[PL] Lenkijos keliai. Vykdomi projektai

[Romas]

Kelias S7 / E77 Krokuva - Varšuva
Šiemet gegužę važiuojant iš Krokuvos buvo nebaigti du ruožai - Krokuvos -Widoma ir nedielis ruožas ties Miechuvu (Miechów).


Vasaros pabaigoje greitkelio atkarpa šalia Miechuvo jau atidaryta


Radio Kraków 2024.08.26
Droga S7 ze Szczepanowic do Miechowa została otwarta

https://www.radiokrakow.pl/aktualnos...-w-malopolsce/

[alm]

Dar neaišku kaip bus, ten vyksta vietinių politikų kovos dėl kelio variantų. Patiems lenkams būtų naudingesnis kelias link Luko (Elko), o mums pro Augustavą. Yra net nerealių variantų statyt abu.

O šiaip kai kitą savaitę atidarys Lomžos aplinkelį, tai ten tas kelias greit taps tuščias ir realiai jiems tų statomų apvažiavimų pilnai užtektų. Apskritai ir visa statyba S19 tarp Balstogės ir Liublino tokia daugiau politinė buvusios valdžios.

Daugiau naudos duotų jei pastatytų greičiau S50 (pilkas planuojamas kelias aplink Varšuvą iš rytų pusės). Važiuot iki Liublino S61, S8, S50, S17 nebūtų juntamai toliau nei per S19.

[vytgri]

Jau vyksta darbai kai kurių miestų ir miestelių aplinkkelių ruožuose. Visgi neatrodo, kad tai bus 2x2 kelias. Greičiausiai koks 1+1, vietomis 1+2.

Bus 2x2, bet įdėjau žemėlapį su klaidinančiu kontekstu, ir po to ne taip dar ir parašiau. Kalba eina apie S16 Bialystok - Elk poludnie. Dėl DK8 Bialystok - Augustow, jūs teisus, ten tikrai nebus 2x2.
Įkeliu iškarpą, kur aiškiau viskas matosi:

[Al1]

Nežinau, ar jau kas matėt, bet lenkai pasiryžo S8 Bialystok-Raczki rekonstruoti į S lygio greitkelį iki 2030m. Kas yra labai geros naujienos važiuojantiems link Lublin ar Rzeszow.
DSU dar nėra, bet vyriausybė jau įtraukė į programą.

https://www.gov.pl/web/premier/proje...tywa-do-2033-r

Jau vyksta darbai kai kurių miestų ir miestelių aplinkkelių ruožuose. Visgi neatrodo, kad tai bus 2x2 kelias. Greičiausiai koks 1+1, vietomis 1+2.

[vytgri]

Geros naujienos iš S16 fronto.

Po kelis metus trukusio stumdymosi tarp GDDKIA ir RDOŚ (aplinkos apsaugos agentūra), lenkų kelių direkcija nusileido ir sutiko atkarpą Mragowo-Elk projektuoti šiauriniu trasos variantu (C). Buvau jau praradęs viltį, kad iki Olštyno ar Gdansko šiame gyvenime pavyks nukeliauti greitkeliu.

Šaltinis (taip pat yra nuoroda į visus tris greitkelio variantus):

https://www.gov.pl/web/gddkia-olszty...gowem-a-elkiem


Pagal lenkų nusistovėjusias procedūras, po DSU statuso gavimo ir finansavimo modelio pritaikymo, realu 2026-2027 metais matyti atskirus ruožus statybų fazėje.

[Romas]

Zakopianka- kelias nuo Krokuvos iki Zakopanės
Iki Rabka Zdrój kelio numeris DK7/ S7 / E77, (nuo Rabka-Zdrój link Slovakijos), o toliau - DK 47.
Kažkada 2*2 juostų kelais buvo apie 25 kilom etus iki Myslienicų (Myślenice), o dabar - apie 60 kilometrų iki Chabuvkos (Chabówka) ir dar keli kilometra Nowy Targ mieste.
Atkarpa nuo Myslienicų iki Rabka-Zdrój yra greitkelis. 2022 metų lapkritį pastatytas virš 2 kilometrų tunelis.
Kelias DK47 iki Nowy Targ bus dviejų juostų su skirtingų lygių sankryžomis, bet neturės greitkelio (droga ekspresowa) statuso.

Lenkijos greitkelių kelių projektai į pietus nuo Krokuvos

https://ssc.siskom.waw.pl/

Žemėlapyje pažymėta esamo ir statomo kelio DK47 trasa

www.mapy.cz

Važiuojant iš Zakopanės pakeliui matosi tarp Nowy Targ ir Rdzawkos statomas naujas kelias
Foto 2024.05
Važiuojant keliu DW758 Czarny Dunajec-Nowy Targ kertama nauja "Zakopiankos" DK47 trasa




DK47 atkarpa Nowy Targ - Rdzawka.
Dar liko apie 11 km senojo kelio, kur nuolat būna kamščiai. Naujas kelias yra kairėje
Teis Klimaszowa




Rdzawka




Naujas kelias pereina į kitą pusę




Eismas apie 3 km iki Chabuvkos (Chabówka) jau vyksta viena puse

[alga]

Kur čia perskaitei Sovietus? Ypač gretinant su Belgija, kalta iš senų laikų likus infrastruktūra. Čia britų atskirų kraniukų reiškinio apraiška.

[SoulMulticast]

Ir vel pradedama apeliuoti i tai kad sovietai kalti kokie pas mus keliai. Nu nereikia, tikrai, tais laikais musu keliai buvo geresni N kartu nei Lenku. Dabar prastesni, tai vel kalti sovietai, kad pinigu nepaliko ar kas? Nemazai keliu statyta ar buvo jau kelis kartus pertvarkyta po sovietmecio ir visur taupyta max arba taikyti sprendimai neatitinkantys STR. Pvz atstumai tarp sankryzu - Lietuvoje sitas STR punktas yra tiesiog ignoruojamas, kaip ir daugelis kitu. Jau 30 metu praeejo, o vis kaltinam kaip blogai buvo kazkada tada. Tiesiog LT yra ta salis kur net rasyti istatymai kaip STR yra visiskai ignoruojami.

[PoDV]

Lenkijos Via Baltica tema ir ilgas pranešimai inspiravo parašyti įžvalgas apie Lenkijos kelius.

Autostrados ir ekspresovkos.

Su Lenkijos naujais keliais kas patinka, kad iš karto tiesia europinių parametrų sankryžas, kai Lietuvos sovietmečiu tiestos magistralės, labai jaučiasi visur pataupymas, staigūs spinduliai, stotelės kur nereikia, apsisukimai, nors pagal SSRS standartus tai buvo tikrai aukšto lygio keliai (kitur palyginimui buvo nepatogūs 2x2, kaip pvz. aplink Rygą ir Taliną senieji sovietiniai ruožai).

Negaliu labai kaltinti, tiesiog skirtingomis aplinkybėmis yra tiesiamos magistralės. Visiškai skirtingos finansavimo galimybės yra ES ir tada kai buvo SSRS, kur autostradų statybos standartai labai vidutinio išsivystymo (ne Europos) lygio. Lyginčiau su neturtingom šalim, kurios džiaugiasi aplamai, kad nusitiesė keturių juostų kelią negu, kad ten gautųsi vokiškas autobanas su visais srautų atskyrimais.

Iš vis jei gyvenai Lenkijoje iki daugmaž 2010-ųjų, ir reikia keliauti tarpmiestiniais keliais automobiliu, tai būdavo iššūkis, prisidėdavo ir prasta vairavimo kultūra, net neaišku koks galėtų būti tavo likimas tuo atveju. Nežinau, kiek daugiau nekaltų suluošintų, žuvusių žmonių turėtume, jei visi prie jūros važiuotume pro Ariogalą, Raseinius ir Rietavą, nenustebčiau, kad ten būtų dar daugiau bardako nei kitur, nes daug kas norėtų kuo greičiau prie tos jūros atlėkt. Tuo požiūriu tarsi norisi save nuraminti/pasidžiaugti, kad jau užaugau su Vilniaus-Palangos magistrale ir galėjom džiaugtis gana greitomis ir saugiomis kelionėmis prie jūros iš savo didžiųjų miestų.

Esamą Lietuvos valdžią nebent kaltinčiau, kad galėtų bent stotelės visur sutvarkyt (nuvest pėsčiųjų takus, jei išeina patogiai iškeldint į jungiamuosius kelius), kad palaikyt tą minimumą, nes dabar susiėmė tik su Vilnius-Kaunas, o kitur liko kaip liko, ir neaišku kada ir kaip sutvarkys. Suprantu, kad ten lenkiškai pertiest mūsų esamas autostrados būtų gal net lėšų švaistymas, vis tiek išvažiavimų posūkių spinduliai ir net lėtėjimo juostos nesikeičia fakto, kad iš Kauno į Klaipėdą nuvažiuosi per maždaug 2 valandas. Aišku, tikiuosi, turint esamus standartus, sutvarkys po truputį ir kitus magistralės elementus, pvz. prailgins greitėjimo/lėtėjimo juostas, sudės tvarkingiau ženklinimą, rodykles, galbūt net kokią vieną kitą sankryžą pertvarkys, etc.

Plius, Europoje senų magistralių standartų, ypač su lietuviškais eismo intensyvumais nelabai ir krapšto. Estijoje prieš Taliną dar dabar pilna stotelių ir apsisukimų skiriamojoje juostoje, nors tie ruožai turi didesnius eismo intensyvumus nei toliau žemyne esančios skandinaviško stiliaus 2x2 magistralės.

Svarbu nebūtų prastą viešą valdymą turinti Belgija, kur iš vis žemos kategorijos 2x2 kelius tiesiog palieka 1970-uosiuose su visom dangom ir ženklais, čia jokiai ES šaliai to nelinkiu, ir tuo požiūriu man gaila Belgijos, ir kad turime tokį prastą precedentą.


Ženklinimas

Jei Lietuvoje man ženklinimas ypač nepatinka (nors atrandu dalykų, kur atrodom geriau nei Lenkija), tai Lenkija bent jau irgi įrodo, kad nesiekia iki galo patikrintų europinių standartų, kas liečia rodykles, kryptis. Tarsi kažkas į tą pusę, bet ne iki galo. Žiūrėjau lenko (youtube Autostrady Polska kanalas) video, tai daug legit point'ų, pvz. vengiama rodykles dėstyt pagal juostas, išskyrus autostradas, gali pasimesti sudėtingose sankryžose, nesužiūrimas ženklų dydis pagal kelio svarbą, kartais pačios kryptis gali lempas rodyti, pvz. nurodomi Šengeno erdvės pasienio kaimai arba neteisingai parenkami miestai/miesteliai. Tuo požiūriu mane stebina Lenkija. Pasitempė su magistralių sankryžų įrengimo standartais, tikrai ne Baltarusija ar kokia Bulgarija, bet su ženklinimu kažkas arčiau Lietuvos ir tos pačios Baltarusijos sakyčiau negu rimtas požiūris kaip Olandija, Vokietija ar ta pati Skandinavija.

Pvz. toliau važiuojant Vokietija, Čekija kažkaip geriau. Aplamai likusi Europa yra geriau, gal tik Latvija kelia klausimų, ir chaotiškos pietietiškos valstybės kaip Italija ir Graikija.

Paprasti keliai

Kažkaip niekada neatkreipiau dėmesio, kad Lietuvoje labiau krato nei Lenkijoje iki gal pastarųjų kelių metų, kai pravažiuoji kokį nors Kaunas-Prienai kelią.
Patinka nebent, kad mažiau tų neestetiškų žvyruotų kelkraščių Lenkijoje.
Dar patys ženklai ir eismo juostos yra storesnės Lenkijoje, bet Lietuvoje užtektų gal tik čiut čiut storesnių juostų, arba bent jau jei ištisinė tai galėtų būti visur dviguba ištisinė, o ne pagal kelio plotį. Lietuvoje reiktų storesnių apvadų, kad ženklai būtų geriau matomi iš toli. Visoje Europoje, kiek atkreipiu dėmesį, ženklai tokie, kad iš toli matytųsi geriau. Lietuvoje iš SSRS paveldėti ženklai yra gana neryškūs.

Kas liečia Lenkijos pusę, niekada nepatiko vairavimo kultūra, keliai tikrai siauri, eina per daug miestelių. Greitkelių statyba čia gelbėja.
Lietuvoje irgi visko yra, tiesiog eismo intensyvumas keliuose yra gana žemas, turime tik vieną kitą durnesnį kelią (pvz. A8 ir A10 Via Baltica).

Gatvės

Kas gal geriau, kad Lenkijoje jaučiasi kažkiek aukštesni gatvių įrengimo standartai. Lietuvoje gatvėse daug kairių posūkių ir įvažiavimų (labiau primena labai pigiai įrengtus amerikietiškus stroads).
Gal tai siečiau, kad Lietuva SSRS'e gyveno visko taupymo režime, žodžiu jei reikia 2x2 gatvės, tai nieko labai giliai nebuvo galvojama, nutiesiamos keturios jusotos ir tiek, o lenkai šioje srityje buvo arčiau Vidurio Europos standartų, kur statybos standartai arčiau vokiškų, peržiūrimas juostos plotis, įrengiama skiriamoji juosta, įrengiami reikalingi kairieji posūkiai, prižiūrimi atstumai tarp gatvės elementų. Vidurio Europos šalys, kurios komunistiniu laiku tiesė greitkelius, tai jos labiau atitiko vokiškus autobanus negu sovietinius 2x2 kelius su išsukimais ir apsisukimais visur.

Tai siečiau, kad mums reikia actually persilaužti per save, kad pradėt tiest labiau europines gatves, kai lenkai kartu su likusio Vidurio Europa tarsi gavo labiau gatavą produktą ir tas perėjimas prie darnaus judumo sprendinių yra labiau savaime suprantamas kaip ir likusioje Europoje.

[RamasN]

Labai priklauso kaip išsidėstę pakankamai dideli miestai, tarp kurių reikėtų magistralinio kelio. Priedo lenkai turi kelių tipų magistrales. Tas tarp Balstogės ir Varšuvos pas mus sueitų irgi už magistralę. Todėl jei pas mus nuo taško A iki B užteks vienos magistralės, PL gali neužtekti, nes aplinkui reiktų panašiai pajungti ir C, D, E2 Kita vertus Lenkija dar labiau tranzitinė šalis ir todėl dalis magistralių jau 3 juostų, kas yra tam tikras koeficientas lyginant.

Bendrai paėmus, mes tikslaus palyginimo aišku neišbursim, gal ir neverta jo matematinės vertės ieškot. Tiesiog pats principas, kad jei finansinės galimybės skiriasi X kartų (pagal gyventojus), bet ir poreikis skiriasi Y kartų, tai reikia žiūrėti ir lygint X su Y, o tik po to spręst.

Bus daugiau naujienų iš kelių, dings mūsų beleatristikos

[alga]

Tai iš vienos pusės finansinės galimybės - tam pagal gyvnetojus. Iš kitos pusės poreikis - čia ir plotas daugiau lemia, nes geografiškai padengti reikia, ir intensyvumas, kam reikia kelio pločio - daugiau juostų. Jei LT padengt užtenka kelių magistralių, PL reikia ir žymiai daugiau, vadinas jiems ir reikia daugiau išsileist tokio paties lygio pasiekimui

Kaip tik, kuo mažesnis tankis, tuo mažesni srautai, tuo didesnei kelių daliai pakanka dvijuosčio plento pralaidumo. Van, ir Molėtų plente pagal skaičius ekonomiškai pateisino 4-3-2 juostas priklausomai nuo ruožo.

Palyginimui, pasakiškai turtinga, 2 kart didesnė pagal gyventojus ir 6 kart pagal plotą, Norvegija, greitkelių turi 664 km (pagal Wikipedia), tuo tarpu kai Lietuvoj apie 420 km.

[RamasN]

Plotas mokesčių nemoka, ir ne pagal plotą skirtoma ES parama.

Tai iš vienos pusės finansinės galimybės - tam pagal gyvnetojus. Iš kitos pusės poreikis - čia ir plotas daugiau lemia, nes geografiškai padengti reikia, ir intensyvumas, kam reikia kelio pločio - daugiau juostų. Jei LT padengt užtenka kelių magistralių, PL reikia ir žymiai daugiau, vadinas jiems ir reikia daugiau išsileist tokio paties lygio pasiekimui

[ilgas]

Plotas mokesčių nemoka, ir ne pagal plotą skirtoma ES parama.

Manau jis nepagalvojes cia nesamone parase. Na kaip tik ,kuo tankiau gyvenama, tuo lengviau kurt infrastuktura. Tipo jei Lenkijoj butu 12mln,o ne 38mln, tai jiem butu lengviau kelius tiest?

Arba jei Lietuvoj butu ne 2,8mln,o 8mln,tai tie 8mln negaletu sau leist tokio projekto,kaip 25km automagistrales

P.S. Tie 25km nuo Mares iki Kalvariju,ne is ES pinigu. Cia is banku solidarumo mokecio. Todel ir vyksta viskas tokiu greitu tempu,su ES pinigais taip neiseitu,daugybe biurokratijos yra

[alga]

Gal geriau pagal plotą lygint, kas yra beveik 5kart skirtumas.

Plotas mokesčių nemoka, ir ne pagal plotą skirtoma ES parama.

[jan]

Pagal vieną matmenį analogiją gal nėra gerai daryt, nes didesnei šaliai reikia ir daugiau susiekimo linijų, kas pas mus labiau gali būt point 2 point. Gal geriau pagal plotą lygint, kas yra beveik 5kart skirtumas. Tai LT 25km būtų tolygu PL 125km. Tinkamesnis palyginimas, ir idėjiškai irgi parodo proporcijas. Aišku, galima lįsti dar giliau, lygint intensyvumą ir dėl to reikalaujamą techninę kokybę, tvirtumą bei juostų skaičių. Tai 1km nelygu 1km irgi. Dar kažkiek apsišlifuos. Gal liks tarp 3-4 koeficientas

pagrindinis lyginamasis rodiklis yra per capita. Gali būti kiti bet tuomet reikalinga metodologija ir pagal ją surinkti tikslūs duomenys.

o su iš oro paimtais koeficientais nereiktų žaisti nes galima priburti ir į kitą pusę

[RamasN]

Pagal vieną matmenį analogiją gal nėra gerai daryt, nes didesnei šaliai reikia ir daugiau susiekimo linijų, kas pas mus labiau gali būt point 2 point. Gal geriau pagal plotą lygint, kas yra beveik 5kart skirtumas. Tai LT 25km būtų tolygu PL 125km. Tinkamesnis palyginimas, ir idėjiškai irgi parodo proporcijas. Aišku, galima lįsti dar giliau, lygint intensyvumą ir dėl to reikalaujamą techninę kokybę, tvirtumą bei juostų skaičių. Tai 1km nelygu 1km irgi. Dar kažkiek apsišlifuos. Gal liks tarp 3-4 koeficientas

[ilgas]

ten visam tam regione dėl istorinės kasybos žemė pastoviai juda ir lenkai kol kas neturi ilgalaikio sprendimo.
Kažkada kapitaliai tvarkys visą ruožą, dabar matyt yra kitų prioritetų nei kad trumpalaikiai palyginimai kurie problemos nepašalins

Viskas o.k., as tik akcentavau,kad nera taip viskas super su tais isgirtais Lenkijos autobanais. Vertinant objektyviai reikia Lietuvos autobanus daugint x13,15 (nes toks yra gyventoju skaciaus skirtumas Lietuva 2,885mln,Lenkija 38mln)
Ta prasme Lietuvoj atidarius 8km atkarpa yra tolygu,kas but Lenkijoj 8x13,15= 105,2km) Chebra npamirskim,kas buvo Lenkijos valdzioj,populistai. Ir dabar nemazai ten like. Pas mus,Lietuvoj,irgi megstama pasipiarinti,irgi uztenka to populizmo,bet ne tokiam level'yje ,kaip Lenkijoj.
Nuo Bialastoko iki LT sienos ,jau kiek metu stato? O jau koks haipas eina Jiem svarbiausia buvo atkarpa su Lietuvos siena,kad vaizdas butu matomas,o realybe tai liudna. Nu logiskai neprisikabinejant, ne jau daug aktualene yra ta atkarpa su LT siena nei miestu aplinkeliai
Imam musu Lietuva,ieskom pavyzdziu Darom ,belekoki gera,remonta ant LT-PL sienos ir nedarom aplinkelio per Marijampole,o per Mare's centra varo furos be sustojimo ryte,vakare. Nu butu graudu,net sunku isivaizduot tokia nesamone.

Ta 25km atkarpa (Marijampole-Kalvarija),kuri dabar daroma realiai bus baigta per mazdaug 1,5metu(jei neklystu). Kas butu analogiska 328km Lenkijos mastais,kas yra daugiau nei "neblogai"


Nuo Varsuvos iki LT sienos 315km,Lenkijos mastais, atstumas juokingas. Jau pasikartosiu,bet tas Lietuvos dabar daromas 25km yra tolygu 328km,net daugiau ir trunka gerus metus,ir baigsis mazdaug per 1,5m. Sunku net lyginti. Vat tokia ta realybe


Uzbegsiu uz akiu argumentam,kad ne tik vienas tas kelias svarbu Lenkijai. O kodel tada toks haipas,jei nera taip svarbu,jei tai mazareiksmis dalykas


Aciu Dievui,kad dar tokioj Lietuvoj gyvenam (neideali,bet toli grazu iki blogai yra)

Dar viena analogiska pavyzdi modeliujam. Yra Panevezio aplinkelis,bet pasienis LT-LV nedaroma nieko. kas yra lgiska,nes prioritetas akivaizdus. Sukeiciam vietom ir nereikia Paneveziui aplinkelio,tegu zuja furos,uztat idealiai sutvarkom atkarpa LT-LV paienyje. Ir atvaziuoja i ta pasienio atkarpos atidaryma valdzia ,ir visur eina per ziniasklaida,kad Lietuva "jega"

Nu butu net graudu,o nebejuokinga

[jan]

ten visam tam regione dėl istorinės kasybos žemė pastoviai juda ir lenkai kol kas neturi ilgalaikio sprendimo.
Kažkada kapitaliai tvarkys visą ruožą, dabar matyt yra kitų prioritetų nei kad trumpalaikiai palyginimai kurie problemos nepašalins

[alga]

nu ten ta minima 50km atkarpa ziauroka,net pas mus tokiu nera. Momentas mazdaug 16:15 , blin nors jie pastatytu kelio zenklus,kad situacija tokia.

Taip, geras argumentas lenkų fanams ir lietuvių menkintojams. Bet bent man važiuojant šitie "linksmieji kalneliai" nebuvo staigmena, kai 140 km/h autobane atsiranda ženklas 80, žinai, kad tuoj kažkas bus. Pristabdžius iki 80 smagiai pasiūbuoja, būna linksma stebėti, kaip mašinos priešais šuoliuoja visa pakabos eiga.

[luknas]

2025 metų gegužę turėtų pilnai užbaigti. Gal iki metų galo po vieną juostą į abi puses bus atidaryta. Gerai, kad jau užbaiginėja, nes nuo 2026 metų labai sumažės naujų greitkelių tiesimas.

Šiais metais pagal dabartinius planus nuo Varšuvos iki Krokuvos turėtų būtų užbaigtas greitkelis.

https://ssc.siskom.waw.pl/