Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Big Cat]

Sutinku su šia pastaba, tik keistas politikų pasirinkimas.

Ar tik Dujotekana nėra didžiausias partijų rėmėjas. Plius, dar kiek į kišenę slaptai nuberiama už vienus ar kitus sprendimus - pvz., stabdant elektros tiltų statymą.

[Wycka]

Akmens anglys (taip pat ir rudosios, ir netgi durpės) teršia labiau nei mediena.
Beje, apie Lenkiją: http://www.lrytas.lt/-12705373391270...ja-europai.htm

Šį straipsnį jau esu anksčiau skaitęs. Gražu ir net linksma tokias naujienas skaityti, tačiau nemanau kad šis atradimas sukels totalinį perversmą ES dujų rinkoje. Pirmiausia, išgauti šias dujas (atsivežti ir sumontuoti įrengimus, apmokyti darbuotojus, nutiesti vamzdynus, rasti pirkėjus ir t.t.) ilgokai užtruks, dar neaiški jų kaina galutiniam vartotojui. Pagaliau mes dar neturime vamzdynų jungties su Lenkija. Turint galvoje kaip "greitai" juda RailBalticos reikalai, neįžvelgiu ir čia didelio optimizmo. Juolab, kad organinės medžiagos yra čia pat Lietuvoje.
Imkime labai konkretų pavyzdį. Kauno raj, Ežerėlis, apie 2000 gyventojų. Miestelis praktiškai įkurtas ir gyvena vien dėl durpyno. Sovietmečiu pastatė katilinę, kūrenamą durpėmis. Net siaurojo geležinkelio atšaka buvo (ir dabar yra, tik senoji nuardyta, ir pastatyta nauja) į katilinę. Dar kelis metus po nepriklausomybės atgavimo gyventojai už šilumą ir karštą vandenį mokėjo mažiau nei artimiausias didmiestis Kaunas. Šiandien ši katilinė priklauso "Kauno energijai", tačiau miestelio gyventojai už šilumą moka tiek pat kiek ir kauniečiai. Dujų vamzdžio niekada net nebuvo planuota atvesti...

[Wycka]

ir visa tai tik kelia kaina atsinaujinanciu saltiniu, o dujininkai rinkai yra lankstus ir visada kai ju netenkina parduodamas kiekis gali duju kaina pareguliouti.

O kiek kainuoja 'atsarginis variantas'?

[e2ards]

O kiek kainuoja 'atsarginis variantas'?

atsarginis variantas labiausiai ir nepatinka dujininkams, nes jis kaskiek reguliuoja duju kaina

[Al1]

Šį straipsnį jau esu anksčiau skaitęs. Gražu ir net linksma tokias naujienas skaityti, tačiau nemanau kad šis atradimas sukels totalinį perversmą ES dujų rinkoje. Pirmiausia, išgauti šias dujas (atsivežti ir sumontuoti įrengimus, apmokyti darbuotojus, nutiesti vamzdynus, rasti pirkėjus ir t.t.) ilgokai užtruks, dar neaiški jų kaina galutiniam vartotojui. Pagaliau mes dar neturime vamzdynų jungties su Lenkija. Turint galvoje kaip "greitai" juda RailBalticos reikalai, neįžvelgiu ir čia didelio optimizmo. Juolab, kad organinės medžiagos yra čia pat Lietuvoje.
Imkime labai konkretų pavyzdį. Kauno raj, Ežerėlis, apie 2000 gyventojų. Miestelis praktiškai įkurtas ir gyvena vien dėl durpyno. Sovietmečiu pastatė katilinę, kūrenamą durpėmis. Net siaurojo geležinkelio atšaka buvo (ir dabar yra, tik senoji nuardyta, ir pastatyta nauja) į katilinę. Dar kelis metus po nepriklausomybės atgavimo gyventojai už šilumą ir karštą vandenį mokėjo mažiau nei artimiausias didmiestis Kaunas. Šiandien ši katilinė priklauso "Kauno energijai", tačiau miestelio gyventojai už šilumą moka tiek pat kiek ir kauniečiai. Dujų vamzdžio niekada net nebuvo planuota atvesti...

Aš irgi entuziazmu netrykštu.

[LAZAS_]

Ganėtinai stereotipinis mąstymas, esą be gamtinių dujų Lietuvos ekonomika pražus. Ar ne geriau vietoj pasiūlyti vartotojams alternatyvą dujoms? Pvz forsuoti naujos AE statybą, ir vykdant kainų politiką (ar kitais būdais, pvz statant naujus namus) skatinti pereiti prie maisto gaminimo ir šildymo naudojant tik elektrą? Nemanykite, kad aš esu toks naivus, kad tikėčiausi, kad jau po savaitės Rusija numuš dujų kainas. Jokiu būdu ne — tai gana ilgas, 10-15 metų trukmės procesas. Aišku, vėlgi, Seimo kadencija trunka tik 4 metus, ir ne kiekviena vyriausybė suiteresuota rizikuoti tiek į ateitį šiandienos pinigais.
Galų gale šildymas pagrinde tik dujomis yra šveniai tariant keistas... Kodėl taip sunkiai skinasi kelią alternatyvios elektrinės, gaminančios šilumą iš medienos likučių, šiaudų, pelų, durpių, pagaliau išrūšiuotų šiukšlių? Kodėl nuostolingai dirba vienintelė Lietuvoje geoterminė elektrinė?

Geoterminę jėgainę sužlugdė "Klaipėdos Energijos" monopolija, nes kažkokiu paslaptingu būdu iš "Geotermos" šilumos energija buvo perkama keliais kartais pigiau. Paskutinė vinis į šios jėgainės karstą buvo neapgalvoti techniniai sprendimai ir dėl to gipso kristalais užkimšti vamzdžiai.

[zajcik]

Del to, kad, visa alternatyvioji energetika be subsidiju, ar iskreiptos rinkos negali konkuruoti su dujininkais, del labai paprastos priezasties - atsinaujinantys saltiniai nera "guminiai".

Kitaip išvertus - nes e2ards taip mano

Tavo ankščiau pateikti argumentai netelpa į kritikos rėmus, ypač šakių brangus šildymas biokuru, kurio kainos skaičiuojamos pagal dujų kainą
Neskaitant to, jog seni įrenginiai, kad net ekonomaizeris, sutaupantis iki 50 proc energijos, netinkamas.

O realiai, tai kaip ankščiau rašiau, 1 MWh biokuro pagal paskaičiavimus kainuoja 55lt. Arba 5,5ct/kWh. Vilniaus energija ankščiau rašė, kad 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina. Taigi, kokia tada dabar dujų kaina pagaminti vienai kWh?

e2ards,
tavo neargumentuotos išvados verčia abejoti tavo objektyvumu, bei interesų šioje srityje nebuvimu.

[Wycka]

Geoterminę jėgainę sužlugdė "Klaipėdos Energijos" monopolija, nes kažkokiu paslaptingu būdu iš "Geotermos" šilumos energija buvo perkama keliais kartais pigiau. Paskutinė vinis į šios jėgainės karstą buvo neapgalvoti techniniai sprendimai ir dėl to gipso kristalais užkimšti vamzdžiai.

Dėkui už šią informaciją, nes apie geoterminę elektrinę buvau tiek prisiklausęs žinių ir gandų, kad jau nebelabai kuo betikėjau (pvz geoterminio vandens išsiurbimas kainavo šiek tiek daugiau negu gaunama naudinga šiluma). Tikiuosi, parašei tiesą?
Šiaip pati idėja buvo gera: siurbti iš žemės gelmių šiltą vandenį (apie 60C), jį papildomai pakaitinti (nesvarbu kuo — dujomis, anglimis, mazutu ar biokuru) ir parduoti vartotojams (ar skirstytojams) jau šilumą ir/arba karštą vandenį. Nesu šios srities specialistas, tačiau net iš bendro išsilavinimo akivaizdu, kad taip turėtų būti pigiau/ekonomiškiau negu kaitinti šaltą (~20C) vandenį. Matyt tai vienas iš atvejų, kada valdininkai pasidarė PR'ą pastatydami elektrinę, pramušdami finansavimą ir otkatus, įdarbino savus, o paskui... Na nebent dalis elektrinės akcijų priklausė privačiam kapitalui, bet tada jau viskas būtų net labai nebeaišku...

[zajcik]

Wycka,
siurbiama 38 laipsnių šiluma, čia didelė problema, nes dar tenka pašildyti dujomis. Tačiau rengiasi pereiti prie šildymo mediena ar kitu biokuru, taip sumažinant (pagal e2ardas padidinant) išlaidas.
Geoterminė elektrinė daugiau parodomoji mokslinio tipo, nes yra pastatyta senokai ir už labai didelę kainą (Danai prastūmė savo įrangą ES pinigais, jei neklystu). Skolų šleifas labai didelis.
Kai bus išspręstos techninės problemos, tada galimas šios energetikos proveržis. Beja, yra galimybė pasiekti iš gilesnių sluoksnių ir virš 100 laipsnių siekiantį vandenį. Tokiu atveju šiluminė jėgainė galėtų gaminti elektrą, kas užtikrintų pastovias pajamas ištisus metus. Bet čia atsiranda kitos techninės problemos, ypač - vandens įpumpavimas atgal į eksploatuojamą sluoksnį. Taip pat, galima eksploatuoti ir 70 laipsnių vandenį, kurio nereikėtų papildomai šildyti. Tokiu atveju nebūtų kuriozo, jog praėjęs vanduo pro sistemą, grįžta 50 laipsnių šilumos (šiltesnis nei išgaunamas iš ~1km gylio)
Vasaros metu Geoterma ir Klaipėdos mediena pilnai patenkina šilto vandens poreikį Klaipėdos mieste.

[e2ards]

Kitaip išvertus - nes e2ards taip mano

Tavo ankščiau pateikti argumentai netelpa į kritikos rėmus, ypač šakių brangus šildymas biokuru, kurio kainos skaičiuojamos pagal dujų kainą
Neskaitant to, jog seni įrenginiai, kad net ekonomaizeris, sutaupantis iki 50 proc energijos, netinkamas.

O realiai, tai kaip ankščiau rašiau, 1 MWh biokuro pagal paskaičiavimus kainuoja 55lt. Arba 5,5ct/kWh. Vilniaus energija ankščiau rašė, kad 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina. Taigi, kokia tada dabar dujų kaina pagaminti vienai kWh?

e2ards,
tavo neargumentuotos išvados verčia abejoti tavo objektyvumu, bei interesų šioje srityje nebuvimu.

Biokuro resursai yra riboti ir jo vartojimas kelia kaina.

ekonomaizeris sutaupo iki 50 %, nes taip pasake Simenas ?
bet realiai "20-30 % padidina katilo naudingumo koeficientą, o papildomai gauta šiluma gali būti panaudojama centralizuotam šilumos tiekimui ar technologinėms reikmėms ir katilui.Kondensacinio ekonomaizerio įdiegimui idealiai tinka katilinės, kuriose yra pakankamas kiekis žemos temperatūros vandens. Kaip aušinantis vanduo dažniausiai naudojamas iš miesto tinklų grįžtantis termofikacinis vanduo, kurio temperatūra yra 30-55 ºC."


kiek biokuras kainuoja parasei, o kiek dujos tai paciai kontorai ?
Bet cia ne tai svarbu, svarbu kiek vartotojas moka uz siluma ir jam visai neidomu is kur ta siluma gaunama, jam aktulu tik kiek ji kainuoja.

jei 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina, tai silumos tiekejas pasilieka tik 11%, o like 9% PVM ?
Netikiu

[Wycka]

siurbiama 38 laipsnių šiluma, čia didelė problema, nes dar tenka pašildyti dujomis. Tačiau rengiasi pereiti prie šildymo mediena ar kitu biokuru, taip sumažinant (pagal e2ardas padidinant) išlaidas.

O kodėl problema? Juk tiesiai iš atviro vandens telkinio (tarkim upės ar ežero) imamas vanduo bus maximum 20C temperatūros, o čia — net 38C Nors aš ir ne energetikas, bet čia elementaru, kad pašildyti 38C temperatūros vandenį reikia mažiau kuro negu 20C

Kai bus išspręstos techninės problemos, tada galimas šios energetikos proveržis.

Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?

Beja, yra galimybė pasiekti iš gilesnių sluoksnių ir virš 100 laipsnių siekiantį vandenį.

Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?

Bet čia atsiranda kitos techninės problemos, ypač - vandens įpumpavimas atgal į eksploatuojamą sluoksnį. Taip pat, galima eksploatuoti ir 70 laipsnių vandenį, kurio nereikėtų papildomai šildyti.

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...

Biokuro resursai yra riboti ir jo vartojimas kelia kaina.

Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?

Bet cia ne tai svarbu, svarbu kiek vartotojas moka uz siluma ir jam visai neidomu is kur ta siluma gaunama, jam aktulu tik kiek ji kainuoja.

Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams)

[e2ards]

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...



Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?



Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams)

atgal pumpuojamas, nes nera kur ji deti, o nesisavinta ir dar didesne nei gauta siluma iskaiciuojama i nuostolius, kas rodo tos kontoros neukiskuma.


nuo kada padangos tapo ekologisku kuru ?
Del biokuro resursu ribotumo, buvo toki laikai, kai medienos atliekos (pjuvenos, sakos) buvo niekam nereikalingos ir bevertes, bet atsiradus biokuro gamybos imonems ju paklausa ir poreikis nuolat kyla, o biokuro zaliava, tai yra daugumoje medienos atliekos, ir ju kiekis priklauso nuo medienos gamybos apimciu, aisku dar yra javai su rapsais, bet pastaruju naudojimas energetikai kelia maisto kainas.

Del trecio punkto daugmaz sutinku, turi buti alternatyvus saltinis

[Wycka]

nuo kada padangos tapo ekologisku kuru?

Matyt žodį "ekologiškai" iškart turėjau rašyti į kabutes Esmė ta, kad papildomai tiekiant deguonį į degančių padangų krosnį, jos sudega gana švariai — praktiškai nebelieka jokių nuodingų dujų, tik vanduo, anglies dioksidas ir ir įvairiausių priemaišų, kurios dedamos į gumą, oksidai (tačiau padangos 'dažomos' anglimi, todėl jos ir yra juodos, o anglis tinkamose sąlygose sudega 'švariai'). Tokiu būdu minimaliai teršiamas oras (bent jau ne daugiau nei deginant tarkim anglis ar durpes), ir iš sąlyginai labai pigaus kuro gaunama naudinga šiluma

Del biokuro resursu ribotumo, buvo toki laikai, kai medienos atliekos (pjuvenos, sakos) buvo niekam nereikalingos ir bevertes, bet atsiradus biokuro gamybos imonems ju paklausa ir poreikis nuolat kyla, o biokuro zaliava, tai yra daugumoje medienos atliekos, ir ju kiekis priklauso nuo medienos gamybos apimciu, aisku dar yra javai su rapsais, bet pastaruju naudojimas energetikai kelia maisto kainas.

Na ir tegul kyla ta paklausa, nematau tame nieko blogo, juk ir naftos paklausa nuolat auga jau daugiau nei 60 metų Esant reikalui, medienos atliekas nėra sudėtinga importuoti iš aplinkinių šalių, matyt parankiausia tai daryti bus iš Gudijos. Tuo pačiu biokuras yra ne tik rapsas ar mediena, bet ir šiaudai, pelai, durpės, linų spaliai, perdirbimui nebetinkama makulatūra, guma, tekstilė. Netgi miesto teritorijoje pjaunama žolė netinka gyvuliams šerti, net kompostui nelabai, nes joje pilna nuorūkų ir kitokių smulkių šiukšlių, tačiau sudžiovinus ją į šieną galima gauti biokuro žaliavą. Taigi, biokuro 'saugyklos' neišsemiamos, tik reikia daugiau fantazijos ir darbo. Beje, o džiovintas dumblas tiktų biokurui?

[e2ards]

Na ir tegul kyla ta paklausa, nematau tame nieko blogo, juk ir naftos paklausa nuolat auga jau daugiau nei 60 metų Esant reikalui, medienos atliekas nėra sudėtinga importuoti iš aplinkinių šalių, matyt parankiausia tai daryti bus iš Gudijos. Tuo pačiu biokuras yra ne tik rapsas ar mediena, bet ir šiaudai, pelai, durpės, linų spaliai, perdirbimui nebetinkama makulatūra, guma, tekstilė. Netgi miesto teritorijoje pjaunama žolė netinka gyvuliams šerti, net kompostui nelabai, nes joje pilna nuorūkų ir kitokių smulkių šiukšlių, tačiau sudžiovinus ją į šieną galima gauti biokuro žaliavą. Taigi, biokuro 'saugyklos' neišsemiamos, tik reikia daugiau fantazijos ir darbo. Beje, o džiovintas dumblas tiktų biokurui?

Katilines katilas, tai ne pas mociute pecius, kad gali kisti viska kas dega.

[Wycka]

Katilines katilas, tai ne pas mociute pecius, kad gali kisti viska kas dega.

Visai ne tai norėjau pasakyti. Kiekvienas katilas yra pritaikytas kietam, skystam ar dujiniam kurui. Šitai jau dauguma seniai žino. Bet kodėl nusprendei tai paaiškinti būtent man?

[e2ards]

Visai ne tai norėjau pasakyti. Kiekvienas katilas yra pritaikytas kietam, skystam ar dujiniam kurui. Šitai jau dauguma seniai žino. Bet kodėl nusprendei tai paaiškinti būtent man?

Kieto kuro kaloringumas skiresi, beto dar jis turi savybe kaupti dregme ir daugiausia problebu su kieto kuro katilais, juos ganetinai sunku automatizuoti, kas kelia tokiu katilu aptarnavimo kaina ir valdymo sudetinguma.

[Wycka]

Kieto kuro kaloringumas skiresi, beto dar jis turi savybe kaupti dregme ir daugiausia problebu su kieto kuro katilais, juos ganetinai sunku automatizuoti, kas kelia tokiu katilu aptarnavimo kaina ir valdymo sudetinguma.

Nežinau, ar gerai Tamstą supratau, bet kaip jau rašiau, modernaus didelio kieto kuro katilo veikimo esmė yra maždaug tokia: viename katile ne dega, o smilksta kietas kuras (tarkim tai yra šiaudų ritinys). Tyčia yra reguliuojamas deguonies/oro padavimas, todėl susidaro šiltos anglies monoksido dujos. Jos kyla aukštyn, yra surenkamos ir paduodamos į kitą katilą, kuriame ir sudeginamos. Tokiu būdu vyksta tarsi du degimo procesai, ir abu katilai išskiria šilumą. Deja, anglies monoksido kaloringumo nežinau, ir net nenumanau, kaip tai apskaičiuoti (esu humanitaras iki kaulų smegenų), tačiau anglies monoksido katilas neturėtų labai skirtis nuo mums jau įprasto gamtinių dujų katilo Didžiausia problema yra kaip išvengti tokių dujų nutekėjimo ir kaip apsaugoti darbuotojus jam įvykus (nes išsiskiria visiškai bekvapės dujos CO).

[e2ards]

Nežinau, ar gerai Tamstą supratau, bet kaip jau rašiau, modernaus didelio kieto kuro katilo veikimo esmė yra maždaug tokia: viename katile ne dega, o smilksta kietas kuras (tarkim tai yra šiaudų ritinys). Tyčia yra reguliuojamas deguonies/oro padavimas, todėl susidaro šiltos anglies monoksido dujos. Jos kyla aukštyn, yra surenkamos ir paduodamos į kitą katilą, kuriame ir sudeginamos. Tokiu būdu vyksta tarsi du degimo procesai, ir abu katilai išskiria šilumą. Deja, anglies monoksido kaloringumo nežinau, ir net nenumanau, kaip tai apskaičiuoti (esu humanitaras iki kaulų smegenų), tačiau anglies monoksido katilas neturėtų labai skirtis nuo mums jau įprasto gamtinių dujų katilo Didžiausia problema yra kaip išvengti tokių dujų nutekėjimo ir kaip apsaugoti darbuotojus jam įvykus (nes išsiskiria visiškai bekvapės dujos CO).

va skaidres kaip tai vyksta Vilniaus energijoje

http://www.google.lt/url?sa=t&source...iGbaDJs4KrpC-w

[Al1]

Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?

Pagrindinė probelema ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visame pasaulyje yra ta, kad, kaip nekeista, tokio geoterminio vandens ištekliai yra ne ten, kur didžiausia žmonių, taigi ir vartotojų, koncentracija. Netgi jei tokio vandens yra šalia didelių miestų, jo panaudojimą sunkina urbanizuotos teritorijos ir su tuo susiję aplinkosauginiai reikalavimai.
Viską riboja finansiniai ištekliai, reikalingi tokių jėgainių įrengimui. Deja, labai brangu. Todėl ir tokios energijos panaudojimas yra gan ribotas net ir išsivysčiusiose šalyse, neskaitant kelių išimčių.

Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...

Taip, yra. Yra net ir iki 150 laipsn. Tik giliai, virš 2 km ir giliau.
Vandenį reikia grąžinti atgal, nes jo pilti į upes ar ežerus negalima. Pirma, jis yra per aukštos temperatūros, antra, jame labai daug ištirpusių druskų ir mineralinių medžiagų.

Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?

Cemento gamykloje padangos deginamos. Šiluma naudojama kalkakmenių išdeginimui ir kituose cemento gamybos procesuose.
http://www.cementas.lt/index.php?id=137

Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams)

Šioje vietoje galime tik apgailestauti.

[Rimas_OK]

Taip, yra. Yra net ir iki 150 laipsn. Tik giliai, virš 2 km ir giliau.
Vandenį reikia grąžinti atgal, nes jo pilti į upes ar ežerus negalima. Pirma, jis yra per aukštos temperatūros, antra, jame labai daug ištirpusių druskų ir mineralinių medžiagų.

Tai būtų galima grąžinti tiesiai į jūrą. Ten mineralinės medžiagos turbūt normalu.
O dėl aukštos temperatūros, kaip ji gali būti per aukšta? Ta šiluma juk bus sunaudojama.