[KAU] Pėsčiųjų perėjos Kaune

[Gator]

Kai kuriose sankryžose nebereikia kviesti mygtuko pėsčiojo. Pasibaigus žaliai fazei ir užsidegus raudonai, "laukite" išsikviečia automatiškai. Laikmačiai irgi niekur nedingę.

Tai kir čia pagerėjimas? Kam žalias automatiškai jei ne visada būna pėsčiųjų?

Manau, kad labai gerai. Beprasmiška netyčia užtaikius ant tinkamo tiek lygiagrečiai automobiliams, tiek pėstiesiems žalio signalo, o pėstiesiems toliau dega raudona, nes niekas neiškvietė mygtuko.

Tai mygtuko esmė ir yra efektyvus srauto valdymas, kad veltui nedegti žalios pėstiesiems jei niekas nekvietė.

[PoDV]

Kai kuriose sankryžose nebereikia kviesti mygtuko pėsčiojo. Pasibaigus žaliai fazei ir užsidegus raudonai, "laukite" išsikviečia automatiškai. Laikmačiai irgi niekur nedingę.

Manau, kad labai gerai. Beprasmiška netyčia užtaikius ant tinkamo tiek lygiagrečiai automobiliams, tiek pėstiesiems žalio signalo, o pėstiesiems toliau dega raudona, nes niekas neiškvietė mygtuko.

Mygtukas lieka aktualus naktį, kai eismas visiškai pagal daviklius reguliuojamas.

Vienintelė vieta, kur šis reguliavimas nėra tinkamas yra reguliuojamos pėsčiųjų perėjos (be sankryžos). Tokiais atvejais nėra tikslinga laikyt žalią jei nėra pėsčiųjų. Tik iškvietus pati raudonos spalvos fazė neturėtų trukti daugiau nei 60 sec, miesto centre 30 sec. Nėra gerai, kad Savanorių pr. pėstysis žalios šviesos turi laukt iki kažkur 120-140 sec.

Vasarą, Jonavos g. teko matyt pusiau kurioziškų situacijų kai tam tikri šviesoforai patys uždegdavo raudoną automobiliams, nors pėsčiųjų nėra. Tai netrukdavo labai ilgai, gal parą, bet santykinai neretai tokia situacija atsitikdavo, galvodavau, gal mygtukas sugedo, etc., o gal eksperimentavo su būsimais pakeitimais, sunku pasakyt.

[booraz]

Baigėsi subscription.

[Effka]

Matyt panašiai kaip Vilniuje - pradėjus taikyt adaptyvų ciklą laikmačiai išjungti, nes neaišku, kiek laiko truks ciklas.

Suprantu, kad adaptyvus, bet automobilių šviesaforai visvien skaičiuoja kažkokius laiko intervalus, tai prie jų ir perėjos laikamatį gali suderinti. Nemanau, jog būtų problema pvz. Iš 20 s staigiai peršoka į 5 s. Ir juo labiau kad tik pastačius šviesaforus su laikmačiu, visi taip veikė, tik ilgainiui vienas po kito atsijungė.

[Ignalina]

Matyt panašiai kaip Vilniuje - pradėjus taikyt adaptyvų ciklą laikmačiai išjungti, nes neaišku, kiek laiko truks ciklas.

[Simex72]

Gal teko kam pastebėti, bet daugumoje pėsčiųjų perėjų neveikia laikmačiai. Čia tokia įranga nekokybiška ar su tam tikru tikslu išjungiami?

Pastebėjau. Man toks pat klausimas kilo.

[Effka]

Gal teko kam pastebėti, bet daugumoje pėsčiųjų perėjų neveikia laikmačiai. Čia tokia įranga nekokybiška ar su tam tikru tikslu išjungiami?

[evil]

Vytauto pr. irgi praverstų įstrižos ir papildomos pėsčiųjų perėjos.

Būtų gerai nauja perėja tarp Parodos g. ir Laisvės al.
Miško g. ir Griunvaldo g. papildomos perėjos per Vytauto pr., įskaitant įstrižas perėjas.

Karo ligoninės ir Bažnyčio g. taip pat manau galėtų būti šviesoforinės sankryžos su įstrižom perėjom.
Šiaulių g. taip pat vietoje pėsčiųjų šviesoforo, saugesnis sprendimas šviesoforinė sankryža.

.

T formos sankryžose tokiose kaip Miško/Vytauto pr. ir Griunvaldo/Vytauto pr. įstrižų sankryžų įrenginėti visiškai nėra prasmės, nes bet bet kur tavo esamą vietą ir norimą pasiekti vietą skiria viena gatvė. Jos reikalingos ten kur tenka kirsti dvi gatves, kad pasiekti tikslą, t.y kaip minimum keturšalė sankryža turi būti.
Šiaulių g., Karo ligoninės ir Bažnyčios g. šviesoforo, ačiū, bet nereikia, nes eismo ten mažai ir jis lėtas, kadangi nėra kelio tiesiai ir kaip pėstysis ten problemų visai nematau, nors vaikštau dažnai. Tokiose vietose pėsčiajam patogiau kai nereikia laukti ir visada turi prioritetą prieš automobilius. Šviesoforai, pėstiesiems išskirtinai, reikalingi didelio eismo, didelio greičio gatvėse, kitur jie trugdo.

[PoDV]

Vytauto pr. irgi praverstų įstrižos ir papildomos pėsčiųjų perėjos.

Būtų gerai nauja perėja tarp Parodos g. ir Laisvės al.
Miško g. ir Griunvaldo g. papildomos perėjos per Vytauto pr., įskaitant įstrižas perėjas.

Karo ligoninės ir Bažnyčio g. taip pat manau galėtų būti šviesoforinės sankryžos su įstrižom perėjom.
Šiaulių g. taip pat vietoje pėsčiųjų šviesoforo, saugesnis sprendimas šviesoforinė sankryža.

--
Pats Vytauto pr. galėtų turėti daugiau A juostų, o juostų plotis (Google Maps išmatuoju 3,75-4 m) leidžia ir 1,5 m pločio dviračių juostas prilipdyt kaip K. Donelaičio g. atkarpoje. Siaurausia vieta, kur išskirtas kairysis posūkis į Kęstučio g. Ten radikalų sprendimą siulyčiau, A juosta tęsiasi iki Kęstučio g. stotelės, +VT šviesoforai. Greitis Naujamiestyje manau neturėtų būti didesnis nei 30 km/h, būtų zona 30.

[evil]

2023-08-20 Įstrižos perėjos Donelaičio g. ir Gedimino/Mickevičiaus g. sankryžose jau su veikiančiais šviesoforais ir atitinkamu ženklinimu.

[evil]

Panašu, kad ir kitas dvi Donelaičio g. perėjas perdarys į tokias, kur gali kirsti įstrižai (kaip Maironio g.):

[PoDV]

O dėl ko ten vietos nėra? Kokios nors sudėtingos komunikacijos po žeme? Nes ant žemės tai vietos ten kaip kokiam oro uoste

Vytauto pr. pusėje vietos nėra tiek daug, bet Čiurlionio g. tikrai pilna vietos.
Tačiau reiktų perstatyt visą požeminę perėją, siaurinant Čiurlionio g.
Aš, kaip turbūt supratote, svarsčiau ar įmanoma kokia santykinai pigi idėja fix, vietoj esamų laiptų, perdaryt į pandusus.

[manometras]

Kalbant apie gel. st. pats požemis santykinai tvarkingas. Erzina tik poreikis naudotis laiptais. Laiptai yra padidintos rizikos susižaloti vieta. Jei būtų nuožulnūs visur nusileidimai būtų liuks perėjimas (bet žinau, kad vietos nėra).

Nelabai prisimenu, seniai buvau ten, bet atrodo, kad ten laiptai bent jau nesulūžę, neaukšti, nestatūs, pakankamai platūs ir, aišku, vienodi, todėl saugesni negu tose senose sovietinėse perėjose.
Senamiestyje po sankryža su Vilniaus gatve irgi gan saugūs laiptai (na, jeigu tau nereikia tempti vežimėlio arba dviračio), o KMP ir Savanoriuose — baisesni.

Silpnesnės sveikatos žmonėms nesaugūs yra aukšti, statūs, siauri, ilgi (daug laiptų be aikštelės) laiptai be turėklų, o tokių Kaune būna ne tik požeminėse perėjose.

[Ginthus]

Kalbant apie gel. st. pats požemis santykinai tvarkingas. Erzina tik poreikis naudotis laiptais. Laiptai yra padidintos rizikos susižaloti vieta. Jei būtų nuožulnūs visur nusileidimai būtų liuks perėjimas (bet žinau, kad vietos nėra).

O dėl ko ten vietos nėra? Kokios nors sudėtingos komunikacijos po žeme? Nes ant žemės tai vietos ten kaip kokiam oro uoste

[PoDV]

Visos jos padarytos sovietmečiu, kaip ir gatvės, išplatintos iki autostradų. Taip, per Vytauto prospektą galėtų būti paprasta perėja prie autobusų stoties VT stotelės (dabar tokia yra toliau prie sankryžos). O kitas gatves reiktų siaurinti, daryti jose saleles arba bulvarus.
Geležinkelio stoties požeminė visai nebaisi ir daug kam patogi.

Kalbant apie gel. st. pats požemis santykinai tvarkingas. Erzina tik poreikis naudotis laiptais. Laiptai yra padidintos rizikos susižaloti vieta. Jei būtų nuožulnūs visur nusileidimai būtų liuks perėjimas (bet žinau, kad vietos nėra).

[manometras]

Kaune asmeniškai visada nustebina požeminių perėjų kiekis.
Požeminės perėjos geležinkelio stotyje, autobusų stotyje po Vytauto prospektu ar Vilniaus gatvėje yra tragedija pėsčiųjų patogumui. Sunku suvokti protu, jog prie tokių pėsčiųjų srautų nepadaromos normalios antžeminės perėjos, ypač turint omenyje, jog stotyse žmonės nešasi lagaminus ar kitą bagažą/dviračius ir t.t.
Lygiai toks pat nesusipratimas yra ir visos Mindaugo prospekto požeminkės, gal ten bent einančių srautai mažesni. Nors pvz, pėsčiųjų judėjimas ties Vytauto Didžiojo tiltu irgi maksimaliai nepatogus, nors ten visada pėsčiųjų gausu.

Visos jos padarytos sovietmečiu, kaip ir gatvės, išplatintos iki autostradų. Taip, per Vytauto prospektą galėtų būti paprasta perėja prie autobusų stoties VT stotelės (dabar tokia yra toliau prie sankryžos). O kitas gatves reiktų siaurinti, daryti jose saleles arba bulvarus.
Geležinkelio stoties požeminė visai nebaisi ir daug kam patogi.

[PoDV]

Ta prasme tau reiktų važiuoti VT į gel. stoties pusę, bet stengiesi važiuoti į priešingą pusę tam, kad nereiktų per perėję eiti?

Kai tikslas autobusų stoties pastatas galiu išvengt požeminės važiuodamas VT. Gyvenu tokioj vietoj, kad galiu tiesiog atvažiuot pro Baršausko, o grįžt Parodos kalnu (43 autobusas) arba Savanoriais (29G, 14, 15 marš.).

Jeigu noriu iš kart patekt į autobusų stoties aikštelę, išlipęs jau priešingoje pusėje, tiesiog užtenka paeit iki Bažnyčios g. šviesoforo. Ten perėjus nesunku pasiekt išvykstančius autobusus.

Jeigu reiktų skubiai pereit į kitą pusę ties pastatu. Taip, tada pasinaudočiau požemine.

[evil]

Kaune asmeniškai visada nustebina požeminių perėjų kiekis.
Požeminės perėjos geležinkelio stotyje, autobusų stotyje po Vytauto prospektu ar Vilniaus gatvėje yra tragedija pėsčiųjų patogumui. Sunku suvokti protu, jog prie tokių pėsčiųjų srautų nepadaromos normalios antžeminės perėjos, ypač turint omenyje, jog stotyse žmonės nešasi lagaminus ar kitą bagažą/dviračius ir t.t.
Lygiai toks pat nesusipratimas yra ir visos Mindaugo prospekto požeminkės, gal ten bent einančių srautai mažesni. Nors pvz, pėsčiųjų judėjimas ties Vytauto Didžiojo tiltu irgi maksimaliai nepatogus, nors ten visada pėsčiųjų gausu.

Kaip ganėtinai dažnas geležinkelio stoties požeminės perėjos naudotojas tai labai džiaugiuosi, kad ten ne antžeminė, o požeminė perėja. Nes antžeminė būtų su kaip minimum 5 minučių laukimo faze, dažniausiai prastu oru ir dar taškomam pravažiuojančio transporto. O nereguliuojama perėja tokioj vietoj yra pastovus stresas kaip pvz. Vilniaus geležinkelio stotyje kur bandai įvertinti ar Bolto vairuotojas apsipūtęs ar ne ir ar sustos ar pervažiuos. Dėl Mindaugo tai irgi nematau problemų dėl tų kelių požeminių, ir kai reikia kirsti dažniau rinkdavausi požeminę ties Kanto g. negu antžeminę ties Maironio g, kur reikia laukti palankios šviesoforo fazės. O dabar kai bus galima į ją patekti tiesiai iš krantinės išvis sumažės poreikis naudoti antžemine. Reiktų tik perdaryti ir tą kur ties Birštono g. sankryža, kad būtų tiesioginis išėjimas į krantinę, kadangi dauguma visvien vaikšto krantine, o ne Mindaugo pr. šaligatviu.

[Gator]

Dėl autobusų stoties, tai arba naudojuosi tolėliau esančiais šviesoforais, arba stengiuos naudotis VT tik važiuojančiu Kęstučio g. kryptimi.

Ta prasme tau reiktų važiuoti VT į gel. stoties pusę, bet stengiesi važiuoti į priešingą pusę tam, kad nereiktų per perėję eiti?

[PoDV]

Kaune asmeniškai visada nustebina požeminių perėjų kiekis.
Požeminės perėjos geležinkelio stotyje, autobusų stotyje po Vytauto prospektu ar Vilniaus gatvėje yra tragedija pėsčiųjų patogumui. Sunku suvokti protu, jog prie tokių pėsčiųjų srautų nepadaromos normalios antžeminės perėjos, ypač turint omenyje, jog stotyse žmonės nešasi lagaminus ar kitą bagažą/dviračius ir t.t.
Lygiai toks pat nesusipratimas yra ir visos Mindaugo prospekto požeminkės, gal ten bent einančių srautai mažesni. Nors pvz, pėsčiųjų judėjimas ties Vytauto Didžiojo tiltu irgi maksimaliai nepatogus, nors ten visada pėsčiųjų gausu.

Požemines šiaip neretai tiesiog aplenkiu ir tas pavyksta tolėliau esančiais šviesoforais.

Dėl autobusų stoties, tai arba naudojuosi tolėliau esančiais šviesoforais, arba stengiuos naudotis VT tik važiuojančiu Kęstučio g. kryptimi.
Esu autobusų stoties požemine gal tik kelis kartus naudojęs. Nereikalinga ten perėja, reiktų normaliau pertvarkyt Vytauto pr.

Šiaip tikiu, kad pasikeis karta ir Kaune, nes dabar incentive'as aiškus pro-car poreikių tenkinimui iš miesto darant didelę autostradą.
Tie Vilniaus architekto Pakalnio dėstomi požiūriai apie skandinavišką gyvenamo miesto modelį turbūt dar mažiausiai 10, gal net 15 m. kol pasieks platesnes kauniečių mases, besivaduojančias iš vėlyvojo Šaltojo karo pro-car požiūrių. Netgi į Vilnių tas pilna koja neatėję, jie gal tik labiau priartėję prie šios evoliucijos pakopos bandymų ir klaidų keliu.