Geležinkelių istorija

[adju]

Sudomino punktyrinė linija iš pietų į šiaurę Žemaitijoje. Atrodo, jog vokiečiai planavo statyti greitojo geležinkelio liniją su rimtesne stotimi Kvėdarnoje (Konstantinowe).

[Al1]

Berlyne 1925 m. buvo išleista knyga "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz", autorius Wilhelm Kretzschmann. Joje aprašomi Vokietijos okupuotų teritorijų geležinkeliai - atstatymas, perstatymas ir naujos bei suplanuotos linijos.
Knyga yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Didelio formato knyga su nuotraukomis atspausdinta gotikiniu šriftu. Tarpukaryje, 1931 m. majoras Kutka išvertė šios knygos dalį, tą, kuri apėmė Lietuvą, taip pat ir Lenkijos okupuotą dalį. Šią knygą patalpinsiu kiek vėliau. O kol kas iš vokiškos knygos įdomus žemėlapis (jo dalis, apimanti Lietuvą ir gretimas šalis). Žemėlapio nėra lietuviškame leidime.

Žemėlapis didelio formato, apie 1,3 Mb.

[Kasnis]

Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...

Tada juk automobilių (lengvųjų) praktiškai nebuvo, todėl visi keleivių srautai turėjo du pasirinkimus - geležinkelį arba autobusą. Autokeliai taip pat nebuvo išvystyti, todėl geležinkelio transportas dominavo.
Šiandien kiti laikai, kiti poreikiai ir kitos galimybės.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1935m.

[Salvijus]

1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

Atvaizdas

Ne nutiestas, o rekonstruotas siaurasis, darbai buvo tęsiami ruože Utena-Rubikiai.

[disident]

Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...

[AutoLiet]

1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

[Eimantas]

Trumpai ir aiškiai

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m.

[Al1]

Tarpukario Lietuvos geležinkelių prekinių vagonų inventorius.

Iš

Knygutėje yra pateiktos vien tik lentelės pagal vagonų tipus - dengti, platformos ir t.t.
Atskirai pateiktos europietiško tipo ir rusiško tipo vagonų lentelės. Lentelėje pagal tipus pateiktas kiekvieno vagono numeris, ašių skaičius, keliamoji galia, gamybos metai (jei žinomi), gamintojas (jei žinomas) arba gamybos šalis (jei žinoma).

LG 1435 mm prekinių vagonų parką sudarė Vakarų Europos ir labai nedaug JAV gamintojų vagonai ir carinės Rusijos gamintojų vagonai, perdaryti iš 1524 mm. Tiesa, keli prie V. Europos gamintojų priskirti vagonai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau matyt jie iškart buvo skirti 1435 mm vėžei. Taip pat kai kurie rusiško tipo vagonai buvo Vakarų gamybos importuoti į Rusiją iki Pirmojo pasaulinio karo.

1927 m. didžioji dalis (virš 95 proc.) vagonų buvo pagaminti iki Pirmojo pasaulinio karo. Kai kurie buvo pagaminti karo metais iki 1918 m. Dalis vagonų buvo pagaminti 1890-1990 m. Ir nedaug iki 1890 m.
Ir tik labai nedidelė dalis vagonų buvo pagaminti po 1920 m. Didžiausią vagonų parko dalį sudarė dviašiai vagonai, keli triašiai ir kelios dešimtys keturašių, didžioji dalis kurių įsigyta jau nepriklausomos Lietuvos laikais.

Europietiško tipo vagonai buvo numeruojami keturženkiu numeriais, o rusiško tipo - penkiaženkliais.

Knygutės gale lentelės pavidalu pateikta rusiško ir vakarietiško tipo vagonų santrauka





Specialieji vagonai tai:
sniego valytuvai
- europietiško tipo dviašis ir triašis (po 1 vnt.)
- rusiško tipo dviašis 1921 m. Sormovo gamyklos (Rusija) gamybos (1 vnt.) ir suomiški (3 vnt.)
taip pat svarstyklių meistro vagonai tiek europietiško tiek rusiško tipų
pagalbos vagonai, dezinfekcijos vagonas, parako vagonai (2 vnt.), centralizacijos dirbtuvių vagonas, centrinio šildymo vagonas.

[Al1]

Susisiekimo Ministerio įsakymas.

1920 m. balandžio m. 21 d. Nr. 50.

Žemiau pažymėtų gelžkelio stočių pavadinimus pakeisti taip:
st. Pilvelė vadinti Užpelkiai,
,, Papilviai vadinti Jūra ir
,, Aleksandrinė vadinti Kalnėnai.

V. Čarneckis
Susisiekimo Ministeris

Surasta per www.lrs.lt 1918 - 1940 metų dokumentų paiešką.

[Salvijus]

http://rt200.narod.ru/dpphoto2.html

Nuostabiai atrodo, vos ne liukso klasė.

[AutoLiet]

Dar įdomiau pažiūrėt koks interjeras.

http://rt200.narod.ru/dpphoto2.html

[Salvijus]

Dar įdomiau pažiūrėt koks interjeras.

[Eimantas]

Įdomiu kokiu maršrutu. Vilnius-Klaipėda?

[AutoLiet]

DP Klaipėdos geležinkelio stotyje. Žurnalas "Švyturys" 1953m.

[Salvijus]

Nes broliai latviai bevaldydami šią apygardą labiausiai savęs tik žiūrėjo, to pasekoje sovietmečiu Lietuvoje nedaug naujų geležinkelių nutiesta, o pas latvius?

Tai, kad ne broliai "latviai" postuose ir tarnybose sėdėjo, o didysis brolis.

Dalies siaurųjų geležinkelių Latvijos šiaurėje perdarymas į plačiuosius, daugiau nieko.

Apie kokį laikotarpį eina kalba?
Lietuvoje irgi perdarė į patųjį Švenčionėlių-Utenos ir Šiaulių (Radviliškio)-Petrašiūnų ruožą, rengėsi perdaryti iki Biržų ir Panevėžio-Utenos.

[Al1]

Estijoje taip pat buvo rimtas siaurųjų geležinkelių persiuvimas. Deja, Lietuvoje tik pradėtas ir neužbaigtas.

[Aleksio]

Nes broliai latviai bevaldydami šią apygardą labiausiai savęs tik žiūrėjo, to pasekoje sovietmečiu Lietuvoje nedaug naujų geležinkelių nutiesta, o pas latvius?

Dalies siaurųjų geležinkelių Latvijos šiaurėje perdarymas į plačiuosius, daugiau nieko.

[Al1]

Man atidaro paspaudus ant nuorodos. Bet gal dėl to, jog aš tame puslapyje jau buvau.

Paieškos žodis - Übersichtskarte
Ieškoti čia: http://aleph.library.lt/F?func=find-...cal_base=mab01