Gal jau gana kelintą dieną verkti apie strategiją visose temose?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Lietuvos keliai
Collapse
X
-
Parašė Ignalina Rodyti pranešimąGal jau gana kelintą dieną verkti apie strategiją visose temose?
O kai pradedama lyginti likusias 18 skaidrių su anksteniais variantais, tai jau kažkam nepatinka. Lyginami konkretūs skaičiai ir terminai, o ne emocingi paistalai apie pvz., "keliones iki Trakų be kamščių" (tame konkrečiame pavyzdyje iš prioritetų išvis išbraukta A16 rekonstrukcija nuo Vilniaus miesto ribos iki Trakų).
Lyginti "strateginius" pažadus dėl tiltų geriau tiltų temoje, o strategijas ir pažadėtus terminus dėl trasos "Via Baltica" - "Via Balticos" temoje.
Kai bus baigtas lyginimas, bus įdėtas katalogas į temas, o gal ir pažadų palyginimo suvestinė. Kas norės, galės argumentuotai parašyti pastabas į LAKD.
Su kiekvienu palyginimu vis geriau matosi, kad Skuodžio paskelbta nauja "Kelių plėtros strategija iki 2035 metų" be retų išimčių tėra ne nauja strategija, o "CopyPaste" iš oranžinio LAKD šablono į žydrą ministerijos šabloną.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Ignalina Rodyti pranešimąGal jau gana kelintą dieną verkti apie strategiją visose temose?
- 1 patinka
Comment
-
Šalai Vilniaus esantis pirmasis didelis Bendorėlių kvartalas turi rimtų problemų.
Po to, kai ten vyko kažkokios statybos ar kelio tvakymas, nenubėga vanduo. Statybininkai, savivaldybė ir Kelių direkcija kaltina vieni kitus.
15min.lt 2021.12.13
Prie Vilniaus – lyg Rusnėje
Kelias atsidūrė po vandeniu – nei praeiti, nei pravažiuoti
Video: https://www.15min.lt/video/kasdienia...-rajone-212954
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...oti-56-1612548
15min.lt 2021.12.18
Kelias atsidūrė po vandeniu:
Kaltės kratosi Kelių direkcija, statybininkai ir Vilniaus rajono savivladybė
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...e-56-1614542#_
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąŽeme aplink kelią pakeli ir nepadarai jokių nuotekų sistemoes gatvėje ir po to stebiesi kad vaduo kaupiasi gatvėje.
Comment
-
Šiuo atveju svarbu ne apie ką rašoma, o kada paskelbta Susisiekimo ministerijos žinutė.
Žinutė paviešinta ne šiaip penktadienį popiet, kaip įprasta toje ministerijoje, bet penktadienį prieš Kūčias ir jau po darbo valandų.
Kelių klausimas buvo svarstomas penktadienį, tas klausimas buvo ne paskutinis, o Seimas baigė darbą apie 15:00.
ELTA / 15min.lt 2021.12.23 16:41 / Delfi.lt 2021.12.23 16:43
Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotai kelių finansavimo pertvarkai
www.15min.lt/gazas/naujiena/g...ai-221-1618746 www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=89041583
https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/se...imo-pertvarkai
Comment
-
Nežinau kam čia tos sąmokslo terorijos - Seimas pritarė ketvirtadienį, tai ketvirtadienį ir paskelbė. Geriau galima buvo įmesti ne plikas nuorodas, bet ir citatų:
Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip, kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime, bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.
Programos finansavimo sistema supaprastinama – visos jos lėšos bus paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų teks valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. bus skiriama valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, kurie bus atrenkami pagal aiškiai nustatytus kriterijus.
Savivaldybės galės savarankiškiau spręsti, kaip panaudoti joms skiriamas KPPP lėšas. Drauge jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai. Nuo ateinančių metų visos savivaldybės turės pasitvirtinti gauto KPPP lėšų krepšelio paskirstymo ir naudojimo tvarką, sudaryti prioritetines ir viešai skelbiamas bent 3 metų eiles, kuriomis remiantis bus įgyvendinami projektai.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąSeimas pritarė ketvirtadienį, tai ketvirtadienį ir paskelbė.
Skelbiant naujieną tokiu metu garantuota, kad jos beveik niekas nepastebės.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kas tiksliai blogai su ta pertvarka? Mažinamas finansavimas ar dar kažkas, ką reiktų slėpti?
Šiek tiek mažėja valstybinės reikšmės keliams
Nebelieka keletos procentų rezervinių lėšų "Skvernelio keliukų"
Atitinkamai didėja savivaldai, tačiau 9% valstybei svarbiems vietiniams keliams (nepamenu ar iki ar bent)
Sumažintas "žiedinių" savivaldybių papildomas finansavimas (nors Tomaševskis ir co. [a.k.a ex vidaus reikalų ministrė Tamašūnienė] bandė Vilniaus rajonui didinti per komitetus). Lyg ir norėjo visai išimt, bet paliko. Nepamenu ar Trakai gaudavo papildomai, bet dabar nebegaus.
Bent 10% savivaldos lėšų skiriamos darniam judumui ir/ar eismo saugumui.
Leidžiama skirti kiemų asfaltavimui.
Turės viešinti kriterijus ir kelių eilę. (jau yra teisės aktuose kai kurių savivaldybių kriterijai, gal net ir eilės)
Trimetis planavimas pasirašant sutartis kitų metų projektams iki 80% sąmatos (gal įgalins didesniems projektams ir sklandesnei darbo pradžiai po biudžeto ir technologinių pertraukų )
- 1 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kas tiksliai blogai su ta pertvarka? Mažinamas finansavimas ar dar kažkas, ką reiktų slėpti?
- 2 patinka
Comment
-
Šalies valstybinių kelių kokybei gerinti nustatyti ilgalaikiai prioritetai ir strateginės kryptys
https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/sa...egines-kryptys
...
Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Per šį laikotarpį numatoma baigti „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukciją į 4 eismo juostų magistralę, o kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. rekonstruoti 4 tiltus – Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Toliau tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam transeuropinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus. Visą „Via Balticos“ ruožą per Lietuvą planuojama sutvarkyti iki 2030 m.
Taip pat bus tvarkomi prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančių magistralinių kelių A14 Vilnius–Utena, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, krašto kelių Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ir Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožai. Pirmiausia numatomi darbai nesaugiame magistraliniame kelyje Vilnius–Utena – iki 2024 m. planuojama sutvarkyti betoninio kelio ruožą tarp Vilniaus ir Molėtų, iki 2025 m. – baigti viso kelio rekonstrukciją iki Utenos. Kelias Kaunas–Prienai bus rekonstruojamas etapais 2024–2026 m.
Keliamas tikslas stabilizuoti ir iš esmės pagerinti valstybinės reikšmės kelių būklę, spręsti įsisenėjusias problemas. Iki 2024 m. netinkamos būklės kelių dalis valstybinės reikšmės kelių tinkle turės sumažėti bent 5 proc., iki 2030 m. turėtų nebelikti per siaurų krašto kelių – numatoma rekonstruoti beveik 200 km krašto kelių, kurių danga yra siauresnė nei 5 m. Kasmet rekonstruojant po 5–10 tiltų, iki 2035 m. planuojama sutvarkyti visus 73 šiuo metu prastos būklės tiltus.
Taip pat iki 2035 m. planuojama išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių – visus, kurių asfaltavimas duoda socialinę-ekonominę naudą, t. y. eismo intensyvumas ne mažesnis kaip 120 automobilių per parą. Planuojama, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liks ne daugiau kaip 18 proc. Kartu keliamas papildomas tikslas, kad iki 2024 m. gyvenvietėse neliktų valstybinių žvyrkelių, kuriuose eismo intensyvumas didesnis nei 50 automobilių per parą arba yra bent 10 gyventojų.
Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant 40 proc. Be to, numatoma sutvarkyti maždaug pusę esamų prastos būklės takų – iš viso apie 350 km.
...
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąŠiek tiek apgailėtina, kai šioje šalyje per 32 metus nutiesta tik 23 43 kilometrai magistralės A5 nuo Mauručių mazgo iki Dženčialaukos ( Puskelnių) mazgo.
Jau darosi nejuokinga, kokia išgverusi yra Susisiekimo ministerija ir Lietuvos Radarų direkcija (buv. Kelių direkcija). Galima kaltinti prastus įstatymus, kurie neleidžia paimti žemės, blogą orą ar dar šimtą priežasčių. Tačiau reikia sugebėti šitaip sumauti visą procesą ir nutęsti statybas iki brangymečio.Parašė Sula Rodyti pranešimąTiesos dėlei, dalį Via Balticos 1x1 nutiesė apie 2000 m.
Dabartinį projektą buvo planuota pradėti statyti 2021 m. Jau du metai praėjo. Dabar turėtų vykti rangos konkursai, bet nieko nesigirdi.
Per visą tą laiką Lenkijos pusėje automagistralė nuo Suvalkų (o ir tolesnės atkarpos) jau artėja prie pabaigos.
Bet Lenkijai tai tėra 3-iosios svarbos kelias, o mums - gyvybiškai reikalingas.Parašė alga Rodyti pranešimąO 100 km Vilnius–Kaunas nesiskaito? Prieš kokius 20 metų buvo tik paprastas kelias su skiriamąją juosta, greičio apribojimu 100/80 ir nuovažom į laukus ir sodybas. O A9 Kairių aplinkkelis? Pagal greitkelio ilgį gyventojui vis dar lenkiam lenkus pusantro karto, 157 mm prieš 123 mm, ir iš sovietmečio paveldėjom tik 110 mm iš jų. Palyginimui kitų šalių: https://www.nationmaster.com/country...gth-per-capita
Didžiausi problema pas mus yra žemės klausimai, o ne kelių ar inžinierinių statinių (tiltų , viadukų) statyba / rekonstrukcija
Esamo kelio rekonstrukcija ir visiškai naujoje trasoje nutiesto kelio nutiesimas Lietuvoje yra skirtingi dalykai.
Per 32 metus nutiesti visiškai nauji keliai (kažkur šioje temoje gal buvo minėta):
A5 Mauručiai - Dženčialauka (Puskelniai) 32 km, rekonstruotas į autostradą
A5 Marijampolė (nuo A7) - Kalvarija P. (Kalviai) 23 km
A8 Sitkūnai - Aristava 36 km
A17 Panevėžio aplinkkelis 22 km , praplatintas iki 2+1
Iš viso E67 Via Baltica 113 km
Apie 2010 metus buvo nutiesti 4 aplinkeliai:
A 9 Kairių aplinkeklis 7 km
A13 Palangos aplinkkelis 8 km
A17 Pietinis Vilniaus aplinkkelis 8 km
KK 141 Priekulės aplinkkelis 6,5 km
Dar galima pridėti A6 pietinį Utenos aplinkeklį 7,6 km ir A20 Ukmergės aplinkkelį 7,7 km
Prisideda dar 45 km aplinkkelių
Iš viso 158 km
Su Lenkija buvo galima lygintis iki kokių 2007 ar 2010 metų, po to lyginimai, deja, ne jau mūsų naudai.
Pvz. ten iki 2030 metų numatoma nutiesti 100 aplinkekllių 820 km (pagal Lietuvos dydį reikėtų dalinti iš 10) , kai pas mus per 20-30 metų nutiesta vos 45 km.
- 1 patinka
Comment
-
Komentaras, kiti gali papildyti:
A17 Pietinis Vilniaus aplinkkelis 8 km - berods tik pirmas etapas, toliau nieko, ne aplinkelis.
KK 141 Priekulės aplinkkelis 6,5 km - pusiau lupta, pusiau skusta, pirmas etapas, toliau nieko tiek metų. Na galima tai pavadinti aplinkeliu, tokiu, kaip kirviu nukirstu.
Reziume, daryta, kažkas bandyta, pirmi etapai prieš rinkimus. Pilnai nepabaigta, kad funkcionuotų, pvz ir tas pietinis aplinklėlis. Nėr kuom džiaugtis.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąSu Lenkija buvo galima lygintis iki kokių 2007 ar 2010 metų, po to lyginimai, deja, ne jau mūsų naudai.
Pvz. ten iki 2030 metų numatoma nutiesti 100 aplinkekllių 820 km (pagal Lietuvos dydį reikėtų dalinti iš 10) , kai pas mus per 20-30 metų nutiesta vos 45 km.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Na, iš XX a. atsineštas kelių tinklas Lietuvoj ir Lenkijoj skyrėsi. A4 neina per Varėnos ar Valkininkų centrus, A14 prašauna Molėtus ir Uteną ir panašiai, Via Baltica aplenkia Pasvalį. Panevėžys akivaizdi išimtis: ėjo magistralinis kelias per centrą, tai ir ėmė statyt aplinkkelį dar 90'aisiais. Lenkijoj gi fūros iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dar prieš kokius 15 metų purtėsi per Suvalkų, Augustavo, Grajevo, Ščiučino centrines aikštes. Dar dabar tranzitinis trafikas vanoja Lomžos centrinėmis gatvėmis. Nenuostabu, kad jiems tenka statyti daug aplinkkelių.
Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.
Pastatyti nelygu prižiūrėti. Nors ir paprastų kelių būklė pastaraisiais metais pagerėjo Lenkijoje. Tiek, kad ta priežiūra pigesnė nei autostrados. Manau ir Lietuva galėtų prižiūrėti kelius geriau.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąMums tinklą prižiūrėti paprasčiau, bet ir situacija su dangomis, ženklinimu galėtų būti geresnė.
Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.
Pastatyti nelygu prižiūrėti.
Comment
Comment