Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • AutoLiet
    replied
    Žurnalas "Geležinkelininkas" 1937m.







    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    Žurnalas "Geležinkelininkas" 1936m.



    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    DP. "Jaunimo gretos" 1958m.



    Komentuoti:


  • Taut.
    replied
    Parašė John
    Čia tikra nuotrauka ar montažas? Kažkaip proporcijos atrodo keistokai.
    Montažas.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Kreivai stovi? Gal kelias kreivas. O DP nebuvo dideli - jie trofėjiniai, skirti Argentinos 1000 mm linijoms. Gabaritai mažesni už D1. Rusiškame internete rašoma, kad jie daugiausiai kursavo tar Vilniaus ir Rygos bei Talino, Vilniaus ir Kauno. Bet tai nereiškia, kad nebuvo pabandyta juos paleisti į Klaipėdą. Gal toks vienas iš nedaugelio atvejų ir nufotografuotas.
    Centriniame istorijos archyve saugoma filmuota medžiaga su šiuo traukiniu maršrutu iš Klaipėdos į Skuodą (kur toliau nežinau, gal į Rygą).

    Komentuoti:


  • Čikupakas
    replied
    /\ Tas tiesa. Bet šiuo atveju objektai nėra taip toli vienas nuo kito, kad siaurėjimas būtų toks drastiškai skirtingas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Priekyje esantis objektas visada "greičiau" mažėja perspektyvoje nei tolimesniame plane.

    Komentuoti:


  • Čikupakas
    replied
    Neproporcingumas perspektyvoje. Pažiūrėk kaip į tolį siaurėja traukinys ir kaip siaurėja pastatas.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Kreivai stovi? Gal kelias kreivas. O DP nebuvo dideli - jie trofėjiniai, skirti Argentinos 1000 mm linijoms. Gabaritai mažesni už D1. Rusiškame internete rašoma, kad jie daugiausiai kursavo tar Vilniaus ir Rygos bei Talino, Vilniaus ir Kauno. Bet tai nereiškia, kad nebuvo pabandyta juos paleisti į Klaipėdą. Gal toks vienas iš nedaugelio atvejų ir nufotografuotas.
    Paskutinis taisė Al1; 2012.03.08, 08:33.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    1861 m. gegužės 16 d. "Виленскiй вѣстникъ" ir po to dar keliuose numeriuose išspausdinti skelbimai.

    ZARZĄD BUDOWY KOLEI ŻELAZNEJ
    Na linii Dynaburgsko – Wileńskiej, ulegając ciągłym prośbom publiczności, przyjmował dotychczas podróżnych na pociągi służbowe, biorąc na siebie całą odpowiedzialność w razie nieszczęśliwych wypadków wydarzyć się mogących. Dowiedziawszy się teraz o zaszłych nieporządkach, spowodowanych głównie przez niewyrozumiałość podróżnych i nadużycie dogodności im czynionéj zmuszony jest niniejszem podać do wiadomości powszechnéj, że odtąd nikt i pod żadnym pretextem nie będzie przyjmowanym na pociągi kolei żelaznéj między Dynaburgiem a Wilnem, aż do zupełnego ukończenia drogi i otwarcia jéj dla publiczności.
    Esmė:
    Geležinkelio statybos valdyba praneša, kad nuolat prašant visuomenei, Vilniaus - Dinaburgo linijoje buvo priimami keleiviai į tarnybinius traukinius ir prisiimama visa atsakomybė dėl nelaimingų atsitikimų. Tačiau dėl netvarkos, kylančios dėl pačių keleivių nesupratingumo ir piktnaudžiavimų, pranešama, jog daugiau niekas ir jokiu pretekstu nebus priimamas į traukinius tarp Dinaburgo ir Vilniaus iki geležinkelio linijos atidarymo viešam naudojimui.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    1861 balandžio 14 d. "Виленскiй вѣстникъ" lenkiškai išspausdintas laiškas iš Kauno, kurį pasirašo kažkoks Edward Ch.
    Laiške rašoma, be kita ko, kad linija jau baigta prieš kelis mėnesius, bet neveikia. Kai kur nebaigtos stotys ir tiltai (turima omenyje Kauną). Laiško autorius tarnybiniu traukiniu iš Kauno važiavo į Virbalį. Įspūdis - už 15 mylių nuo Kauno prasideda negyvenamos vietovės, miškai, tušti laukai, pievos. Laiško autorius lygina tai su Kanados miškais ar Amerikos dykynėmis…


    Balandžio 28 d. numeryje išspausdintas pranešimas iš Kauno apie Kauno - Eitkūnų linijos atidarymą:



    Vakar, balandžio 14 d., įvyko geležinkelio nuo Kauno iki Prūsijos miestelio Eitkūnų, kur jis (mano past. geležinkelis) susijungia su atidarytu dar 1860 m. geležinkeliu į Karaliaučių, atidarymas. Vyriausiosios Rusijos geležinkelių bendrovės vardu dalyvauti atidaryme buvo pakviesti p. Kauno gubernijos viršininkas, Kauno įstaigų vadovai ir daug kitų pareigūnų. Traukinys, sudarytas iš 7 vagonų, išvyko iš Kauno stoties (tiksliau Fredos, priešais Kauno špitalių, kitame Nemuno krante) 61/4 valandą ryto, ir, atvykę į paskutinė pasienio stotį Virbalį (anksčiau Kybartų pelkė, 4 varstai nuo Virbalio miestelio ir 1 varstas nuo Eitkūnų), svečiai iš Kauno liko stotyje, o du vagonai nuvažiavo į Eitkūnus atvežti pakviestuosius Prūsijos dignitorius. Tuo metu į stotį atvyko p. Augustavo gubernijos viršininkas. Atvykus Prūsijos svečiams pagal Romos katalikų apeigas įvyko pamaldos ir pašlakstyti šventintu vandeniu stotis ir vagonai. Po pusryčių lankytojai išvyko atgal tais pačiais vagonais, o pakeliui prie stočių namų ir trijų tiltų buvo kartojamos pašventinimo apeigos, pabaigtos pravoslaviškomis apeigomis Fredos stotyje, sugrįžus į ją traukiniui 21/2 valandą po pusiaudienio.
    3 valandą bendrovė surengė pietus, kuriuose dalyvavo 80 asmenų. Paskelbti tostai: p. Augustavo gubernijos viršininkas paskelbė – pirmąjį už JO DIDENYBĖS IMPERATORIAUS sveikatą ir antrąjį už Prūsijos Karaliaus sveikatą; trečiąjį tostą paskelbė Prūsijos provincijos oberprezidentas, tikrasis slaptasis patarėjas Eichmanas – už sąjungą ir geranorišką ilgalaikį Prūsijos ir Rusijos sutarimą, ir ketvirtąjį tostą paskelbė p. Kauno gubernijos viršininkas – už Vyriausiosios Rusijos geležinkelių bendrovės visiems naudingų sumanymų sėkmę ir klestėjimą. Visi šie tostai buvo palydimi vieningu valio!
    Gaila, kad šiose iškilmėse nedalyvavo daugelis iš pagrindinių statytojų, tiesusių naująjį kelią, visų pirma atsakingas už žemės ir akmens bei mūro darbus G. Adelsonas, kuriam pareigos tuo neleido atvykti metu į Kauną.
    Iki galo neverčiau. Ten rašoma, kad iškilmėse dalyvavo ir kai kurios Kauno damos bei kad įvykis ilgai lauktas visuomenės.
    Paskutinis taisė Al1; 2012.03.07, 22:36.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Jie gali važiuoti 120 km/h greičiu. Tačiau realiai dėl daugelio stotelių kas keli kilometrai jie tiesiog nespėtų įsibėgėti. Be to ir greitis daug kur 100 km/h.
    Paskutinis taisė Al1; 2012.03.07, 13:21.

    Komentuoti:


  • A-J-N
    replied
    Kad dabar dar DR1A modelio traukiniai vos tempia ant 100km/h. Nors Šeštokai-Vilnius lekia ir ant 110 km/h.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai ne paprastas traukinys. 100 km/h tais laikais buvo labai didelis greitis. Ir nors garvežiai tokį pasiekdavo, dyzelinis traukinys buvo žingsnis į priekį.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    http://ru.wikipedia.org/wiki/Дизель-поезд_ДП
    http://ru.wikipedia.org/wiki/Дизель-...агонный)
    Paskutinis taisė Zorro; 2012.03.06, 23:23.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Gal kas žino tiksliau dėl N.Akmenės, Mažeikių, Utenos - Švenčionėlių.

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Į N. Akmenę plačioji linija 1949 topografiniame pažymėta kaip tiesiama. Į Lydą 1884 atidaryta. Į Pakruojį platusis nutiestas nauja trasa. Utena Švenčionėliai lyg ir 1972-75 m.
    Ačiū už informaciją

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Į N. Akmenę plačioji linija 1949 topografiniame pažymėta kaip tiesiama. Į Lydą 1884 atidaryta. Į Pakruojį platusis nutiestas nauja trasa. Utena Švenčionėliai lyg ir 1972-75 m.

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Noriu paklausti dėl kelių linijų nutiesimo metų.
    Kelintais metais buvo nutiesta atšaka į Naująją Akmenę, atšaka į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, linijos Vilnius - Šalčininkai - Lyda (radau, kad 1862 arba 1884), Švenčionėliai - Utena linija rekonstruota į plačią vežę, ir nutiestas siaurasis geležinkelis į Pakruojį (į platųjį rekonstruotas 1982 m.)

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tai tik pirmojo garvežio atvykimas į Vilnių.

    Komentuoti:

Working...
X