[VLN] Atliekų rūšiavimas ir tvarkymas

[MedinisStrazdas]

su tekstile yra sudetingas dalykas, gali but impregnuota polifluorintais, tad SAUGIAU yra degint. Tekstile nesupuna tad ir dabartines technologines irangos nepanaudosi. perdirbimas ir deginimas vieninteles iseitys.

Tai dar kartą, nereikia pūdyti. Reikia saugoti, t.y. anglis kuri yra tekstilėje ten ir turi likti, o ne būti išskleista į atmosferą.

[DeSadas]

su tekstile yra sudetingas dalykas, gali but impregnuota polifluorintais, tad SAUGIAU yra degint. Tekstile nesupuna tad ir dabartines technologines irangos nepanaudosi. perdirbimas ir deginimas vieninteles iseitys.

[MedinisStrazdas]

Pūnant sąvartyne iškeistų gerokai platesnę paletę.

Tai reikai sekvesterinti o ne pūdyti.

[Sula]

Nu tai taip, paversti CO2 yra aukštesnis prioritetas nei jį sekvesterinti ir palaidoti.

Palaidojus gali išsiskirti tas pats CO2, ar dar blogiau - metanas. Priedo - kitos medžiagos, kurios, katalizaciniu būdu deginant, surenkamos nuosėdų ar pelenų pavidalu.

[mantasm]

Taigi konkrečiai įvardinau, ką išskleidžia....
Ir jokio matomo dūmo tam nereikia.

Pūnant sąvartyne iškeistų gerokai platesnę paletę.

[MedinisStrazdas]

Klausyk, man atrodo tų kažką šneki nesuvokdamas. Kokias konkrečiai išskleidžia dujas po 3 skirtingų filtrų?
Todėl ir rašiau bent pamatyk tą dūmą.

Taigi konkrečiai įvardinau, ką išskleidžia....
Ir jokio matomo dūmo tam nereikia.

[Arunasx]

CO2 gali ir be jokio dumelio skleisti. Beje VKJ puslapis pateikia CO2 skleidimą deginant sąvartynus kaip pozityvą. Paralelioje visatoje jie gyvena.

Sąvartynai nėra gėris, bet jie yra geriau nei deginimas, nes taip yra išskleidžiama mažiau šiltnamio dujų.

Klausyk, man atrodo tų kažką šneki nesuvokdamas. Kokias konkrečiai išskleidžia dujas po 3 skirtingų filtrų?
Todėl ir rašiau bent pamatyk tą dūmą.

[MedinisStrazdas]

Pirmiausia reikia pamatyti kokie dūmai kyla iš pvz VKJ. Mažas baltas dūmelis kaip renkant popiežių. Šilumą iš kažko vis tiek reikia gaminti.
Nemanau kad laidojimas savartyne yra kažkoks gėris jei negali perdirbti.

CO2 gali ir be jokio dumelio skleisti. Beje VKJ puslapis pateikia CO2 skleidimą deginant sąvartynus kaip pozityvą. Paralelioje visatoje jie gyvena.

Sąvartynai nėra gėris, bet jie yra geriau nei deginimas, nes taip yra išskleidžiama mažiau šiltnamio dujų.

[Arunasx]

Manau kad yra mažas kiekis, bet komentaras buvo ne apie tai, o apie tai kad jie galvoja, jog deginti geriau nei laidoti, t.y. priešingai globalinio atšilimo mažinimo tikslams. Kad tie konteineriai yra - gerai.

Pirmiausia reikia pamatyti kokie dūmai kyla iš pvz VKJ. Mažas baltas dūmelis kaip renkant popiežių. Šilumą iš kažko vis tiek reikia gaminti.
Nemanau kad laidojimas savartyne yra kažkoks gėris jei negali perdirbti.

[MedinisStrazdas]

Ar manai kad 15% sudegintų yra didelis % ? Palygink jei iš viso nebūtų šitų konteinerių, tai 95% iškeliautų deginimui ar tiesiai į savartyną.

Manau kad yra mažas kiekis, bet komentaras buvo ne apie tai, o apie tai kad jie galvoja, jog deginti geriau nei laidoti, t.y. priešingai globalinio atšilimo mažinimo tikslams. Kad tie konteineriai yra - gerai.

[Arunasx]

>„Šilumos gamyba yra atiduodama deginti, o ne laidoti sąvartynuose. Žiūrint iš žiedinės ekonomikos pusės, tai yra aukštesnis prioritetas nei laidojimas sąvartyne“

Nu tai taip, paversti CO2 yra aukštesnis prioritetas nei jį sekvesterinti ir palaidoti.

Ar manai kad 15% sudegintų yra didelis % ? Palygink jei iš viso nebūtų šitų konteinerių, tai 95% iškeliautų deginimui ar tiesiai į savartyną.

[MedinisStrazdas]

>„Šilumos gamyba yra atiduodama deginti, o ne laidoti sąvartynuose. Žiūrint iš žiedinės ekonomikos pusės, tai yra aukštesnis prioritetas nei laidojimas sąvartyne“

Nu tai taip, paversti CO2 yra aukštesnis prioritetas nei jį sekvesterinti ir palaidoti.

[Arunasx]

Atiduodant drabužius į tekstilės konteinerį laukia naujas reikalavimas – kur jie nukeliauja www.delfi.lt/verslas/verslas...auja-12

Prieš trejus metus duris atvėrusiame „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centre kasmet išrūšiuojama apie 4500 tonų tekstilės. Didelė dalis – net 70 proc. jos – atrenkama pakartotiniam panaudojimui, o likusi nukreipiama šluosčių ir šilumos gamybai. „Gyventojui palikus tekstilę konteineryje ji yra surenkama ir vežama į rūšiavimo centrą rūšiuoti pakartotiniam panaudojimui. Išrūšiuojama ji daugiau nei į 100 kategorijų ir vėliau realizuojama didmeninėje rinkoje “. Tekstilės konteineriuose galima palikti drabužius, avalynę, rankines, diržus, minkštus žaislus (juose negali būti baterijų), rankšluosčius, patalynę, užuolaidas.
15 proc. atrūšiuotos tekstilės panaudojama šluosčių gamyboje, likusi 15 proc. dalis keliauja energijai gaminti, kitaip tariant, yra sudeginama. Visa tai vyksta Lietuvoje. „Šilumos gamyba yra atiduodama deginti, o ne laidoti sąvartynuose. Žiūrint iš žiedinės ekonomikos pusės, tai yra aukštesnis prioritetas nei laidojimas sąvartyne“
surenkamus kiekius padidins ir nuo 2025 metų atsirasianti prievolė atskirai ją rūšiuoti. Dėl šios priežasties turėtų padidėti ir tam skirtų konteinerių tinklas. Be kita ko, laukiama ir dar vienos Europos Sąjungos direktyvos, kuri įvestų gamintojo atsakomybę tekstilės gaminiams, tai reiškia, kad jie turėtų surinkti nebetinkamą naudoti tekstilę ir finansuoti jos sutvarkymą. Šiuo metu direktyva yra svarstymo stadijoje. „Būtų panašiai kaip dabar yra su pakuotėmis – jei jau išleidai pakuotę į rinką, turi prisiimti atsakomybę ją surinkti“

[Arunasx]

Kažaip keistai skamba 14 kt žiemą vs 4 kt vasarą teiginys, turbūt tiesiog maišo kad vasarą kelias savaitęs metinei priežiūros / remonto darbams stoja, bet šilumos poreikio turėtų pilnai užtekt šiukšlinei ar bent jau 80-90%.

Man irgi keistai pasirodė, nes jei dirbdavo tai varydavo pilna galia >1400 MWh/d

[transpondster]

Kažaip keistai skamba 14 kt žiemą vs 4 kt vasarą teiginys, turbūt tiesiog maišo kad vasarą kelias savaitęs metinei priežiūros / remonto darbams stoja, bet šilumos poreikio turėtų pilnai užtekt šiukšlinei ar bent jau 80-90%.

[Arunasx]

Straipsnyje visokios info nemažai ir pasvarstymai uždaryti MA, MBA yra keistoki, jei atsižvelgti į tai, kad:

Savo ruožtu Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija priduria, kad mišrias komunalines atliekas vežti tiesiai į deginimo įrenginius, neįmanoma, nes tokių didelių nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų Lietuvoje nėra. „Bendras visų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių pajėgumas – 595 tūkst. t. per metus, o tai yra tik 44,89 proc. viso susidarančio mišrių komunalinių atliekų kiekio.
Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas atkreipia dėmesį, kad dalis plastikų nėra tinkami perdirbti, nes jie turi PVC (polivinilchlorido – standaus, gana sunkaus konstrukcinio plastiko) arba yra per ploni. Tokie plastikai, kaip pabrėžia pašnekovas, yra išsiunčiami į Akmenę SRF (kietojo antrinio kuro, gaminamo ne tik iš plastiko, bet ir popieriaus, kartono, medienos ar tekstilės) pavidalu ir galiausiai yra panaudojami betonui gaminti.
„Anksčiau šiuos plastikus nukreipdavome tiesiai į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginti. (…). Dabar šis srautas yra susmulkinamas, iš jo per valandą pagaminame apie 30 tonų SRF (…). Perkant cementą, galima nusipirkti ir Vilniaus regiono atliekų, kurios buvo tinkamai apdorotos ir perdirbtos“
„Manau, kad MA ir MBA uždarymas būtų didžiulė klaida, netgi žala aplinkai“, – teigia jis. A. Blazys atkreipia dėmesį, kad didžiausias MA ir MBA įrenginių iššūkis ir yra susijęs būtent su atliekų deginimo pajėgumais bei šios veiklos sezoniškumu.
„Visas sukauptų atliekų kiekis pas mus ne šiaip sau atsirado. Atliekas mes gauname kasdien nepriklausomai nuo metų laiko, o kogeneracinėms jėgainėms jų prireikia tik šildymo sezonu, nes jų pagrindinis produktas – šiluma, tad poreikis šiltuoju metų laiku krenta drastiškai. Jeigu žiemą Vilniaus kogeneracinė jėgainė iš mūsų paima apie 14 tūkst. tonų atliekų per mėnesį, tai vasarą būna ir 4 tūkst. tonų. Kyla labai svarbus klausimas, kur tą 10 tūkst. tonų padėti“, – nuogąstauja Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės direktorius.

[Arunasx]

Dvejonės dėl beveik 150 mln. eurų kainavusių rūšiavimo įrenginių: uždaryti negalime, o atnaujinti – brangu madeinvilnius

Kaip jau rašyta, Lietuvos regionuose iš viso veikia 10 MA ir MBA įrenginių. Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje rašoma, kad būtent dėl jų ir atsiradusių naujų deginimo jėgainių atliekų, šalinimų sąvartynuose, kiekiai sumažėjo nuo 747,5 tūkst. t 2014 m. iki 206,6 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau nei 3,5 karto.
Įdiegus pakuočių užstato sistemą ir plečiant rūšiavimui skirtą infrastruktūrą, mažėjo ir mišrių komunalinių atliekų kiekis – nuo 0,97 mln. t. 2011 m. iki 0,72 mln. t 2021 m., tai yra 25 proc.
Valstybinio audito ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad mažėjant mišrių komunalinių atliekų kiekiui, dalyje MA bei MBA įrenginių mažėjo ir apdorotų mišrių komunalinių atliekų kiekis, tad šiuo metu dalis įrenginių dirba ne visu pajėgumu. „Šių įrenginių išnaudojimas atsižvelgiant į jų pajėgumus regionuose skiriasi, vidutiniškai sudaro apie 65 proc. Geriausiai pajėgumus išnaudoti sekasi Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus regionuose (79–87 proc.), prasčiausiai Telšių regione (42 proc.)“, – pažymima ataskaitoje.
Valstybinio audito ataskaitoje dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad nors mišrioms komunalinėms atliekoms apdoroti sukurti MA ir MBA įrenginiai pasiekė jiems numatytus projektinius rodiklius ir leido sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių ar po biologinio apdorojimo likusių atliekų kiekį, kitas šių įrenginių tikslas – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrinkti kuo daugiau antrinių žaliavų – įgyvendintas minimaliai. Valstybinio audito duomenys rodo, kad 2021 m. šiuose įrenginiuose iš visų atvežtų atliekų išskirtų antrinių žaliavų dalis vidutiniškai sudarė vos 2,86 proc.
Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas A. Blazgys pabrėžia, kad šiose gamyklose būtų galima atrinkti kur kas daugiau antrinių žaliavų, jei tik rinkoje joms būtų paklausa ir tokias atliekas kažkas nupirktų.
„Iš esmės galėtume viską atskirai atrinkti, bet kadangi poreikis rinkoje yra tiktai kai kurioms atliekų rūšims, jas atrenkame, o visa kita paliekame su bendru srautu. (…). Mūsų kaip privataus verslo tikslas yra uždirbti pinigų, tad viską, kas rinkoje yra paklausu, paimame. (…). Jeigu atliekoms nėra pirkėjo, nėra realizacijos galimybių, jų neatrenkame“, – sako A. Blazgys.
„Mūsų veikimo principas yra toks – atliekos atvažiavo pro vartus, gavome pinigus. Ką su jomis daryti, yra mūsų atsakomybė. Jeigu atliekas atiduodame deginti, turime už jas susimokėti. Todėl labiausiai apsimoka sugalvoti, kaip jas panaudoti – diegti naujus technologinius sprendimus, ieškoti kitų rinkų, kur kažkas atliekas nupirktų ir iš to gautume naudos“, – priduria jis.

[kotofeich1]

Pagal tai, kaip mažai žmonių esu sutikęs stambiagabaričių atliekų aikštelėje šeštadieniais, tai atrodo, kad miškeliai daugumai vis dar patogiau. Matyt, yra kažkokių priežasčių. Pvz., su kuo susidūriau aš:

- atvežus senus langus (garaže liko šlamšto iš senų laikų), darbuotojas siūlo išardyti rėmus nuo stiklo, nes kitaip nepriims;
- darbuotojai labai uoliai klausinėja, ką turi bagažinėje ir kur, kaip ką turi dėti, ką ardyti ir pan. Nors su nediduke mašina tikrai ne kalnus atsiveži;
- visokie parašų rinkimai, svėrimai atvažiavus, nuvažiavus;
- kitąkart prašo pasisverti tik atvažiavus, nes išvažiuojant tiesiog atidaro šlagbaumą ir mosteli važiuoti;
- klausinėja visokių keistų klausimų apie tai, iš kur tokios atliekos ir pan., nors absoliučiai nieko ypatinga neatveži, ko negalėtų būti prikaupę dauguma žmonių. Pasijuntu tarsi būčiau prisidirbęs ir atėjęs prašyti kažkokios malonės.

Iš to, kiek kartų aikštelėje patogiausiu laiku (pvz., šeštadienį apie prieš pietus ar apie pietus) buvau vienas ar buvo max vienas kitas žmogus ir pagal tai kaip elgėsi darbuotojai, susidarė, kad dauguma žmonių kažkaip kitaip tuo šlamštu atsikrato. Realiai prie pat mano garažo durų (garažų masyve) yra nuolat kaupiamas didžiulis sąvartynas, kur iš savo garažų žmonės tempia absoliučiai viską (elektroniką, baldus, plokštes, plytgalius, tepalus, ratus, padangas, kėbulo dalis - ką tik nori).

Plius, ne visi turi mašinas, tai tada neš šlamštą kelis metrus nuo konteinerio, kur neveiks ta signalizacija. Stambiagabaričių atliekų konteinerių prie savo namų n metų nemačiau, nors kažkur giliai dokumentuose parašyta, kad du kartus metuose turėtų pastatyti konteinerį savaitei ar pan. Kažką girdėjau, kad dabar daug kur nebestato tų konteinerių ir, pranešus dieną ar max kelias dienas prieš, pravažiuoja pro daugiabučius kažkoks sunkvežimis, kurį turėtum pagauti būtent tuo metu ir staigiai išnešti pusę metų bute laikytą statybinį šlamštą, seną sofą, šaldytuvą ir pan.

Man dėl to patinka važiuoti į Sudervės pusę, nes ten kiek kartu buvau (o teko remontuoti būtą), tai nesijaučiau idiotu nekarto.

[Arunasx]

Klaidų pasitaiko visur ir nemanau kad Jono atveju buvo piktybinė veikla. Kiek turiu patirties, tai įdėjus minimaliai pastangų nesunkiai galima tai išspręsti. Prie mano buto buvo 5 m3 konteinerio maišas siūtas įkištas ir toks mažesnio turio tai nufotkinau 18val grižęs iš darbo kad jau pilnas ir nusiunčiau, tai pakeitė į visai naują.
Veža kasdien, svoris iš tų 5 m3 būna ~150 - 190 kg ribose. Perpildytas praktiškai nebūna, kitaip nei popieriasu/plastiko, nes glušai kemša dėžes kokias neišardytas kuris užima tūrį.
Lyginant su senoviniais laikais šioje miesto gyvenimo srityje yra kosminis šuolis, beveik idealu. Sutvarko iš šlamštą šalia konteinerių.
Šiukšlės neskraido, katės, bomžai nesiknisa ir išveža kasdien nesmirdančias vasarą po kelias dienas.

[John]

Taip, jeigu nėra tik vienam objektui skirtas, tada neskaičuoja konkrečiai kiek išvežė: https://vasa.lt/vietines-rinkliavos-apskaiciavimas

O kaip žinoti? VASA rodo kiekvieno išvežimo svorį. Jis kažką reiškia?