[E67] [A10][A17] Panevėžys-Ryga, Panevėžio aplinkkelis ("Via Baltica")

[Mørtã]

...Iš esmės jeigu būtu didesni srautai...

Tai va, jeigu būtu... bet nėra...
2+1, arba latvių 11m kelias kaip tik tokiem srautams. Ir kaina nedidele, ir išlaikymas ne toks brangus, ir nereikia sklypų išpirkinėti...

[sleader]

Gal su laiku ir atsiras poreikis ten 2+2 kelio. Iš esmės jeigu būtu didesni srautai ir visas kelias A9 nuo Šiaulių iki Panevėžio pavirstu greitkeliu, tuomet naudingas būtu ir greitkelis Via Balticos atkarpoje tarp A1 ir Panevėžio. Tada jau šalies mastu susiformuotų geras aukštos kategorijos kelių tinklas.

[Mørtã]

Aš manau vietoj 2x2 pilnai užtektu 2+1...

[Linas]

Manyčiau, kad logiška būtų padaryti magistralę nuo nuo sienos su Lenkija (ir toliau Lenkijoje) iki Panevėžio, o tai reikštų, kad papildomas juostas reikėtų tiesti nuo sienos iki Mauručių bei nuo Sitkūnų iki Panevėžio.

[Linas]

Manyčiau, kad logiška būtų padaryti magistralę nuo nuo sienos su Lenkija (ir toliau Lenkijoje) iki Panevėžio, o tai reikštų, kad papildomas juostas reikėtų tiesti nuo sienos iki Mauručių bei nuo Sitkūnų iki Panevėžio.

[sleader]

Ateityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt

Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?

Ne visas kelias bus automagistralė. Ir tam straipsnyje rašo, kad dvi važiuojamosios dalys bus atkarpoje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Prie Panevėžio nėra tokių transporto srautų, kad reikėtu automagistralės.

[ZXS]

Ateityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt

Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?

[blitz]

Pirmas prioritetas turėtų būti Kaunas-Lenkijos siena. Tas kelias jau seniai perpildytas (net jei AADT to ir neparodo, nes AADT neįskaičiuoja vilkikų skaičiaus) ir seniai turėjo būti pastatytas AM standartais. Panevėžio aplinkkelis yra antraeilis projektas. Kita vertus gerai, kad bent kas nors juda E67 Lietuvoje.

[vėkas]

Čia nėra kažkokių pinigų plovimų.

Tai anekdotas ar tamsta kalbate ne apie kelio tiesimą?

[sleader]

Gal aš ne specas, bet, kažkodėl, man atrodo, kad reikia baigt Via Baltikoje su tom 2, 3 juostom. Jei jau rado pinigų perdaryt į 3, tai turėtų būti geriau iš kart 4 daryt, nes normalios autostrados iki Talino vis tiek reikės, o du kart pertvarkyt kelią reiškia: du kart projektuot, du kart stabdyt eismą, du kart plaut pinigus ir t.t.

Tame ir esmė, kad pinigų perdaryti į 3 eismo juostas (IIa kategorija) dar įmanoma surasti, o perdaryti į I ar AM kategorijas -nelabai. Kažką daryti reikia ir reikia jau dabar, o jei užsibrėžti būtinai turėti automagistralę (ar greitkelį), tai viskas gali nusitęsti ilgam laikui į ateitį ir likti tik perspektyviniai planai.
Čia nėra kažkokių pinigų plovimų. Su intensyvumais gali susitvarkyti ir IIa kategorijos kelias, kuris yra ir gerokai saugesnis už paprastą dviejų eismo juostų kelią (II kat.). Taigi reikia atsižvelgti ir į poreikį, nes kelias ne amžinas - po eilės metų jį vis tiek reikės rekonstruoti (kapitališkai remontuoti). Dabar nusitiesti pernelyg aukštos kategorijos kelią, kurio galimybės nebus išnaudojamos ir išleisti daug pinigų jo priežiūrai nelabai racionalu.

Kitas dalykas, kad iki trijų eismo juostų, reikia tik šiek tiek paplatinti sankasą. Visa tai garantuoja ir mažesnes išlaidas ir lengvesnį įgyvendinimą. Keturioms juostoms reikia gerokai platinti sankasą - praktiškai dvigubinti, daryti apjungiamuosius privažiuojamuosius kelius ir t.t. Jei tai priveda prie žemės paėmimo reikalų, viskas gali ilgam užstrigti.

[Mørtã]

Viskam reikia skaiciavimo. Turi buti daroma taip kaip yra racionalu. Jei eismas neuzpildys 2x2 kelio, tai tokio ir nereikia...

[ZXS]

Gal aš ne specas, bet, kažkodėl, man atrodo, kad reikia baigt Via Baltikoje su tom 2, 3 juostom. Jei jau rado pinigų perdaryt į 3, tai turėtų būti geriau iš kart 4 daryt, nes normalios autostrados iki Talino vis tiek reikės, o du kart pertvarkyt kelią reiškia: du kart projektuot, du kart stabdyt eismą, du kart plaut pinigus ir t.t.

[geriantis]

/\ vidine "reversine"

http://en.wikipedia.org/wiki/2%2B1_road

Lenkijoj tokių yra nemažai, visai normaliai važiuojasi

[Mørtã]

/\ vidine "reversine"

http://en.wikipedia.org/wiki/2%2B1_road

[Sula]

Manau 2+1 čia daromas dar turint omenyje ateities potencialą konvertuoti "Via Baltica" į automagistralę.

Techninio projekto parengimo terminas: 2013 m. liepa.

Į kurią pusę bus dvi juostos?

[Xmaster]

Paskelbtas Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos techninio projekto konkursas. "Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis ruožo nuo 0,00 iki 22,80 km rekonstravimo projekto parengimas" nuoroda: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l....asp?PID=87302.
Techninė specifikacija nurodo, kad kaip ir buvo anksčiau kalbėta - kelias bus rekonstruojamas į 3 juostų, t.y. 2+1 kelią. Beje, tikriausiai bus atsisakyta pavojingų sankryžų, nes pateikiami tokie duomenys apie sankryžų rekonstravimus: 2 vnt. žiedinių sankryžų, 2 vnt. viadukų, 2 vnt. tiltų, bei 1 vnt. tunelinis pravažiavimas. Manau 2+1 čia daromas dar turint omenyje ateities potencialą konvertuoti "Via Baltica" į automagistralę.

Techninio projekto parengimo terminas: 2013 m. liepa.

[Lavonbatis]

Na taip reikia suprasti, kad Panevežio aplinkkelis bus su reversine juosta (asmeniškai gaila kad ne 4 juostų greitkelis, turint galvoj, kad iki 2030 via baltica norima paversti automagistrale).

https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...4693&LID=73103

visa info apie projektą, (techninių parametrų lentelės 48 - 49 psl.)

[bosco]

Na jo. Reikia aplinkkelyje naikint išvažiavimus iš laukų. Palikt tik sankryžas su: Krekenavos - Kėdainių keliu, Bernatonių sankryžoj - viaduką, ir apvažiavimo pabaigą, ties Ūtos statoil'u, daryti pagrindiniu keliu, arba kaip projektuojama - kelių lygių sankryžą.

[Vidma]

Panevėžio šiaurinis aplinkkelis sujungtų du tarptautinės svarbos kelius
2011-06-22 10:19
AINA

Nebaigtas statyti Panevėžio miesto aplinkkelis, kuris yra tarptautinės magistralės „Via Baltica“ dalis, nedelsiant reikalauja dėmesio: sparčiai augantys sunkiojo transporto srautai vis dar neturi tiesioginio išvažiavimo iš magistralės „Via Baltica“ į kitą transeuropinio tinklo kelią – valstybinės reikšmės kelią Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys.

Pastatyta ir eksploatuojama Panevėžio miesto pietinio ir vakarinio aplinkkelio viena juosta, o tolesnė „Via Baltica" plėtra įstrigo. Nepradėtas projektuoti šiaurinis Panevėžio aplinkkelis, kuris numatytas „Via Baltica" plėtros planuose, nėra pastatytas ir Ramygalos miestelio aplinkkelis.

Tarptautinės magistralės trasoje, kur kelias Panevėžys-Pasvalys-Ryga kertasi su Panevėžio vakariniu aplinkkeliu, šiuo metu yra projektuojama didelė skirtingų lygių žiedinė sankryža, kuri turėtų išspręsti sudėtingą eismo saugumo situaciją šioje tranzito grandinės dalyje. Nuo minimos sankryžos turėtų prasidėti šiaurinis Panevėžio miesto aplinkkelis, kurio trasa būtų sujungta su keliu į Kupiškį, aplenkiant Paliūniškio gyvenvietę.

Apie mėginimus minimaliomis investicijomis išspręsti šalies kelininkams patikėtus strateginius uždavinius bei pastangas prailginti kelių naudojimo laikotarpį, diskutavo Panevėžio rajone, tarptautinės magistralės „Via Baltica" kaimynystėje susitikę kelius eksploatuojančių valstybinių institucijų, rangovų asociacijos „Lietuvos keliai" ir žiniasklaidos atstovai.

Pastaraisiais metais praktiškai vien ES paramos lėšomis palaikoma šalies kelių būklė tampa nepatenkinama. Magistralė „Via Baltica“, kuria dėl susidariusių iki 7 cm gylio provėžų važiuoti jau nesaugu, tik patvirtina bendrą situaciją. Šios tarptautinės magistralės, skirtos Rytų Europos valstybių kelių tinklo integracijai į Vakarų valstybių kelių sistemą, nėra baigta statyti net pirmoji dalis.

Panevėžio aplinkkelis yra magistralės "Via Baltica" dalis. Jo ilgis - 22,3 kilometro, aplinkkelyje yra 50 nuovažų ir 14 sankryžų. Eismo intensyvumas Panevėžio aplinkkelio 5,55 kilometre (prieš Krekenavos sankryžą) šiuo metu siekia 6521 automobilį per parą, o 14,4 kilometre (prieš Bernatonių sankryžą) - 4569 automobilius per parą.

Pastaraisiais metais įdiegtos eismo saugumo priemonės, pasak VĮ „Panevėžio regiono keliai" direktoriaus Rolando Žagaro, buvusias 7 juodąsias dėmes „Via Baltica" magistralėje jau panaikino. „Juodoji dėmė" - tai 500 metrų kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitiniu eismo įvykiu laikomas toks eismo įvykis, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės.

Panevėžio rajone šiuo metu yra likusios dvi „juodosios dėmės". Kelio Panevėžys-Šiauliai ruože nuo 6,15 iki 6,75 kilometro, kur vidutinis eismo intensyvumas siekia 8519 automobilių per parą, per 4 metus įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys ruože nuo 44,5 iki 44,7 kilometro, kur eismo intensyvumas siekia 1821 automobilį per parą, 200 metrų ilgio kelio atkarpoje 2007-2010 metais įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Dar trys vadinamosios „juodosios dėmės" yra Rokiškio ir Kupiškio rajonų teritorijoje. Kelyje Kupiškis-Vabalninkas-Biržai, atkarpoje nuo 1,55 iki 1,6 kilometro per 4 metus užregistruoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai, nors eismo intensyvumas šiame 50 metrų ilgio ruože siekia tik 814 automobilių per parą.

Kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis (atkarpa nuo 61,47 iki 61,64 kilometro) esant 1295 automobilių per parą eismo intensyvumui taip pat įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys „juodoji dėmė" susidariusi 209 metrų ruože (nuo 20,375 iki 20,584 kilometro), kur esant vidutiniam 1884 automobilių per parą eismo intensyvumui 2007-2010 metais taip pat užfiksuoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

Atomobilių eismo srautų prognozės liudija, kad per artimiausius 5 metus eismo intensyvumas „Via Baltica" trasoje padvigubės, todėl tarptautinei magistralei net ir sunkmečio sąlygomis būtina rasti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, kad šis kelias galėtų patenkinti didėjančius vartotojų poreikius.

Didelio - per 15 tūkstančių automobilių per parą - eismo intensyvumo keliuose kaip saugiausias eismo organizavimo modelis įvardijamas magistralinio kelio su skiriamaja juosta bei skirtingų lygių sankryžomis įrengimas.

Priimtinas ir kai kuriose Skandinavijos šalyse populiarus eismo organizavimo modelis su reversine eismo juosta. Tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos važiuoti viena kryptimi, o viena juosta - kita kryptimi. Priešpriešiniai transporto srautai atskirti apsauginiu atitvaru maždaug kas 2 kilometrai keičiant važiavimo viena kryptimi juostų skaičių.

„Šis eismo organizavimo modelis Lietuvoje iš dalies jau įdiegtas be jokių investicijų. Jis sukurtas pačių automobilininkų, kai keliuose su plačiu kelkraščiu lėčiau važiuojantys automobiliai pasitraukia į šalikelę, kad praleistų skubančius eismo dalyvius", - sakė AB „Panevėžio keliai" generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Esant itin intensyviems eismo srautams, žiedinės sankryžos, sankryžų apšvietimas, signaliniai stulpeliai ir kitos pastaraisiais metais keliuose diegiamos eismo saugumo užtikrinimo priemonės išsprendžia ne visas problemas. Aukščiausias ekonominis naudingumas būtų pasiektas avaringose sankryžose statant viadukus, kad eismo srautai nesikirstų.

Lietuvos kelių infrastruktūros priežiūra ir funkcionalumo palaikymas yra finansuojamas iš dviejų šaltinių: ES paramos lėšomis bei Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.

ES paramos lėšos naudojamos didiesiems kelių infrastruktūros projektams, tarp jų ir transeuropinio tinklo kelių statybai ir rekonstrukcijai. Iki 2011 metų pabaigos Lietuva planuoja įsisavinti 87 procentus lėšų, skirtų kelių sektoriui 2007-2013 metų ES paramos laikotarpiu.

Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios lėšos skirtos nuolatinei valstybinių kelių priežiūrai bei paprastajam remontui, finansuojama iš surinkto akcizo už automobilių kurą mokesčio. Kelių sektoriui atitenka apie 47 procentus surinkto akcizo (2008 metais - 80 proc.).

ES ir KPPP lėšomis prižiūrima ir atnaujinama 21 268,4 kilometro valstybinės reikšmės kelių (magistraliniai keliai - 1 738,5 km, krašto keliai - 4 939,3 km, rajoniniai keliai -14 590,6 km) bei 1497 tiltai, kurių bendras ilgis 51 667 metro.

[digital]

Kas nuo vilkikų išgelbės Lietuvos kelius: aplinkkeliai, nauji keliai ar tik remontas? (nuotraukos)
Apie Pasvalio - Saločių, Kauno - Marijampolės ruožus, taip pat kelius, jų finansavimą Latvijoje ir Estijoje.