[LT] Lietuvos keliai

[Romas]

Lietuvos radarų direkcija (buv. Kelių direkcija) išvardino ateinančių metų prioritetus.

Atskirų projektų begalės geriausiai aptarti atskirose forumo kelių temose:
A1 Šiaurinis Kauno aplinkeklis
A5 Via Baltica Kaunas - Marijamplolė - Suvalkai
A14 Vilnius - Molėtai - Utena
KK 130 Kaunas - Prienai - Alytus
KK 141 Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda
KK 167 Smiltynė - Nida ir Pajūrio dviračių takai (dvirtakio Smiltynė - Juodkrantė (kodel ne Preila?)rekonstrukcija
Techninės greičio ribojimo priemonės

LRT.lt 2022.11.28
Kelių direkcija įvardijo svarbiausius 2023-ųjų darbus

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kitais metais planuoja ne tik užbaigti keletą jau įgyvendinamų, tačiau pradėti ir naujų projektų. Panašu, jog pagaliau iš mirties taško pajudės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, toliau bus modernizuojama „Via Baltica“, išdygs dar daugiau greičio matuoklių bei eismo kontrolės įrenginių. Iš viso darbams 2023 m. numatyta per 400 mln. eurų.
(...)
Taip pat 2023 m. planuojama skelbti remonto rangos darbus šiems projektams:
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožai nuo 10,985 km iki 15,405 km ir nuo 17,925 km iki 23,074 km.
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožas nuo 191,684 km iki 196,700 km.
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva nuo 23,950 km iki 28,370 km.
„Minėtuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose remonto darbus planuojama pradėti 2023 m., užbaigti planuojama 2024 m. Tiksli darbų pradžios data paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų.

Anot LAKD atstovo, siekiant pagerinti valstybinės reikšmės kelių dangos būklę, pagal 2023 m. Kelių direkcijos veiklos planą, vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais ir skiriamu finansavimu, iš viso numatoma suremontuoti 300 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 110 km žvyrkelių bei sutvarkyti 27 tiltus.
(...)

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM)
Per ateinančius 2023–2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 VGMS ruožus, 2023 m. – 6 MGM kameras.(...)
Taip pat kitąmet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių.

Iš viso kitiems metams valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansavimui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti 364 mln. eurų. Taip pat numatyta skirti papildomai apie 70 mln. eurų kariniam mobilumui svarbiems valstybinės reikšmės kelių projektams

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...023-uju-darbus

Iš viso 2022 metams gaunasi 434 mln EUR (364 + 70).
Nepaminėta, kiek iš kelių fondo lėšų bus skiriama savivalsybėms (buvo kažkokia metodika, apie kurią diskutuota aukščiau) ir kiek - LAKD valdomiems keliams.

Pabandžiau paieškoti, kiek per metus pasikeitė finasavimas, kai kai viskas pabrango, o ir degalų akcizo surenkama vos ne pusantro - du kartus daugiau, bei biudžetas braška nuo infliacinio viršpelnio (tiesa su 5% deficitu, nes atsirado visokių išlaidų ir lengvatų).

Pavyko gana greit surasti 2022 metų skaičių - 543 mln EUR, tačiau lyginant praeitus ir šiuos metus jokio džiaugsmo nebuvo:
2022 m. skirta 364 mln.EUR vien LAKD keliams, o 2023 m. - 364 mln. EUR visiems keliams (be karinio mobilumo) įskaitant ir savivaldybių kelius bei gatvės.

Apie pabrangimo kompensavimą jokių užuominų. Čia gi kazkokie kelininkai, o ne partijos lyderiei artimi restoranai - anie bus leiknesni pasėdėję ant bado dietos.
Dar vienas Susisiekimo ministras, kuris nors aukščiausias pagal balso tembrą, o gal net ir pagal ūgį, bet nustumiamas nuo biudžeto pinigų dalybos kaip vaikas išvarymas iš svetimos smėlio dėžės.

Geriau nebūčiau ieškojęs tų skaičių palyginimui.
Pernai kliedėta apie "grandiozinius projektus", o šiemet tik CopyPaste principu pakalbėta be didelių epitetų apie radarus ir kitus "svarbiausius darbus".

LAKD 2022.12.29
2022 m. Kelių direkcija tęs pradėtus grandiozinius projektus, planuose ir naujos iniciatyvos

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, iš kurių valstybinės reikšmės keliams – 364 mln. eurų.

https://lakd.lt/naujienos/2022-m-kel...os-iniciatyvos

[spekas]

Jiems galvose negerai. Trakų pietinis aplinkkelis labai reikalingas, o tarp jo ir Vilniaus turi būti 4 eismo juostų nepertraukiamo eismo kelias.

Kas dar labiau piktina, tai, kad visiems šiems 15 projektų įgyvendinti netaip ir daug reikia - 300 mln. Kai turint galvoje, jei neklystu, ale pandemijos pasekmėms šalinti buvo pasiskolinta berods apie 4 mlrd ir dar papildomai apie 2 mlrd gauta iš berods ES struktūrų tiesiogiai su pandemija tvarkytis... Blin, nu jei kasmet skolinatės, tai pasikolinkite kokį 1 mlrd ir VISĄ jį skirkite pagaliau tokioms situacijoms ir pagrindiniams LT keliams sutvarkyti, o tada spręskite kitas problemas. Tuo labiau, kad tuo metu kai spręsi kitas problemas ir bus visokių krizių laikotarpiai - ta visa šviežia infrastruktūra bus galima naudotis ir ji skatins ekonomiką.

Manau geras pavyzdys kaip nutiko su Utenos plento rekonstrukcija - dar 2006 pradėtas tvarkyti, bet tvarkymas sustabdytas, nes matai krizė prasidėjo. Kuo visa tai išvirto mes žinome. O jei būtų pasiskolinta ir būtų rekonstruotas per krizę, tai netik visą šį laiką galėtume tuo keliu naudotis, bet ir jo darbai būtų padėję įmonėms įveikti krizę ir dar ekonomiką būtų skatinama (mačiau verslas net raštus rašo dėl Utenos kelio būklės - sako investuotojai atsisako ateiti būtent dėl jo prastumo...).

Trūksta pinigų, trūksta pinigų... Kai ką radau...

Pasirodo iki šiol ne tik nepanaudoti apie 2 milijardai pandemijos pasekmėms mažinti skirtų pinigų, bet ir dar nežinoma ką su jais daryti... Žinote, man kraujas pradeda kunkuliuoti kai aš tiek metų girdžiu, kad nu nėra pinigų, nėra. O tai kas čia? Tai šios kokia pusę sumos skirkite taip reikalingiems keliams ir aplinkkeliams užbaigti ir nedelsiant užbaigiam. Per pandemiją valstybės skola išaugo apie 8 milijardus, apie 4 buvo pasiskolinta, apie 2 skyrė ir 2023 biudžete numatyta skolintis apie 3 milijardus. Bet nu keliams kaip nesugebama panaudoti kokio milijardo taip nesugebama. Ir tai tęsiasi dešimtmečius. O laukiant darbai dar brangsta.

1 doleris investuotas į infrastruktūrą įvairiais skaičiavimais duoda nuo 2 iki maždaug 4 grąžos

https://investinamericanow.com/news/...lions-of-jobs/

Atsigauti nuo pandemijos skirtos europinės lėšos vis dar laukia, kada bus panaudotos: guli kone du milijardai eurų

,,Euripos Komisija dar 2020 m. gegužės 20 d. patvirtino Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) – pagal ją, Lietuvai iš viso buvo numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms. Tačiau iki šiol Lietuva nei vienos išmokos dar nėra gavusi – nepateikėme nei vieno prašymo. Iki šio laikotarpio išmokėta – 0,289 milijardo eurų avansu, o paskolų nebuvo išduota.''

https://www.delfi.lt/login/technolog....d?id=91810359

[umbrella]

Trūksta pinigų, trūksta pinigų... Kai ką radau...

Pasirodo iki šiol ne tik nepanaudoti apie 2 milijardai pandemijos pasekmėms mažinti skirtų pinigų, bet ir dar nežinoma ką su jais daryti...

to fondo panaudojimo planas patvirtintas 2021 liepos mėn. Informacija galima rasti čia: https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos...kartos-lietuva

Kiek suprantu, apie pusei Lietuvos lėšu dalies jau yra numatyti konkretūs projektai ir jie derinami.

Bet nu keliams kaip nesugebama panaudoti kokio milijardo taip nesugebama. Ir tai tęsiasi dešimtmečius. O laukiant darbai dar brangsta.

Pagal europos komisijos rekomendacijas, tarp gairių, kam turi būti naudojamos lėšos, nebuvo kelių infrastruktūros. Bet matyt kažką galima, galbūt pakišti po žaliąja pertvarka. Bet nereikia galvoti, kad duoda lėšas. o jas gali naudoti kaip tinkamas.

[jan]

1 doleris investuotas į infrastruktūrą įvairiais skaičiavimais duoda nuo 2 iki maždaug 4 grąžos

kad infrastruktūra generuoja besąlyginę grąžą teiginys kaip iš mlm reklamos.
Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.

sovietai pristatė infrastruktūros augančiai populiacijai o Lietuvoje dingo trečdalis gyventojų per ketvirtį amžių.
dabar trūksta pinigų suremontuoti ar nugriauti pasenusius viadukus ir tiltus, užlopyti duobes keliuose, nupirkti naujas viešojo transporto priemones, atnaujinti autobusų ir traukinių stotis, renovuoti sovietinius pastatus, atstatyti sunaikintus elektros generavimo pajėgumus.

ne viską reikia naujinti, kai kur geriau nugriauti ir atlaisvinti pinigus naujiems projektams.

Jeigu padarius viską dar nebus atėjęs laikas pakartoti galim skaičiuot ar dar lieka pinigų naujai prabangai

[spekas]

kad infrastruktūra generuoja besąlyginę grąžą teiginys kaip iš mlm reklamos.
Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.

sovietai pristatė infrastruktūros augančiai populiacijai o Lietuvoje dingo trečdalis gyventojų per ketvirtį amžių.
dabar trūksta pinigų suremontuoti ar nugriauti pasenusius viadukus ir tiltus, užlopyti duobes keliuose, nupirkti naujas viešojo transporto priemones, atnaujinti autobusų ir traukinių stotis, renovuoti sovietinius pastatus, atstatyti sunaikintus elektros generavimo pajėgumus.

ne viską reikia naujinti, kai kur geriau nugriauti ir atlaisvinti pinigus naujiems projektams.

Jeigu padarius viską dar nebus atėjęs laikas pakartoti galim skaičiuot ar dar lieka pinigų naujai prabangai

,,Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.''

Dėl šito sutinku.

Toliau, man atrodo, klystate. Kalba eina būtent apie tokių reikalingų infrastruktūros dalių nutiesimą kaip Via Baltika pavertimas į 4 juostas per visą Lietuvą, aplinkklelių tokių kaip Trakų pietinis, Kauno palei orouostą, Utenos, Zarasų ir panašiai nutiesimas, viadukų tokiose vietose kaip ties Vilniaus Gariūnais pastatymas. Ir taip toliau. Negi neakivaizdu kaip tokios infrastruktūros užbaigimas skatintų verslą, investicijas, taupytų laiką ir panašiai? Taip, be abejo, išlaidos šios infros priežiūrai atsirastų, bet jos esu pakankamai tikras ne tik užtektų atsverti išlaidas, bet ir generuotų netiesioginį pleną kitose minėtose ir nepaminėtose srityse.
Duodu pavyzdį iš Utenos betonkės. Jos tokia prasta būklė, kad jau net tiesiogiai investicijas į regioną stabdo - jau prieš kelis metus verslas pradėjo raštus rašyti, kad neinvestuoja į regionąvien dėl plento būklės. Tai čia tik ką aš žinau paviršutiniškai ir ką greitai daug negalvojęs surašiau.

[spekas]

to fondo panaudojimo planas patvirtintas 2021 liepos mėn. Informacija galima rasti čia: https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos...kartos-lietuva

Kiek suprantu, apie pusei Lietuvos lėšu dalies jau yra numatyti konkretūs projektai ir jie derinami.

Pagal europos komisijos rekomendacijas, tarp gairių, kam turi būti naudojamos lėšos, nebuvo kelių infrastruktūros. Bet matyt kažką galima, galbūt pakišti po žaliąja pertvarka. Bet nereikia galvoti, kad duoda lėšas. o jas gali naudoti kaip tinkamas.

Taip, ES lėšos yra skiriamos tikslingai. Taip, manau kaip abu sakome, negi nebūtų galima bent dalies skiriamų lėšų pakišto po ,,CO2, taršos, triukšmo mažinimo'' skėčiu?

Kita sudėtinė mano posto dalis buvo skolinimasis. Jo lėšas naudoji kaip nori. Seniaisiai reikėjo pasiskolinti bent milijardą ypač kai buvo nulinės palūkanos ir užbaigti bent Via Baltica, ir pageidautina kitus itin svarbius infros objektus.

[jan]

,,Reikia daryti projektų analizę po vieną ir daryti tą analizę protingai.
Tuomet bus atsakymas ar grąža tikra ar įsivaizduojama.''

Dėl šito sutinku.

Toliau, man atrodo, klystate. Kalba eina būtent apie tokių reikalingų infrastruktūros dalių nutiesimą kaip Via Baltika pavertimas į 4 juostas per visą Lietuvą, aplinkklelių tokių kaip Trakų pietinis, Kauno palei orouostą, Utenos, Zarasų ir panašiai nutiesimas, viadukų tokiose vietose kaip ties Vilniaus Gariūnais pastatymas. Ir taip toliau. Negi neakivaizdu kaip tokios infrastruktūros užbaigimas skatintų verslą, investicijas, taupytų laiką ir panašiai? Taip, be abejo, išlaidos šios infros priežiūrai atsirastų, bet jos esu pakankamai tikras ne tik užtektų atsverti išlaidas, bet ir generuotų netiesioginį pleną kitose minėtose ir nepaminėtose srityse.
Duodu pavyzdį iš Utenos betonkės. Jos tokia prasta būklė, kad jau net tiesiogiai investicijas į regioną stabdo - jau prieš kelis metus verslas pradėjo raštus rašyti, kad neinvestuoja į regionąvien dėl plento būklės. Tai čia tik ką aš žinau paviršutiniškai ir ką greitai daug negalvojęs surašiau.

Su nauja reikia atsargiai nes kol statysim nauja gali sugriūti kažkas statyto seniau ir svarbesnio už naują.
Via Baltika statyti reikia nes ji svarbi ir gaunam statyboms pinigų iš ES.
Imti paskolą kad statyti aplinkėlius šalia nykstančių miestelių arba miestelių pasiekiamų traukiniais kažin ar būtų geriausiai išleisti pinigai.
ir šiaip ar kada nors kas siūlė nulines fiksuotas palūkanas?
jei skolintis kam reikėjo ir dar tebereikia tai renovacijai.
besipriešinantys dėl to sąžiningumo nemoka skaičiuoti jog ilguoju laikotarpiu visi Lietuvos gyventojai išloštų jeigu imtume ir surenovuotume visus pastatus.

[Romas]

Karinio mobiklumo paketo lėšos 2023 metais sudarys net apie 16% kelių tvarkymui ir rekonstrukcijai numatytų lėšų (70 mln. iš 434 mln EUR).

BNS 2022.11.25
Susisiekimo ministras domėsis į Rūdninkų poligoną vedančiais keliais

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį apžiūrės Rūdninkų karinio poligono plėtros planuose numatomus rekonstruoti privažiavimo kelius. Siekiant įrengti tinkamą privažiavimą į poligoną norima rekonstruoti kelius Pirčiupiai–Jašiūnai, Mikašiūnai–Rūdninkai ir Juodšiliai–Jašiūnų geležinkelio stotis.

Ministras Šalčininkų rajone apžiūrės kelių ruožus, įvertins jų būklę, susitiks su rajono meru Zdzislavu Palevičiumi, savivaldybės vadovais. Rūdninkų poligono privažiuojamųjų kelių projektavimas turėtų prasidėti kitais metais, o jiems atnaujinti bei naujiems nutiesti numatoma skirti 75,5 mln. eurų.
Kitą savaitę poligonui reikalingų kelių įrengimo klausimus numatoma apsvarstyti bendrame Susisiekimo ministerijos pasitarime su Krašto apsaugos ministerijos, Šalčininkų savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.

https://kauno.diena.lt/naujienos/lie...eliais-1104042

Straipsnyje kalbama apie kelius KK176, RK3917 ir RK5203, kažkodėl neužsimenama apie KK202
Siauro kelio Pirčiupiai- Baltoji Vokė - Jašiūnai (ten dabar neprasilenkia net dvi lengvosios mašinos) reikalinga ne tik dėl deresnio susisiekimo su Rūdninkų giria, bet ir kaip alternatyva keliui A4. kurio atkarpa Vilniaus m,. savivladybės ribose yra tiesiog pasibaisėtina.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

[aRa]

BNS 2022.11.25
Susisiekimo ministras domėsis į Rūdninkų poligoną vedančiais keliais
Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį apžiūrės Rūdninkų karinio poligono plėtros planuose numatomus rekonstruoti privažiavimo kelius. Siekiant įrengti tinkamą privažiavimą į poligoną norima rekonstruoti kelius Pirčiupiai–Jašiūnai, Mikašiūnai–Rūdninkai ir Juodšiliai–Jašiūnų geležinkelio stotis.

Straipsnyje kalbama apie kelius KK176, RK3917 ir RK5203, kažkodėl neužsimenama apie KK202. Siauro kelio Pirčiupiai- Baltoji Vokė - Jašiūnai (ten dabar neprasilenkia net dvi lengvosios mašinos) reikalinga ne tik dėl deresnio susisiekimo su Rūdninkų giria, (...)

Net ir įkeltame žemėlapyje matosi, kad siaurasis ruožas tarp Pirčiupių ir Baltosios Vokės yra kelio KK176, kuris straipsnyje įvardintas "pirmuoju numeriu" (Pirčiupiai–Jašiūnai) atkarpa. Taigi, KK202, kuris baigiasi/prasideda Baltojoje Vokėje, nelabai yra poreikis platinti

(...) bet ir kaip alternatyva keliui A4. kurio atkarpa Vilniaus m,. savivladybės ribose yra tiesiog pasibaisėtina.

Gal galite patikslinti – kas ir kurioje tiksliau vietoje yra negerai A4? Kartais tenka šiuo keliu važiuoti ir "užkliūna" tik kokio puskilometrio ilgio atkarpa pačiame Varėnos rajono pakraštyje, prie Trakų rajono ribos ir tilto per Merkį, kuri tikrai nelygi ir banguota (palyginus su visu likusiu keliu)

[adomazzz]

Puikios naujienos dėl šių kelių, normaliai tvarkyti jie nebuvo nuo jų pastatymo. Paskubėta tik su pinigų skaičiavimu šiems keliams, dėl projektavimo tempų nemanau, kad anksčiau nei po metų bus projektas - su dabartine infliacija ir kainų svyravimu skaičiuoti kas bus po metų yra nelogiška.

202 kelias yra visai dar geros būklės palyginus su tais, kuriuos norima tvarkyti - jeigu planuojami tvarkyti būtų bent jau tokios būklės, manau nieks ir neplanuotų jų tvarkyti.

[Romas]

Gal galite patikslinti – kas ir kurioje tiksliau vietoje yra negerai A4?
Kartais tenka šiuo keliu važiuoti ir "užkliūna" tik kokio puskilometrio ilgio atkarpa pačiame Varėnos rajono pakraštyje, prie Trakų rajono ribos ir tilto per Merkį, kuri tikrai nelygi ir banguota (palyginus su visu likusiu keliu)

Turiu omeny tą dalį, kuri yra Vilniaus mieste ir sutampa su A16. Bet apie šią gėdą yra atskira tema.
Labai gerai, kad sutvarkys KK 176.

[adomazzz]

Šiaip pagalvojau iš to viso karinio mobilumo paketo galėtų dar ir Juodaji kelią Vilniuje sutvarkyti, nes šis kelias ves link dabar šalia statomos karinės bazės, o šiuo metu Juodasis kelias irgi gana siauras - autobusai vos vos prasilenkia, dalis kelio po kiekvieno lietaus būna apsemta, nors tai ir yra vienas pagrinidinių kelių į miesto centrą, bet miesto savivaldybė labai jau apleidusi šią gatvę. Jeigu tektų važiuoti kariniam transportui, būtų ne kažką. Aišku, visai neseniai sutvarkė kelią nuo Vilejkos ir yra dar ilgesnio susisiekimo galimybė nuo miesto per Minkso pl. ir Didžiasalį, bet artimiausias kelias iš/į miesto centrą tai būtent būtų per Juodaji kelią.

[ZYKLON-B]

3 savaites buvau LT, buvau apsistojes pas tevus Elektrenuose - tai apylinkese keliu bukle yra blogesne negu tarybu sajungos pabaigoje/nepriklausomybes pradzioje. Kelias Vievis-Semeliskes atrodo kaip po karo. Atsirado daug privacios statybos - jokiu normaliu privaziavymu nera. Zodziu situacija visiskai tragiska.Klausymas ar tai elektrenu savivaldybes prasipisimas ir bybiodejimas ar paprasciausiai centralizuotai nustojo skirti lesu?

[MedinisStrazdas]

3 savaites buvau LT, buvau apsistojes pas tevus Elektrenuose - tai apylinkese keliu bukle yra blogesne negu tarybu sajungos pabaigoje/nepriklausomybes pradzioje. Kelias Vievis-Semeliskes atrodo kaip po karo. Atsirado daug privacios statybos - jokiu normaliu privaziavymu nera. Zodziu situacija visiskai tragiska.

Tai kodėl tie privačios statybos statytojai neįsirengė sau privažiavimo?

[ZYKLON-B]

Tai kodėl tie privačios statybos statytojai neįsirengė sau privažiavimo?

As sneku apie naujas "gatves" o ne apie privacius privaziavimus

[MedinisStrazdas]

As sneku apie naujas "gatves" o ne apie privacius privaziavimus

Tai taip. Kodėl tie nauji gyventojai nesusitvarko savo gatvės? Ar čia gaunasi, kad normaliai mieste gyvenantys turi šelpti vilas užmiestyje eilinį kartą?

[Brokeris]

3 savaites buvau LT, buvau apsistojes pas tevus Elektrenuose - tai apylinkese keliu bukle yra blogesne negu tarybu sajungos pabaigoje/nepriklausomybes pradzioje. Kelias Vievis-Semeliskes atrodo kaip po karo. Atsirado daug privacios statybos - jokiu normaliu privaziavymu nera. Zodziu situacija visiskai tragiska.Klausymas ar tai elektrenu savivaldybes prasipisimas ir bybiodejimas ar paprasciausiai centralizuotai nustojo skirti lesu?

LAKD turi rimtų problemų su finansavimu - nuo kuro akcizo jie begauna 40%, kai anksčiau buvo 80%. Gal dėl to ir LAKD perdaro į AB, kad bankrutavusią konservai parduotų su kitomis VĮ už kapeikas ir toliau patys ateitų darytis verslų - nežinau. Dabar pagrindinis uždavinys - pabandyti atstatyti LAKD finansavimą. Kitą savaitę ar po dviejų seime tai turėtų pradėti vykti... Be šito - duok die, kad pabaigtų nors projektuoti Fabriko gatvę.
Dar viena idėja - kažkaip EuroVelo organizaciją "atidaryti" šalyje. Gal tai padėtų ir su finansavimu, ir su europinio dviračių srauto pakreipimu per Lentvarį ir Trakus. Pažiūrėk į EuroVelo tinklapį ir tikrai suprasti, kokios mums galimybės.

Greičiausiai dėl to ???? vakar diskutavau po nelaimės Lentvario g. dėl regioninių kelių

[mantasm]

3 savaites buvau LT, buvau apsistojes pas tevus Elektrenuose - tai apylinkese keliu bukle yra blogesne negu tarybu sajungos pabaigoje/nepriklausomybes pradzioje. Kelias Vievis-Semeliskes atrodo kaip po karo. Atsirado daug privacios statybos - jokiu normaliu privaziavymu nera. Zodziu situacija visiskai tragiska.Klausymas ar tai elektrenu savivaldybes prasipisimas ir bybiodejimas ar paprasciausiai centralizuotai nustojo skirti lesu?

Vievis-Semeliškės liūdesėlis, kita vertus naujas kelias per Strėvininkus - ledas.

[alga]

3 savaites buvau LT, buvau apsistojes pas tevus Elektrenuose - tai apylinkese keliu bukle yra blogesne negu tarybu sajungos pabaigoje/nepriklausomybes pradzioje. Kelias Vievis-Semeliskes atrodo kaip po karo. Atsirado daug privacios statybos - jokiu normaliu privaziavymu nera. Zodziu situacija visiskai tragiska.Klausymas ar tai elektrenu savivaldybes prasipisimas ir bybiodejimas ar paprasciausiai centralizuotai nustojo skirti lesu?

Vievis-Semeliškės yra labiau išimtis, jis neatitinka krašto kelio standarto, laukia kapitalinės rekonstrukcijos. Yra programa tokių kelių rekonstrukcijos. O šiaip tuose kraštuose situacija daug, daug geresnė, nei sovietmečiu. Daug rajoninių kelių asfaltuota. Pavyzdžiui, Vievininkai–Rusakalnis–Strėvininkai–Daugirdiškės, Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Gal net nėra prasmės vardinti, tiek jų daug. Taip pat Vievis–Trakai yra puikios būklės.

[mantasm]

Vievis-Semeliškės yra labiau išimtis, jis neatitinka krašto kelio standarto, laukia kapitalinės rekonstrukcijos. Yra programa tokių kelių rekonstrukcijos. O šiaip tuose kraštuose situacija daug, daug geresnė, nei sovietmečiu. Daug rajoninių kelių asfaltuota. Pavyzdžiui, Vievininkai–Rusakalnis–Strėvininkai–Daugirdiškės, Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Gal net nėra prasmės vardinti, tiek jų daug. Taip pat Vievis–Trakai yra puikios būklės.

Dėl Vievis-Semeliškės, net nežinau ar noriu ten rekonstrukcijos. Dabar visai įdomu įtempus nervus pramint ar pravažiuot. Jei išlygins ir ištiesins... Bus eilinis keliukas. Aišku vietiniams tikrai norėtųsi padoraus kelio. Kita vertus sutvarkius kelią per Strėvininkus, gal šitą kelią reiktų paskelbti kokiu technikos kultūros paminklu. Ir apsiriboti kokybišku perasfaltavimu.