Metro

[Creatium]

Bet aiškinantis gal reikia paraleliai esamą VT palaikyti. Ar nereikia? Nes visa tai, kas dabar daroma, yra būtent plepalai apie ateitį, nesirūpinant dabartimi.

Tu arba:
a) trolini;
b) neskaitai kas yra rašoma;
c) esi visiškai nepajėgus suprasti kas yra rašoma.

Nes jau mes keliese esam ne kartą rašę, kad dabartinį VT yra BŪTINA atnaujinti, o kartu yra BŪTINA galvoti ir apie ATEITĮ. Tą išsiaiškinom jau kokie 10 psl. atgal. O čia 'trūkt už vadžių vėl iš pradžių' tą patį pradedi varyti.

[Al1]

Nebūtina aklai tikėti tuo, ką sako Al1.

Vilniaus savivaldybė pritraukia privatų verslą su 100 naujų autobusų, taip pat kasmet planuoja po 50 naujų nusipirkti pati.

Visų pirma kaip ten su tais autobusais bus, neaišku. Antra, net jei ir bus, tai jokio stebuklo nebus. Kodėl savivaldybė negali jų pati nupirkti, o faktiškai pirks paslaugą iš verslo, į kurią bus įskaičiutas ir verslo pelnas, taigi, pirks brangiau, nei reikėtų mokėti bankui tik už autobusus. Trečia, manimi tikėti reikia, nes kai kurie elementariai logiškai nemąsto ir jei jie imtų mąstyti, manimi tikėti nereikėtų, ir taip būtų aišku.

Klaipėdoje kažkokia lengvesnio geležinkelio forma.

Kai atrodys neįmanoma, nepamirškite:
- savivaldos rinkimai prasideda po dviejų metų
- Druskininkuose visi juokėsi, kad bus Sniego arena ar gondolos. Abu yra. Nes miesto dydis netapo kliūtimi.

Ką lygini... Sniego arena pastatyta komerciniais pagrindais ir jei ji bankrutuos, miestas praras tik mokesčius ir, aišku, sumažės turistų, kas savaime reiškia pajamų praradimą miestui. Bet tiesiogiai miesto kišenė nenukentės. Gondolos pastatytos iš dalies už ES lėšas. Ir dar neaišku, kaip ateityje tai atsilieps miesto biudžetui. T.y. kompensuojant veiklą, jei pajamos nepadengs išlaidų.

Pažiūrėjus iš kitos pusės, situaciją blogina lietuvių noras būtinai turėti nuosavą būstą o ne jį nuomotis kaip dažniausiai daro užsieniečiai. Tada elementariausiai keiti butą į esantį netoli darbovietės ir viskas, o ne važinėji skersai-išilgai per miestą.

Tai yra geras noras, nes, kad ir kaip mes save skurdžiais vadintume, dauguma yra turitingesni už Vakariečius, nes turi nuosavą NT. O jie plikašikniai. Ką gauna, tą pravalgo ir išleidžia niekams, būsto nuomai, taip nieko per gyvenimą nesutaupę. Todėl galiausiai gyvenimą baigia per kelis metus senelių prieglaudoje... Todėl visokios eutanazijos ir stumiamos kai kuriose "pažangiose" šalyse, nes reikia tokių valdiškų namų gyventojų skaičių mažinti. Kol kas tik sergančius sunkiai, vėliau ir visus kitus, sukakusius N metų. Tas puikusis naujasis pasaulis... (Brave New World, Aldous Huxley).

Niekas ir nesako, kad miestas savo lešomis yra pajėgus tą padaryti. Kas yra sakoma, kad būtų logiška išsiaiškinti kiek realiai tai kainuotų, kokių ir kiek trasų reikėtų, kur reikėtų statyti po žeme, o kur galima ant, galiausiai kokie galimi pinigų šaltiniai bei rezultatas.

Bet aiškinantis gal reikia paraleliai esamą VT palaikyti. Ar nereikia? Nes visa tai, kas dabar daroma, yra būtent plepalai apie ateitį, nesirūpinant dabartimi.

O dėl automobilių - jų daugės dvigubai, nes ateityje vairuos pensininkai ir moterys, vilniečiai bus turtingesni - pirks mašinas. Kitas momentas, Vilniuje nėra tiek vietos gatvėms, o tuneliai brangūs. Jei atsiras naujų gatvių, pasidarys patrauklu turėti automobilį, tada atsiras daugiau automobilių. VT gali konkuruoti su automobiliais kamščiuose, bet laisvoje gatvėje niekaip.

Nedaugės automobilių dvigubai. Tie pensininkai, kurie dabar jų neturi, neturės jų ir iki gyvenimo galo. O tie, kuriems dabar 50 ar 60, aišku, išėję į pensiją, nuo automobilio neatsisakys. Na, jei du šeimoje bus ne pagal kišenę, tai vienas automobilį turės. Dėl jaunimo, tai čia problema kita - jo Lietuvoje mažėja, nes emigracija didelė, o gimstamumas mažas. Taigi, ateityje, greičiausiai nebus iš ko pensijų deramų mokėti, todėl pensininkai kažin ar galės su automobiliais važinėti...

Jei kokiam Paryžiuje, turinčiame kelioliką milijonų gyventojų ir gan gerai išvystytą metro, žmonės su savo auto po kelias valandas prasėdi kamščiuose, tai dar nereiškia kad taip bus +- Vilniaus dydžio mieste, turinčiame savo metro. Kažkaip neteko girdėt kad koks Stokholmas ar Helsinkis kentėtų nuo kamščių.

Vilniuje irgi galėtų nebūti kamščių. Nes viskas priklauso nuo politinės valios - ar žaidžiame liberalizmą ir "laisvą" pasirinkimą, ar į pirmą vietą statoma visuomenės interesas, o ne atskiro individo. Jei pirmasis atvejis, tai nieko ir nebus pasiekta, nebent valdžia turėtų daug pinigų, tai, kišdama juos į infrastruktūrą, galėtų tenkinti transporto poreikį kitų poreikių sąskaita.
Jei antrasis, tai tie pinigai, kuriuos dabar žmonės išleidžia automobiliams + valstybės (valdžios) investicijos, bet pakeliamos ir ne kitų poreikių sąskaitą, ir kamščių nėra, dauguma naudojasi VT.

/\
Viskas susiveda į komfortą. Šiuolaikiniai žmonės ir taip daug sėdi pvz. prie kompiuterio. Tad, jiems nėra didelio skirtumo, ar namie prie kompo, ar mašinoje naršyte telefone. Tokių reiškinių pastebėjau ilguose ir lėtuose kamščiuose.
Jeigu išpopuliarės tokie kaip Tesla autopilotai, tai gali būti, kad kamščiai dar labiau išaugs. Autopilotas lėtame kamštyje turėtų veikti su 100% patikimumu, net ir visiškai nelaikant rankų ant vairo ir nestebint.

Kitos problemos - sveikatos - tik gilės. Nes vis mažiau judama. Ir durnėjama kartu. Neseniai teko važiuoti autobusu iš Varšuvos. Tai vienas mudakas visą kelią bum bum per ausines klausėsi... Zombis.

Nereikia mokėti už parkingą. Greit tai bus vis opesnė problema centre. Užtenka pažiūrėti kaip štampuoja verslo centrus nuo VCUP'o/Europos iki Panoramos.

Po kiekvienu centru yra parkingai bent jau nemažai daliai dirbančiųjų.

[lietus]

Automobilio didžiausias pranašumas prieš VT tai bagažinė. Į ją ne tik gali susidėti daugiau nei vienu kartu gali panešti (netik dėl svorio, bet ir dėl kiekio (gabaritų)), bet ir keičiant vietas bagažo nereikia visada nešiotis su savimi. Pavyzdžiui ryte nuvažiavęs į turgų iš jo pakeliui gali užsikti į muziejų ir tau neteks po muziejų vaikščiotis su krepšiais turgaus pirkinių. Na o Lietuvoje VT pralaimi dar ir tuo, kad su automobiliu tau nereikia prisirišti prie grafiko, ypač kai tarpmiestinis ar priemiestinis transportas važiuoja tik keliatą kartų per dieną.

[andyour]

/\ Kalvarijų g. gal jau platina? Matėsi lyg ardo šaligatvius. Kažin kokios galimybės praplatinti visas miesto gatves?

[Arunasx]

/\ automobilyje švaru, nesmirda, nėra virusų ir bakterijų, komfortiška sėdynė, nereikia pačiam stovėti ir grūstis. Aš net nežinau, ar verta lyginti automobilį su mažytę sėdyne arba vietele pastovėti VT priemonėje? VT klientai: neturi pinigų automobiliui, neturi vairavimo teisių, nemėgsta vairuoti, nemėgsta kamščių.

Nereikia mokėti už parkingą. Greit tai bus vis opesnė problema centre. Užtenka pažiūrėti kaip štampuoja verslo centrus nuo VCUP'o/Europos iki Panoramos.

[andyour]

/\ automobilyje švaru, nesmirda, nėra virusų ir bakterijų, komfortiška sėdynė, nereikia pačiam stovėti ir grūstis. Aš net nežinau, ar verta lyginti automobilį su mažytę sėdyne arba vietele pastovėti VT priemonėje? VT klientai: neturi pinigų automobiliui, neturi vairavimo teisių, nemėgsta vairuoti, nemėgsta kamščių.

[Silber418]

/\
Viskas susiveda į komfortą. Šiuolaikiniai žmonės ir taip daug sėdi pvz. prie kompiuterio. Tad, jiems nėra didelio skirtumo, ar namie prie kompo, ar mašinoje naršyte telefone. Tokių reiškinių pastebėjau ilguose ir lėtuose kamščiuose.
Jeigu išpopuliarės tokie kaip Tesla autopilotai, tai gali būti, kad kamščiai dar labiau išaugs. Autopilotas lėtame kamštyje turėtų veikti su 100% patikimumu, net ir visiškai nelaikant rankų ant vairo ir nestebint.

Didžiausias skirtumas tai privatumas nuosavame automobilyje lyginant su viešuoju transportu. Kita vertus, daug žmonių keliauja viešuoju transportu atsiriboję nuo aplinkos trukdžių ausinėmis ir/arba skaitydami knygas ar bendraudami/žaisdami mobiliaisias įrenginiais. Dabar daugumoje transporto priemonių galima įkrauti mobiliųjų įrenginių baterijas bei naudotis nemokamu bevieliu ryšiu, tad motyvacijos važiuoti automobiliu vis mažiau.

[Silber418]

Kiek dabar laiko vidutinis stokholmietis praleidžia kamščiuose?

Tiksliai nežinau, bet kelionės laikas priklauso nuo to, kiek kliūčių būna kelyje. Tradiciškai, kelionė iš vieno priemiesčio į kitą (esantį priešingoje metropolijos pusėje) per centrą piko metu (maždaug tarp 15:30 ir 20:00) gali būti nemaloni patirtis. Jeigu ant kurio iš 60 miesto tiltų įvyksta rimtesnis autoįvykis, galima kamščiuose aktualioje vietovėje prasistumdyti kelias valandas. Tas pats galioja ir keliems itin pemėgtiems tuneliams. Šiuo metu viename rajone įrengiami 7 nauji tuneliai, kurie galbūt kiek palengvins susiekimą automobilių mėgėjams (bus dar daugiau alternatyvių kelio ruožų). Bendrai, situacija galbūt nėra tokia bloga kaip Vilniuje, bet apkrova keliuose ir viešojo transporto sistemai vis didesnė. Metro bei daugelio kitų viešojo transporto priemonių paslaugų vartotojų skaičiai rekordiniai.
Beje, per pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius Stokholmo urbanistinėje teritorijoje padidėjo 200 tūkst. (šiomis dienomis kiek daugiau negu 1.5 mln. arba 2.3 mln. metropolijoje).

P.S. Pamiršau paminėti, kad važinėti į patį Stokholmo centrą automobiliu neapsimoka dėl įvažiavimo mokesčio. Kiekvienas namų ūkis užregistruoja transporto priemonę bei kreditinės kortelės duomenis ir kaskart kertant tam tikras ribas automatiškai išskaičiuojama suma arba mėnesio pabaigoje atsiunčiama faktūra.

[Arunasx]

/\
Viskas susiveda į komfortą. Šiuolaikiniai žmonės ir taip daug sėdi pvz. prie kompiuterio. Tad, jiems nėra didelio skirtumo, ar namie prie kompo, ar mašinoje naršyte telefone. Tokių reiškinių pastebėjau ilguose ir lėtuose kamščiuose.
Jeigu išpopuliarės tokie kaip Tesla autopilotai, tai gali būti, kad kamščiai dar labiau išaugs. Autopilotas lėtame kamštyje turėtų veikti su 100% patikimumu, net ir visiškai nelaikant rankų ant vairo ir nestebint.

Aš ir dabar ryte/vakare mobiliake skaitau žinias stovėdamas kamštyje. Plius atsakau į emailus ir t.t.

[spirit]

Nežinau kaip Helsinkyje, bet Stokholme kamščių problema pilnai neišspręsta. Nepaisant ženklių investicijų į viešojo transporto sistemos (metro, lengvasis geležinkelis, tramvajai, priemiesčio ir regioniniai traukiniai, autobusai ir keltai) bei kelių tuneliuose ir dviračių takų tinklo plėtrą, tikimybė užstrigti transporto kamštyje vis didesnė. Kelionė iš regiono pakraščių į centrą dažnai trunka žymiai ilgiau negu tikimasi dėl vykdomų darbų (apylankos ir pan.), didėjančio gyventojų ir automobilių skaičiaus (žmonės atsikrausto iš mažesnių miestelių kartu su savo automobiliais, dažnai 2-3 šemai), teikiamo prioriteto patogumui keliauti iš priemiesčių į miesto centrą. Tačiau bent Stokholmo savivaldybės ribose viešasis transportas yra tikrai patogi susiekimo priemonė ir dažnai verta pagalvoti, ar apsimoka grūstis kamščiuose, kai gali patogiai pavažiuoti iki bekturio kito miesto rajono viešuoju transportu.

Kiek dabar laiko vidutinis stokholmietis praleidžia kamščiuose?

[andyour]

/\
Viskas susiveda į komfortą. Šiuolaikiniai žmonės ir taip daug sėdi pvz. prie kompiuterio. Tad, jiems nėra didelio skirtumo, ar namie prie kompo, ar mašinoje naršyte telefone. Tokių reiškinių pastebėjau ilguose ir lėtuose kamščiuose.
Jeigu išpopuliarės tokie kaip Tesla autopilotai, tai gali būti, kad kamščiai dar labiau išaugs. Autopilotas lėtame kamštyje turėtų veikti su 100% patikimumu, net ir visiškai nelaikant rankų ant vairo ir nestebint.

[Silber418]

Jei kokiam Paryžiuje, turinčiame kelioliką milijonų gyventojų ir gan gerai išvystytą metro, žmonės su savo auto po kelias valandas prasėdi kamščiuose, tai dar nereiškia kad taip bus +- Vilniaus dydžio mieste, turinčiame savo metro. Kažkaip neteko girdėt kad koks Stokholmas ar Helsinkis kentėtų nuo kamščių.

Nežinau kaip Helsinkyje, bet Stokholme kamščių problema pilnai neišspręsta. Nepaisant ženklių investicijų į viešojo transporto sistemos (metro, lengvasis geležinkelis, tramvajai, priemiesčio ir regioniniai traukiniai, autobusai ir keltai) bei kelių tuneliuose ir dviračių takų tinklo plėtrą, tikimybė užstrigti transporto kamštyje vis didesnė. Kelionė iš regiono pakraščių į centrą dažnai trunka žymiai ilgiau negu tikimasi dėl vykdomų darbų (apylankos ir pan.), didėjančio gyventojų ir automobilių skaičiaus (žmonės atsikrausto iš mažesnių miestelių kartu su savo automobiliais, dažnai 2-3 šemai), teikiamo prioriteto patogumui keliauti iš priemiesčių į miesto centrą savo transporto priemone. Tačiau bent Stokholmo savivaldybės ribose viešasis transportas yra tikrai patogi susiekimo priemonė ir dažnai verta pagalvoti, ar apsimoka grūstis kamščiuose, kai gali patogiai pavažiuoti iki bekturio kito miesto rajono viešuoju transportu.

[Aleksio]

Ir dar, metrotramvajus tylesnis. Nes metrotramvajaus bėgiai yra lengvesni.

Bėgiai yra lengvesni, nes pats tramvajus yra lengvesnis.

[Sula]

/\ O aš vis tiek nesuprantu kodėl taip yra? Kodėl tramvajus gali turėti staigesnius nuolydžius ir posūkius? Juk vis tiek važiuoja ant bėgių. Tik tiek, kad metro galbūt yra platesnis (ar dėl to skiriasi posūkiai?), o elektrą gauna kitu būdu (kas neturėtų daryti jokios įtakos, ar elektrą įkasti po žeme ar pristatyti mieste stulpų su laidais).

Skirtumai yra, pradedant mechanika ir baigiant gabaritais. Juk teko matyti tramvajaus apsisukimo žeidus kokio Olandų žiedo skersmens? Geležinkelių tokių nebūna.
Gal mūsų geležinkeliečiai tiksliau pakomentuotų?

[Pilaitis]

Todėl kad tai yra skirtingos rūšys važinėjančios pagal skirtingus standartus. Tesiog tramvajaus riedmuo yra mažesnių gabaritų nei metro vagonas, todėl jam nereikia daug vietos pasukti/pakilti. Tačiau dar nemažesnis privalumas yra daug lengvesnis įrengimas ant žemės. Ir dar, metrotramvajus tylesnis. Nes metrotramvajaus bėgiai yra lengvesni. O metro yra DAUG triukšmingesnis ir todėl jį statant ant žemės gali būti gyventojų skundų.

[Aleksio]

Tuo, kad tai tramvajaus modifikacija, su tramvajaus riedmenimis, su laidu o ne su bėgiu, ant žemės yra statoma lengviau nei metro, be to, jeigu tuneliai statomi be galimybės pritaikyti metro

Yra metro sistemų, kur elektra tiekiama laidu (tuneliuose).

[Creatium]

/\ O aš vis tiek nesuprantu kodėl taip yra? Kodėl tramvajus gali turėti staigesnius nuolydžius ir posūkius? Juk vis tiek važiuoja ant bėgių. Tik tiek, kad metro galbūt yra platesnis (ar dėl to skiriasi posūkiai?), o elektrą gauna kitu būdu (kas neturėtų daryti jokios įtakos, ar elektrą įkasti po žeme ar pristatyti mieste stulpų su laidais).

[Pilaitis]

O koks principinis skirtumas tarp metro ir metrotramvajaus? Tuo, kad pastarasis ne visur važiuoja po žeme? Bet analogiškai kitose šalyse ne visur metro važiuoja po žeme, o kai kur - ir virš žemės.

Tuo, kad tai tramvajaus modifikacija, su tramvajaus riedmenimis, su laidu o ne su bėgiu, ant žemės yra statoma lengviau nei metro, be to, jeigu tuneliai statomi be galimybės pritaikyti metro, tai juos irgi pastatyti daug lengviau, galimi didesni nuolydžiai, staigesni vingiai ir t.t. Platformos nėra aukštos.
Trumpiau tariant:

[Creatium]

Ne tame esmė. O tame, kad bilieto reali savikaina gaunasi didesnė nei patraukli keleiviui kaina. Apie tai jau diskutuota. Čia galima priimti, kad bilieto kaina = vienos kelionės kaina,
Ir net metro šalininkai pripažįsta, kad be dotacijų jis vargiai išsilaikys. Statybos ir eksploatacijos kaštai irgi infliuos.

Gerai, kad dabartinis VT puikiai išsilaiko be dotacijų

[Sula]

Metro gyvena iš ilgalaikių bilietų, o ne vienkartinių.
Vienkartiniai visada būna brangūs.

Dėl kainų - kiek benzinas kainavo prieš 20 metų? Kiek dabar? O kamščiai didesni?

Tai tie eurai, kad ir kiek būtų, ne su dabartimi turi būti lyginami, o kuri dalis bus santykyje su alga.

Ne tame esmė. O tame, kad bilieto reali savikaina gaunasi didesnė nei patraukli keleiviui kaina. Apie tai jau diskutuota. Čia galima priimti, kad bilieto kaina = vienos kelionės kaina,
Ir net metro šalininkai pripažįsta, kad be dotacijų jis vargiai išsilaikys. Statybos ir eksploatacijos kaštai irgi infliuos.