Parašė Ignalina
Rodyti pranešimą
-
Kad FB visi visad viskuom piktinasi, kartais atrodo kokioj priedurnių šaly gyveni...
-
Kaip tik FB mačiau vietinės vatos ir šiaip priedurnių verkimą iš serijos "lervos valgo siuksles o mes valgysim lervas!!!".Parašė digital Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Vilniuje pradėti bandymai su musių lervomis: jau maitina jas vilniečių maisto atliekomis
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman“ pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius.
Be musių ir lervų auginimo įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių išpakuotuvas (depakeris) ir nusodintuvas (seditankas), kurie automatiškai paruošia maistą lervoms bei atskiria priemaišas. Į šią įrangą „VAATC“ investavo 1,1 mln. Eur.
Įrenginys sutrina maisto atliekas su oranžiniais maišeliais, gautą masę sumaišo su vandeniu. Tolesniame procese į viršų iškyla plastikai, kurie yra pašalinami oro sūkuriu. Sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metaliukai – nusėda į dugną ir taip pat yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta 99% švarumo organinė masė, kuria maitinamos lervos.
„Tai vienintelis toks įrenginys Lietuvoje, galintis pagaminti tokio švarumo organinę masę iš gyventojų maisto atliekų, kuriose paprastai būna nemažai priemaišų – plastikinių maisto pakuočių, stiklinės ir metalinės taros, kempinėlių, šluosčių“, – sako Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius.
Moderniu išpakuotuvu ir nusodintuvu pagaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.
Pasak T. Vaitkevičiaus, gamykloje diegiama musių lervų auginimo technologija yra nauja ir inovatyvi, tad operatoriui dar reikės nueiti ilgą kelią, kad būtų suderinti gamybos procesai, rastos produktų realizacijos rinkos.
„Siekiame, kad galėtume oficialiai prisistatyti pirmuoju regionu pasaulyje, kur gyventojų maisto atliekas apdoroja musių lervos – visi tam reikalingi įrenginiai yra Vilniuje ir pirmieji bandymai duoda teigiamus rezultatus“, – pasakoja A. Blazgys.Komentuoti:
-
Viešoji įstaiga padavė į teismą Vilniaus miesto savivaldybę: reikalauja 2,4 mln. eurų https://madeinvilnius.lt
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija reikalauja 2,4 mln. eurų kompensacijos už 2023 m. rūšiuojamojo surinkimo konteineriuose susidariusių ne pakuočių atliekų tvarkymą
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos vykdo savo narių (gamintojų ir importuotojų), išleidžiančių pakuotes į Lietuvos rinką, užduotis ir organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą. Vyriausybė nustato perdirbimo užduotis, o organizacijos – vykdo jas pagal savo narių pavedimus ir galiojančius teisės aktus.
Tokios organizacijos, vykdydamos savo funkcijas, finansuoja visą stiklo, popieriaus, plastiko rūšiuojamojo surinkimo konteinerinę sistemą: konteinerių plėtrą, turinio surinkimą, vežimą, perrūšiavimą ir tolesnį sutvarkymą. Tačiau tokiu būdu sutvarkomos ne tik gyventojų išrūšiuotos pakuočių atliekos, už kurias pakuočių atliekų organizacijos yra atsakingos, bet ir viskas, kas randama rūšiavimo konteineriuose. Kitos atliekos, tai arba „antrinės žaliavos“ (buityje ar komercinėje veikloje panaudoto popieriaus, stiklo, plastiko, metalo likučiai), arba „šiukšlės“ (maisto atliekos, higieninis popierius, sulūžę daiktai, tekstilė ir t.t.).
Savivaldybės dažnai komunikuoja, kad rūšiuoti reikia ne tik pakuočių atliekas, bet ir „antrines žaliavas“, kuriomis laikomi bet kokie plastiko, stiklo ir metalo gaminiai. Tokios „rūšiavimo instrukcijos“ gyventojams taip pat pateikiamos ir ant konteinerių. Tačiau „antrinių žaliavų“ surinkimas, vežimas, perrūšiavimas, šalinimas sąvartyne ar deginimas nėra savivaldybių finansuojamas – šios sąnaudos atitenka mums“
Ši atliekų tvarkymo sistemos problema Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama ir 2022 m. „Tada teismas išaiškino, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos turi finansuoti tik pakuočių atliekų tvarkymą. Todėl 2024 m. pabaigoje pateikėme Vilniaus miesto savivaldybei 2,4 mln. eurų sąskaitą už 2023 m. tvarkytas antrines žaliavas ir kitas ne pakuočių atliekas”, – pasakoja A. Kybartas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija šią sąskaitą atmetė, todėl „Žaliasis taškas“ kreipėsi į teismą, siekdamas atgauti 2,4 mln. eurų patirtoms išlaidoms kompensuoti.Komentuoti:
-
Naujasis rūšiavimo centras Lietuvoje: kokybės šuolis atliekų tvarkyme https://www.vz.lt/tvarus-verslas/202...varkyme-562990
Manau buvo bloga vieša komunikacija bendrai. Turėjo aiškiai skelbti, kad plastmasės konteineriai skirti tik pakuotėms, bet ne bet kokios plastmasės sumetimui. Aišku žmonėms, kurie meta pampersus su š į plastmasės konteinerius galvoje vietoje smegenų yra šlapia vata ir beviltiška aiškinti.„Ecoservice“ pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje.
Tačiau infrastruktūros tobulinimo neužtenka – didelė dalis atliekų rūšiavimo sėkmės priklauso nuo gyventojų sąmoningumo. Anot ekspertų, šiuo metu Lietuvoje pakuočių atliekų konteineriuose priemaišų kiekis vis dar siekia apie 40 %, o tai apsunkina perdirbimo procesus.
Juose atsiranda medžiagų, kurios neturėtų būti rūšiuojamos kartu su plastiko ar stiklo pakuotėmis, pavyzdžiui, statybinis laužas, tekstilė ar dažų skardinės. Taip pat nereikėtų mesti sauskelnių į rūšiavimo konteinerius, nes tai ne tik užteršia šalia esančias atliekas, bet ir nepamirškime, kad rūšiavimo kokybės užtikrinimą vis tiek atlieka žmonės“Komentuoti:
-
Vilnius planuoja atsisakyti spalvotų atliekų konteinerių: artimiausiu metu pakeis spalvą
Vilniuje iki šiol liko žalios, geltonos ir mėlynos spalvos konteinerių. Jie atrodo neestetiškai bendrame miesto vaizde. Savivaldybė tikina – yra įrengiami nauji juodi konteineriai, todėl palaipsniui senųjų turėtų nebelikti.
„Vilnius palaipsniui atsisako senųjų įvairių spalvų antžeminių konteinerių. Didžiąja dalimi juos keičia požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelės, kurias įrengus antžeminių konteinerių toje vietoje apskritai atsisakoma. Tačiau dėl įvairių požeminių komunikacijų, riboto laisvo ploto ir kitų priežasčių ne visur yra galimybė įrengti požeminius konteinerius, todėl kai kur liks ir antžeminiai”, – tikina Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.
Vis dėlto ir nauji antžeminiai konteineriai irgi bus juodos spalvos. Tokiu būdu bandoma mieste įvesti vientisumą.Komentuoti:
-
tikrai ne i saligatviu tema. Toki "матюгальник'ą" pastate ir prie siuksliadeziu prie mano namu. Issigastu kai pradeda kalbeti kazkas is dangaus ismetant siuksles. Labai creepy, ta pati pagalvojau.Parašė bim_bam Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Neradau geresnės temos, bet, atrodo, į Vilnių atkeliauja 1984-ieji. O kaip jums toks sprendimas?
https://youtube.com/shorts/JJWPw2T69...a9WAPCAAMiXatDKomentuoti:
-
Per Tvarkau miestą vis iškeliu konteinerių švaros problemą. Kai kelia maišus, pro apačią bėga skysčiai, aptaškomi kiti konteineriai, aikštelės. Atrašo, kad operatorius informuotas ir kad sutvarkys. Mačiau porą kartų plaunant, bet tai čia toks energijos švaistymas, o rezultatas po dienos kitos - vėl toks.
Komentuoti:
-
Kadangi pas mane per pusmetį susilaukdavo virš 20 balionėlių, visai nebuvo noro mokėti kaip už pavojingas atliekas. O tokį šalinimą į statybinių atliekų konteinerius susidūrimai su atliekų tvarkytojais.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Vinis ir plaktukas. Plius sveikas protas.Parašė dondc Rodyti pranešimą
Jei reikia rutuliuko - prisireiks didesnės vinies.Komentuoti:
-
Saugu pradurinėt, t. y. neįomanoma susižeisti (skarda neatplyš prieš pirštus)? Šiaip įdomu. Pvz. instrukcijoj rašo negalima purkšti prieš ugnį, kuriant liepsnosvaidį, bet draugas taip darydavo paauglystėj.Komentuoti:
-
Na taip, bet kiek žmonių metančių pvz skutimosi putų balionėlius prieš tai juos praduria?Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
Aš matomai pradurdavau aerozolinių balionėlių šoną ir iš pavojingų atliekų jie tapdavo gamybos ar statybine atlieka (nes dažai ir pan).
Esant noro, iš balionėlio galima išsiimti šratus
Komentuoti:
-
Aš matomai pradurdavau aerozolinių balionėlių šoną ir iš pavojingų atliekų jie tapdavo gamybos ar statybine atlieka (nes dažai ir pan).Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Esant noro, iš balionėlio galima išsiimti šratus
Komentuoti:
-
Gal todėl, kad panaudoti aerozoliai turi tendencija sprogti, kas nėra labai saugu rušiuotojams? Gal todėl kad infromaciją kai teisingai rušiuoti nukreipia į neegzistuojančias aikšteles? Tikrai ne visi tiek laiko skirs išsiaškinti kaip daryti teisingai ir tiesiog turtins savartynus.Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Tuo, kad pirmą kartą girdžiu, kad panaudotus aerozolius galima mesti prie stiklo. Dauguma meta į bendrą ir tiek.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O kuo tai blogai? Panašiai popierių, plastiką, metalus sumeti. Išveža atrūšiuoja tiksliai be ko bet kuriuo atveju būtų neįmanoma ir viskas OK. Kame problema jei siūlo patys sumesti?Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O tai kaip jas rūšiuoti? Pvz ieškojau kaip teisingai atsikratyti panaudotu aerozolio konteinerių. Reikia vežti į pavojingų atliekų aikštelę. Okay, ieškom kur ji yra, o pasirodo ją uždarė ir nebėra jos. Galiausiai išklausiau rūšiuotojų atstovų, kad tiesiog mesti į stiklo konteinerį o po to jie patys išrinks. Tai va toks ir rūšiavimas pas mus....Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
"Pakankamai sąmoninga visuomenė" yra filosofinis reiškinys, kuriuo tikrai negalima remtis. O paskata finansiniu, patogumo ar kitais svertais remiantis, kaip matome, yra veiksminga. Aš pats dabar nerūšiuoju, nes plastiko praktiškai nenaudoju (2 Neptūno butelius pernaudoju vandeniui iš krano pasipildyt), o maisto atliekų ar šiaip rūšiavimo tvarkos per daug "idėjinės", kad apsmokėtų jų laikytis, pvz perplanuot virtuvę skirtingų rūšių atliekoms. Sugalvotų mechanizmus kaip motyvuoti ar tiesiog palengvinti tą procesą - kodėl gi ne. Nors viliuosi kad anksčiau ar vėliau suveiks iš "Atgal į ateitį" nusižiūrėtas atvejis, kai bet kokias šiukšles perdirba į energiją. Gal dagyvensiuParašė Alfas Vingys Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Pavojingos atliekos nėra gerai. Gal reiktų tankiau daryt pavojingų atliekų aikšteles kur priimtų itin mažais kiekiais. Kad dėl vieno kito mažmožio nereiktų važiuot dešimtis kilometrų kur VT neveža.Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
Bet dar didesnė problema yra nelegalūs atliekų pavežėjai, kurie tik nugabena viską iki artimiausio miškelio. Kaip šitus sugaudyt - nežinau
Daryt reidus, išsikviest kaip užsakovas ir atvykus paprašyti popierių? Kita vertus popierius gali turėti, bet neaišku ar viską nuveža iki įstaigų kur sutvarko tas atliekas.
Komentuoti:
Komentuoti: