
                                    Neseniai Kauno oro uosto temoje rašiau savo mintis dėl pasipiktinimo, kad po juo nepastatyta Rail Baltica stotis. Pagrindinė mintis buvo - nors idėja skamba gera ir statydamas miestą Cities:Skylines ją įgyvendinčiau, realybėje abejotinas kainos santykis su nauda. Čia tas pats. Net neaišku, kiek nauja stotis NMC didintų patrauklumą keliauti traukiniais, kai problema yra ne stoties vieta (kuri, vėlgi pasikartosiu, nėra kitoje miesto pusėje (t. y. kur nors prie oro uosto ar Gurių soduose), o patys traukiniai, neišvystytas traukinių tinklas ir, drįsčiau teigti, nebuvunas kur važiuot (turbūt kartu sudėjus kalti silpni Lietuvos regionai, šalies dydis, gyventojų tankumas - kada paskutinį kartą jums reikėjo iš Vilniaus į Pavevėžį ar Kėdainius?) O tie, kas greitaisiais traukiniais norės nuvažiuoti į Rygą ar Varšuvą - manau neišsigąs 10 min tolesnės stoties.

                                    Comment


                                      #98
                                      Parašė eigh Rodyti pranešimą

                                      Neseniai Kauno oro uosto temoje rašiau savo mintis dėl pasipiktinimo, kad po juo nepastatyta Rail Baltica stotis. Pagrindinė mintis buvo - nors idėja skamba gera ir statydamas miestą Cities:Skylines ją įgyvendinčiau, realybėje abejotinas kainos santykis su nauda. Čia tas pats. Net neaišku, kiek nauja stotis NMC didintų patrauklumą keliauti traukiniais, kai problema yra ne stoties vieta (kuri, vėlgi pasikartosiu, nėra kitoje miesto pusėje (t. y. kur nors prie oro uosto ar Gurių soduose), o patys traukiniai, neišvystytas traukinių tinklas ir, drįsčiau teigti, nebuvunas kur važiuot (turbūt kartu sudėjus kalti silpni Lietuvos regionai, šalies dydis, gyventojų tankumas - kada paskutinį kartą jums reikėjo iš Vilniaus į Pavevėžį ar Kėdainius?) O tie, kas greitaisiais traukiniais norės nuvažiuoti į Rygą ar Varšuvą - manau neišsigąs 10 min tolesnės stoties.
                                      Dabartinė stotis ir yra „kitoje miesto pusėje“ dižiajai daliai gyventojų

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                        Dabartinė stotis ir yra „kitoje miesto pusėje“ dižiajai daliai gyventojų
                                        Stotis yra senamiestyje, šalia autobusų stoties, esminių turistinių traukos taškų ir vienintelio, nors ir labai kreivo, VT hub’o Vilniuje - rajone, kuris pastaruoju metu atsigauna, kuriasi daugiau įstaigų ir vilniečių. Ar NMC būtų patogiau miesto šiaurėje gyvenantiems žmonėms? Žinoma. Bet praignoravote visų mano komentarų dalį apie realios naudos ir kainos santykį. Juk čia ne metro stotelę pastatyti, o didelę stotį su n kelių, laukimo salėmis, terminalais, visa tai dar prijungiant prie esamos sistemos.
                                        Paskutinis taisė eigh; 2024.04.22, 12:59.

                                        Comment


                                          Parašė eigh Rodyti pranešimą

                                          Stotis yra senamiestyje, šalia autobusų stoties, esminių turistinių traukos taškų ir vienintelio, nors ir labai kreivo, VT hub’o Vilniuje - rajone, kuris pastaruoju metu atsigauna, kuriasi daugiau įstaigų ir vilniečių. Ar NMC būtų patogiau miesto šiaurėje gyvenantiems žmonėms? Žinoma. Bet praignoravote visų mano komentarų dalį apie realios naudos ir kainos santykį. Juk čia ne metro stotelę pastatyti, o didelę stotį su n kelių, laukimo salėmis, terminalais, visa tai dar prijungiant prie esamos sistemos.
                                          Stotis nėra senamiestyje. Stotis yra šalia senamiesčio, priešingame jo gale nei traukos centrai. Ir daugumai žmonių kasdieniame susisiekime nereikia „turistinių traukos taškų“. Stoties rajono „atsigavimo“ nu niekaip nematau. Keli hipsteriniai kabakai - ne atsigavimas. Odekolono apyvarta Halės turguje irgi ne rodiklis. O vienaragių ofisai jau nevisai stoties rajone. Ir nuo stoties orientuoti į tą pačią pusę kaip ir didžioji dalis miesto.

                                          Vilniaus VT hubas dėl to ir kreivas, kad jis durnoj vietoj ir iš jo arklio dalis transporto juda viena kryptimi. O ne dirba į visas puses.

                                          Galima arba statyti sistemą, kurią žmonės naudos, arba palikt degraduot esamą sistemą kuri mažai reikalinga ir kurios reikalingumas tolydžio mažėja. Kaštų-naudos analizė turbūt siūlytų antrą sprendimą. Bet su europinigais galima būtų ir pirmą padaryt. Blogiausias variantas - lipdyti tarpinius sprendimus.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X