[LT] Aplinkkeliai Lietuvoje

[Romas]

Vabalninko aplinkkelis

Šią savaitę pravažiavau pro Vabalninką į Biržus. Aplinkkelis kaip ir baigtas
Iš tolo žiba saulėje aplinkkelio atitvarai.



Google gatvės vaizdų (GSW) foto 2025.06
Vaizdas nuo plento 124 Kupiškis - Vabalninkas - Biržai į pietus.

https://maps.app.goo.gl/P6pypBiV7t4oyBy2A

Bandome juokauti
Panašu, kad pagrindinis šio aplinkkelio tikslas buvo beprasmiškai iššvaistyti kuo daugiau resursų - lygumose iškasti kuo daugiau griovių ir pastatyti kuo daugiau metalinių atitvarų.

Pagal Google 2025.06 gatvių vaizdus (GSW) ištisinė atitvarų siena tęsiasi nuo čia iki plento Nr. 124 Vabalninkas - Biržai apie 500 metrų

https://maps.app.goo.gl/Jk7qJNND1sSDe3fc6


https://maps.app.goo.gl/C4f9niRMDrkXLT737

Gal projektuotojams būtų naudinga išvažiuoti į kokią kalnuotą šalį ir projektuoti atitvarus tik tuomet, tuomet kai tai yra būtina.
Tačiau jei jie skatinami už suprojektuotų atitvarų metražą, tai nepadės ir pasidairymas po pasaulį.

O čia - lietuviškų kelių unikumas - šviežutėliai atitvarai ir duobėtas žvyrkelis

https://maps.app.goo.gl/P6pypBiV7t4oyBy2A

Suprojektuoti ir įrengti puskilometrį visiškai nereikalingų atitvarų Lietuvos kelininkai ir projektuotojai gali labai greitai - jiems niekas netrukdo, o iškart sujungti du asfaltuotus kelius be žvyrkelio intarpo negali - kažkas labai trukdo.

[Romas]

Bandau spėti, kodėl mažo eismo intensyvumo lygumose esančiame Vabalninko aplinkkelyje (Biržų r.) suprojektuota apie 500 m ištisinių atitvarų.
Žemėlapyje toje vietoje pažymėtas Gojaus upeliukas (net neaprašytas Vikipedijoje), kurį mūsų kelių projektuotojai įrėmino atitvarais kaip kokį kalnų skardį ar didžiulį hidroelektrinės tvenkinį

Gojus
Ilgis 3,2 km, nuolydis 69 cm/km, baseino plotas 3 km²
Gojus – upelis Lietuvoje, Biržų rajone; Tatulos dešiniojo intako Vabalos dešinysis intakas (Mūšos baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 41011255. Prasideda Mockūnų kaimo šiauriniame pakraštyje stūksančiame miškelyje, 3,5 km į šiaurę nuo Vabalninko[1]. Ištakų altitudė 59,7 m. Teka į pietus dirbamais laukais per Mockūnų kaimą. Įteka į Vabalą 1,5 km nuo jos žiočių, Vabalninko šiaurvakariniame pakraštyje. Įtekėjimo altitudė 57,5 m. Visa vaga sureguliuota.

https://lietuvai.lt/wiki/Gojus_(Vabala)

[Romas]

Diskusiją apie lietuviškus aplinkkelius geriau pratęsti lietuviškų aplinkkelių temoje

Atkelta pora pranešimų iš diskusijų apie ką tik (beveik) baigtą Lomžos aplinkkelį Lenkijoje

Šiek tiek neadekvatu "aplinkkeliu" kabutėse vadinti itin sudėtingose gamtinėse sąlygose pastatytą 20 km ilgio Lomžos aplinkkelį, kuris vos ne valanda sutrumpino kelionės trukmę iki Varšuvos.
Geriau pažiūrėkime į save, kur per pastaruosius 20 metų bent iš dalies pastatyti vos 6 rimti aplinkkeliai (A9 Kairių apklinkkelis, A13 Palangos aplinkkelis, A18 Šiaulių aplinkkelis (nebaigtas), A19 Vilniaus Pietinis aplinkkelis, KK141 Priekulės aplinkkelis (nebaigtas) ir KK207 Joniškio aplinkkelis. ), o iki 2035 m. numatoma pastatyti "net "vieną ar du aplinkkelius.
Daugiau mums tokių "aplinkkelių" kabutėse. (...)

Ar daug Lietuvoj yra magistralinių trasų, kurios eina per miestų ar miestelių centrus? Galima ant pirštų išvardinti. Nuo sovietmečio keliai statyti taip, kad plentai aplenktų miestų centrus.
Kada turėsim A14 Molėtų aplinkkelį, KK102 Nemenčinės aplinkkelį, A10 Pasvalio apliknkkelį? Jau turim daug dešimtmečių.
Lenkijoj dar prieš 30 metų viskas buvo kardinaliai kitaip. Tranzitinės fūros bildėjo per Augustavą, Grajevą, Čenstakavą, Krokuvą, galima vardint ir vardint, tiek miestelius tiek didmiesčius. Nenuostabu, kad Lenkijoj yra aplinkkelių statymo bumas, o Lietuvoje tik vienas kitas.

[Romas]

Pastebėjimai apie sovietmečiu nutiestus aplinkkelius yra neblogi.
Tuo metu buvo kitos teisinės ir ekonominės sąlygos - žemė "nieko nekainavo", nebuvo derinimo su visuomene, tik iškraustomiems gyventojams ar įmonėms buvo sumokamos kompensacijos.
Keliai buvo tiesiami tiesiai ir racionaliai vien pagal gamtos sąlygas (ypač tai matosi A14 pavyzdžiu, jei pažiūrėtume Lietuvos reljefo žemėlapį).
Tačiau sovietmetis praėjo, grįžkime į mūsų laikus.

Šios temos pradžioje dar 2008 metais buvo peržiūrėti visi miestai ir surašyta (subjektyviai, bet niekas perdaug nenuginčijo), kas kokius aplinkkelius turi ar neturi. Kaip tik tuo metu buvo teritorijų planavimo bumas ir apskritys, savivaldybės bei miestai bendruosiuose priplanavo daug aplinkkelių (kai kuriuose apskričių ir rajonų planuose jų trasos ėjo skirtingomis gyvenviečių pusėmis).
Prie progos reikėtų peržiūrėti tą sąrašą.

LAKD stategija-2019 m. numatė .
- Per 16 metų iki 2033 - 2035 m . numatyta nutiesti 1 (vieną) aplinkkellį - A19 Vilniaus pietinį aplinkkelį pratęsti iki A3 Minsko plento ar bent iki A15 Lydos plento
- Nurodytas 15 aplinkkelių poreikis su miglota data po 2035 metų:
Magistraliniai (A) keliai

1. A6 Karmėlavos aplinkkelis
2. A6 Ukmergės pietrytinis aplinkkelis
3. A6 Utenos aplinkkelis
4. A6 Zarasų aplinkkelis
5. A9 Karčemų (Radviliškio) aplinkkelis
6. A16 Trakų aplinkkelis

Krašto keliai

1. KK122 Karsakiškio aplinkkelis
2. KK131 Simno aplinkkelis
3. KK137 Šakių vakarinis aplinkkelis (vienintelis, kuris neturėtų būti prioritetinis)
4. KK141 Raudondvario aplinkkelis
5. KK141 Priekulės aplinkkelio pabaigimas
6. KK141 Klaipėdos pietinis aplinkkelis
7. KK163 Mažeikių aplinkkelis
8. KK164 Rietavo aplinkkelis
9. KK166 Plungės vakarinis aplinkkelis

https://www.miestai.net/forumas/foru...68#post1934768

LAKD stategija-2021 nenumatė nė vieno aplinkkelio, gal su išlyga dėl numatomo greitkelio A9 tarp Radviliškio ir Šeduvos

Ar daug Lietuvoj yra magistralinių trasų, kurios eina per miestų ar miestelių centrus? Galima ant pirštų išvardinti. (...)

Lenkiame pirštus, kur kelias eina per gyvenvietės centrą (vien tik magistraliniuose keliuose):

1. A1 Grigiškės
2. A1 Vievis
3. A6 Karmėlava
4. A6 Ukmergė
5. A6 Vidiškiai
6. A6 Leliūnai
7. A6 Utena
8. A6 Zarasai
9. A7 Virballis
10. A7 Kybartai
11. A8 Ramygala
12. A9 Radviliškis - Karčemos
13. A11 Kuršėnai
14. A11 Kartena
15. A11 Kretinga
16. A12 Tauragė
17. A15 Jašiūnai
18. A16 Trakai
19. A16 Aukštadvaris
20. A16 Prienai
21. A18 (A9-A11) Šiaulių šiaurrytinis aplinkkelis

[Ignalina]

Lenkiame pirštus, kur kelias eina per gyvenvietės centrą (vien tik magistraliniuose keliuose)

Labai liberalų centro apibrėžimą naudoji.

1. A1 Grigiškės - gyvenvietė pagrinde vienoje pusėje, kitoje pramonė ir sodai(?);
2. A6 Ukmergė - turi aplinkkelį;
3. A6 Utena - turi aplinkkelį;
4. A7 Kybartai - nelabai įsivaizduoju, kaip ten be karo maskoliams paskelbimo ir kelių hektarų jų teritorijos užėmimo nutiesti aplinkkelį;
5. A8 Ramygala - gyvenvietė pagrinde vienoje pusėje;
6. A9 Radviliškis - Karčemos - Radviliškis sutinku, Karčemos - gyvenvietė pagrinde vienoje pusėje;

Ir dar ženkli dalis, kur kelias praeina per gyvenvietę, bet iki centro ten toli gražu.

[Romas]

Nesiginčysim. Buvo 21, tegu lieka 16 (Radviliškis neišsibraukia).
Kiek rankų reikia skaičiuojant pirštais?

[alga]

Nežinau dėl Vievio ir Grigiškių. Pagal tokią logiką ir Vilnių reiktų įtraukti, iš Kauno į Minską važiuoji per miestą. Bet automagistralė per miesto kūną nėra tas pats kaip fūros per centrinę aikštę. Kaip NRW, visokie Leverkusenai ir Oberhausenai niekada negaus aplinkkelių, nes tai tiesiog automagistralių išvagota aglomeracija.

Bet kokiu atveju, mano argumentas išlieka: Lietuvoj galim suskaičiuoti ant pirštų (kad ir 4 rankų), o Lenkijoj išsitraukus 2010 kelių atlasą panašiai galima skaičiuoti miestus, kurie turi aplinkkelius, o šalis keliolika kartų didesnė.

[goolfietis]

Nesiginčysim. Buvo 21, tegu lieka 16 (Radviliškis neišsibraukia).
Kiek rankų reikia skaičiuojant pirštais?

Jei esi aštunkojis - tai užteks 2 rankų...

[spekas]

Matau didelį poreikį ir labai laukiu aplinkkelių šioje atkarpoje, nes eismas vis auga ir jis eina per gyvenvietes, sunkiasvorio eismo ten važiuodamas nuo Leliūnų iki Ukmergės per kokį 30 min sutinku grubiai apie 30-60 fūrų... Gyvenvietėse išvis žiauru - vos ne nenutrūkstami karavanai... Tuo labiau, atkreipkite dėmesį, tai yra galima sakyti viena tokia susisiekimo arterija kokiu - 100 km spinduliu?:



Aplinkkelių poreikis nuo Ukmergės iki Zarasų maždaug toks:

01 Ukmergė - Staškūniškis:



02 Leliūnai - Utena:



03 Vaikutėnai - Daugailiai:



04 Degučiai - Zarasai:

[Fulgur]

Matau didelį poreikį ir labai laukiu aplinkkelių šioje atkarpoje, nes eismas vis auga ir jis eina per gyvenvietes, sunkiasvorio eismo ten važiuodamas nuo Leliūnų iki Ukmergės per kokį 30 min sutinku grubiai apie 30-60 fūrų... Gyvenvietėse išvis žiauru - vos ne nenutrūkstami karavanai... Tuo labiau, atkreipkite dėmesį, tai yra galima sakyti viena tokia susisiekimo arterija kokiu - 100 km spinduliu?:

Ar nebus šitas augimas susijęs su Tverečiaus PKP uždarymu 2023 rugpjūtį? T. y. kadanors atidarys ir nustos per Latviją važiuoti.

[Romas]

„Via Lietuva“ pristatė galimybių studiją, kaip keisis Kauno vakarinis aplinkkelis
https://vialietuva.lt/naujienos/via-...is-aplinkkelis

10metį teks kankintis spūstyse ne tik kauniečiams bet ir visam tranzitui. Mano manymu, geresnis variantas būtų naujo aplinkkelio statyba toliau į šoną, o dabartinis aplinkkelis jau beveik tapęs vidine miesto gatve, panašiai kaip Vilniaus vakarinis ir pietinis aplinkkeliai.

Išties Kauno aplinkkeliai jau tapo vidinėmis miesto gatvėmis. Išplatintas iki 4*2 juostų Kleboniškio tiltas pagerino pralaidumą, tačiau jokios naudos nedavė manevringumui.
Užtenka poros mašinų avarijų ties MEGA ir bus paralyžiuotas eismas A5 nuo Lampėdžių tilto per Nemuną iki IX forto, o A1 - nuo Senukų (Kumpių - Žemaitkimio mazgo)

Gera proga padiskutuoti apie tikruosius Kauno aplinkkelius.

Kauno apskrities 2007-2008 m. bendrajame plane (ir paskui Kauno rajono bendrajame plane) buvo tokių išorinių aplinkelių vizijos:


Pietrytinio aplinkkelio vizija. Tiltas ties Darsūniškių leistų aplenkti iš pietryčių Kauną

Deja, nuorodos jau neveikiančios

[Romas]

Leiskime sau pasvajoti, kad būtų, jei neribotų resursai ir biurokratinės procedūros bei būtų politinė valia
Papaišiau, kokie galėtų būti išoriniai Kauno aplinkkeliai

Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

Aplenkiant Kauną Iš Vakarų be A5 rekonstrukcijos 9ir ką ten veikti visą dešimtmetį) galimi du variantai
1) nuo Cinkiškių (KK229 / A1 sankryža) link Vilkijos, kur būtų tiltas per Nemuną ir toliau link A5 ties KK189 sankryža.
Šis variantas mažai realus, nes tie Vilkija yra sudėtingas reljefas, o Via Balticos trasa nuo Kėdainių yra link Sitkūnų, o ne Cinkiškių ar Babtų (buvo nagrinėjami įvairūs variantai apie 1993 - 1995 metus)
2) Nuo Sitkūnų (A8/A1 sankryža) piečiau Babtų kertamas Nevėžio slėnis; toliau viršutine Nevėžio terasa daugmaž RK1922 Žemaitkiemis - Raudondvaris, aplenkiant Raudondvarį iš vakarų. Tiltas per Nemuną galėtų būti tarp Pyplių ir Kačerginės (trasa į vakarus nuo Kačerginės ties Netoniais mažiau tikėtina) ir toliau eitų daugmaž RK1932 Mitkūnai – Dievogala – Juragiai. Kadangi ši trasa yra arti miesto, tai būtų ne tik gamtinių ar techninių problemų, bet būtų ir daug protestų nuo Pyplių piliakalnio vizualinės taršos iki žemės savininkų nepasitenkinimo

Aplenkiant Kauną iš šiaurės - šiaurės rytų yra du variantai
1) Užmirštas A1 aplinkkelio projektas nuo Palemono iki Babtų su tiltu per Nerį ties Lapėmis
2) Praleista proga panudoti "Rail Baltica" žemės išpirkimo galimybes ir šalia geležineklio tilto (ne kartu su juo 40 m aukštyje) pastatyti automobilių tiltą per Nerį į vakarus nuo Jonavos. Nuo A1 Vilnius - Kaunas iki tilto per Nerį aplinkkelio trasa būtų nuo Antakalnio ar Rumšiškių mazgų per Pravieniškių - Užusalių - Gaižiūnų miškus. Anoje Neries pusėje kelias būtų ėjęs kelių RK1915 Jonava – Preišiogalėlė – Vandžiogala bei RK1904 Vandžiogala – Babtai trasomis ar šalia jų.

Aplenkiant Kauną iš rytų - pietryčių yra du variantai:
1) Kažkada pabaigti KK139 ir padaryti, kad tarp Kauno HESo ir Garliavos būtų įmanomas bent 80 km/h greitis. Sutvarkyti ir pritaikyti tranzitui RK1919 tarp A6 Ramučių ir A1 ties Palemonu.
2) Tolimoje ateityje planuoti tiltą per Darsūniškį ties Nemunu ties Darsūniškiu, dešiniajame Nemuno krante pritaikius keliu RK 1806 Žiežmariai - Kruonis bei 1803 Kruonis - Darsūniškis.

Kaip matome, visi šie variantai yra sunkiai įgyvendinami, išskyrus KK139 pabaigimą.
Tačiau jei nieko nebus daroma manevringumui padidinti, tai liks pigusis realistiškas variantas sėdėti kilometriniuose kamščiuose dėl menkiausios avarijos ar kelio remonto.

[Romas]

Švenčionių r. savivaldybė 2025.11.10
Pabradėje tvarkomas kelias, kuriuo ateityje judės karinė technika, aplenkdama miestą

Krašto apsaugos ministerija bendradarbiaudama su Švenčionių rajono savivaldybe pradėjo naujo kelio, kuris sujungs valstybinės reikšmės kelią Nr. 173 Pabradė–Molėtai su Generolo Silvestro Žukausko poligonu, tiesimą.
2025 m. lapkričio 7 d.Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus Projektų koordinatorius Juozas Urbanavičius, Pabradės seniūnijos seniūnė Ana Zingerienė bei UAB „Švenčionių komunalinis centras“ direktorius Arnas Jacina apžiūrėjo, kaip vykdomi kelio tiesimo darbai


Gyventojai ne kartą atkreipė dėmesį, kad karinė sunkioji technika, važiuodama Bajorėlių ir Vilniaus gatvėmis Pabradės mieste, gadina kelius ir kelia triukšmą. Į gyventojų pastabas buvo atsižvelgta, problema girdima ir sprendžiama.
Vienas iš sprendimų – naujas aplinkkelis, kuriuo ateityje judės karinis transportas, aplenkdamas gyvenamąsias miesto teritorijas. Karinė technika bus nukreipiama šiuo keliu, kad nebevargintų miestelio gatvių ir gyventojų ramybės.

https://svencionys.lt/2025/11/10/pab...nkdama-miesta/

Būsimo Pabradės šiaurinio aplinkkelio jungtis su KK173 bus į pietus nuo Spenglo ežero, į pietus nuo Švenčionių ir Molėtų rajonų ribos

www.mapy.cz