Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[BastA-7]

Nevisai suprantu, iš kur atsiras ta 1435 veže, jei lokomotyvas atvažiavo 1520 veže? Gal kas nors iš specialistu gali paaiškinti?

Yra tokia sąvoka kaip sutapatinti keliai - kai du skirtingo vėžės pločio keliai pakloti ant to paties pagrindo ir turi vieną bendrą begį.

[x21]

Yra tokia sąvoka kaip sutapatinti keliai - kai du skirtingo vėžės pločio keliai pakloti ant to paties pagrindo ir turi vieną bendrą begį.

Ta suprantu, bet tokie keliai, kaip suprantu, nesimetriški, t.y. jei pakelti lokomotyva nuo 1520, tai nuleisti ant 1435 nepavyks.
Be to tai reikia daryti kazkur prie Šeštokų, o ne Vilniuje depe.

[BastA-7]

Ta suprantu, bet tokie keliai, kaip suprantu, nesimetriški, t.y. jei pakelti lokomotyva nuo 1520, tai nuleisti ant 1435 nepavyks.
Be to tai reikia daryti kazkur prie Šeštokų, o ne Vilniuje depe.

Nežinau ar tiksliai tave suprantu, bet tokie darbai atliekami ne depe o ant tų pačių kelių. Šiandien teko matyti filmuką kaip tie darbai atliekami Lenkijoj, tai yra atjungiami vežimeliai nuo vagono, vagonas pakeliamas, 1520mm vežimeliai nustumiaimi, ant to pačio kelio atstumiami 1435mm vežimeliai, vagonas nuleidžiamas, sutvirtinamas ir važiuojam- taip patvarkyti vieną keleivinį vagoną užtrunka vid. 6 min.

[x21]

Nežinau ar tiksliai tave suprantu, bet tokie darbai atliekami ne depe o ant tų pačių kelių..

Matai, žmogus kalba ne apie vežimėliu pakeitimą, o apie aširačiu.
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=762
Todėl man ir neaišku, kaip tai viskas atrodo realiai.

[mskapss]

na as bent kiek suprantu, jei vezimeli visa pakeisti nesunku, tai ir pakelti lokomotyva, isridenti vezimeli, ir ant to paties, bet su suspaustais asiraciais uzdeti tas pats kaip iskart vezimeli keisti...

[x21]

Va jei taip RailBaltica galetu:

Komentarai:

Spain is using to different track gauges. Some vehicles are able to work on both gauges. The change of the gauge happens in this plant where the wheels are unlocked, moved in the new position and locked.

It changes the gauge of the wheels as they pass through. France uses 1435mm standard gauge, while the Spanish system uses 1668mm gauge. The wheels are unlocked and automatically moved inwards or outwards to match the destination track. Quite a feat of engineering to do all this without stopping. The alternative is to change the entire bogie, which obviously takes much longer, or to stop and change to another train.

[aesde]

Va jei taip RailBaltica galetu:

Youtube video

Komentarai:

o kas ten taškosi? vanduo? Lietuvoje? žiemą?

[BastA-7]

Na tam ir RailBalticos nereikia, keleiviniam susisiekimui tarp LT ir PL pilnai užtektų tokios sistemos ir jai pritaikytų keletą traukinių, bet intensyviam krovinių gabenimui reiktų smarkiai keisti riedmenų parką.

[Aleksio]

Matai, žmogus kalba ne apie vežimėliu pakeitimą, o apie aširačiu.
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=762
Todėl man ir neaišku, kaip tai viskas atrodo realiai.

Aprašyta buvo labai supaprastintai, detaliau galima parašyti šitaip:
Šilumvėžis atvaromas į depą Vilniuje, jo vežimėlius išridėna, pertvarko juos į 1435, krauna ant platformos, veža į Šeštokus. Pats šilumvėžis tempiamas iš Viliniaus į Šeštokus ant laikinųjų transportinių vežimėlių (be traukos variklių). Šeštokuose kranu nuo platformos nuima 1435 vežimėlius, pastato juos ant "siaurų" bėgių, po to šilumvėžį pakelia kranų nuo 1520 transportinių vežimėlių, pastato ant "siaurų" vežimėlių.

[JlL]

Neapsimoka ta Rail Baltica nei per kurį galą.

Keleiviniam reik planuot statyt ne kažkokias atrabotkes 80km/h, o normalias linijas kur bent 200 km/h galima būtų važiuot. Kadangi pinigų tam nėra variantą atmetam ir liekam prie to ką turim. Vistiek keleivių nepadauges vien dėl to, kad galima būtų nuo kauno be persėdimo važiuoti, greičio reikia, o ne persėdimų naikinimų.

Dėl kroviniu viskas dar paprasčiau - visi dideli kroviniai iš lietuvos keliauja jūra, t.y. mums visai neaktualu investuot babkes i geležinkelį tam, kad juo galbūt būtų galima išvežt kažka į svetimus uostus. Tegu investuoja tie kam apsimoka.
Smulkesnės prekės iš lietuvos į vakarus keliauja autotransportu, įvertinus tai, kad visoje europoje geležinkeliai veža labai mažą dalį krovinį tai dabartinė schema kai lietuvos vežėjai užima solidžias pozicijas pervežimuose tarp rytų ir vakarų pasikeistų taip kad iš lietuvos iki lenkijos tuos kelis šimtus km vežtų LG, toliau iki vokiečių ar čekų lenkų geležinkeliai, o toliau lenkų furistai. Vėlgi lietuvai neapsimoka kišti litų i šią schemą. Tegu kiša tie kam apsimoka.

[Salvijus]

Del to, kas ves RailBltica is tiesu yra neaisku. [...]
Gali buti leista vezti PKP. Arba kokiai nors kitai privaciai lenku kompanijai (kuriu jau ne viena yra kaimynineje salyje). Gali buti skelbiama koncesija siam ruozui aptarnauti. Nors, itariu, tai ir kirstusi su ES teises aktais apie laisva prieiga prie infrastrukturos. Taciau, visgi nutiesus sia linija uz valstybes, ES ir LG pinigus, gali atsitikti taip, kad LG nevykdys vezimu ja, o tuo uzsiims kokia nors kita gelezinkeliu kompanija.

Čia suveikia Mažeikių-Rengės "formulė", kadangi MN produkcijos pagrindinis vežėjas į Latviją buvo LDZ (bent taip teigė kai kurie forumiečiai), bet to Lietuvos teritorijoje tai buvo nedidelė atkarpa (tik 19,5 km ir tekdavo per mažai pajamų už infrastruktūrą) - šią liniją LG "ekonomiškai naudingiau" buvo nurinkt.
Tai šiuo atveju, kadangi pagrindinis vežėjas būtų PKP, tai ar verta investuoti pinigus tam, kad iš to uždirbtų daugiausia lenkai.
O dėl keleivinių sutinku su ankstesniu pranešimu, kad nėra problemos pakeisti traukinį - tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Nieko naujo neišradome.

[JlL]

Čia suveikia Mažeikių-Rengės "formulė", kadangi MN produkcijos pagrindinis vežėjas į Latviją buvo LDZ (bent taip teigė kai kurie forumiečiai), bet to Lietuvos teritorijoje tai buvo nedidelė atkarpa (tik 19,5 km ir tekdavo per mažai pajamų už infrastruktūrą) - šią liniją LG ekonomiškai naudingiau buvo nurinkt.
Tai šiuo atveju, kadangi pagrindinis vežėjas būtų PKP, tai ar verta investuoti pinigus tam, kad iš to uždirbtų daugiausia lenkai.

tik skirtumas tame, kad esamas linijas reikėtų išsaugoti, bet kuriuo atveju, konkrečiai Rengės linijoje galėjo susigalvoti kitų priežasčių neleist vežti, o ne tiesiog ją išdrąskyti, kas beje irgi kainavo, arba pvz variantas paverst Rengės liniją privažavimo keliu ir parduot už daug daug lenkam, o tada pasiulyt atlikt linijos remonta ir dar tiekt jiem pervežimų paslaugas, nuomot lokomotyvus ar dar kažką. O naujas linijas statyti tik ten kur yra kažkokia nauda statančiam.

[Kosovo]

Nieko čia neatsiras, nieko nebus. Neskaitėt? Nėra pinigų, neapsimoka. Tai gal po keletos metų pradės kažką "judint".
O tas "judinimas" kiek pamenu vyska jau kokie 15 m. ir dar vyks kokis 15 m. ir t.t. be galo be krašto.
Gal padiskutuokim kai paklos pirmąjį pabėgį ir bėgį. O dabar gaunasi "kas bus, o kas nebus".

Jau beveik 20 metų

[r08n]

Seimas užsimojo gelbėti „Rail Balticos“ projektą

Pas prezidentę Dalią Grybauskaitę atvykę Seimo Europos reikalų komiteto nariai svarstė, kad reikia spausti vyriausybę gelbėti geležinkelio Varšuva–Kaunas–Talinas projektą „Rail Baltica“, sakė komiteto vadovas Česlovas Stankevičius.

„To projekto atsilikimas yra labai didelis, jį reikia tiesiog išgelbėti ir pradėti įgyvendinti. Komitetas skiria ypatingą priežiūrą, spaudžiame vyriausybę, kad „Rail Balticos“ projektas judėtų“, – sakė Č. Stankevičius.

[Salvijus]

Primena socialistinį planavimą penkmečiais, tačiau nelabai sekas.
Pirmiausia lai atkuria keleivinių judėjimą tarp Baltijos valstybių sostinių ką netrukus padarys estai ir latviai, o tik paskiau lai fantazuoja.
Jau nebeturi ką rašyt - tas pats per tą patį.

[x21]

Man irgi atrodo kad projektas daug daugiau ambicingas, nei pagrįstas ekonomika. Butu ekonomiškai reikalingas, seniai būtume turėję.

[Wycka]

Man irgi atrodo kad projektas daug daugiau ambicingas, nei pagrįstas ekonomika. Butu ekonomiškai reikalingas, seniai būtume turėję.

Kažin ar reikėtų taip kategoriškai vertinti. Iš mano varpinės žiūrint, čia yra nepažabotų ambicijų susikirtimas, panašiai kaip naujos IAE ar Energijos perdavimo tinklo į Vakarus statyba. Visais šiais trim objektais Lietuva siekia tam tikro ne tik ekonominio išskirtinumo. Na gal gal gal aš kažkiek ir klystu, bet 'žvelgiant plačiau' ši mintis tarsi pati savaime peršasi.
Kita vertus, visi dideli tarptautiniai objektai statomi kur kas ilgiau negu nacionaliniai.

[x21]

Kažin ar reikėtų taip kategoriškai vertinti. Iš mano varpinės žiūrint, čia yra nepažabotų ambicijų susikirtimas, panašiai kaip naujos IAE ar Energijos perdavimo tinklo į Vakarus statyba.

Visai as nekategoriskas, nesu pries projekta. Tik kazkodel nematau reikalingumo. Pvz. koks Lietuvos pramones produktas bus vezamas tuo keliu i Europa? Kur nauda Lietuvai?

[Salvijus]

Ir kas trukdo dabar išnaudoti esamą infrstruktūrą? Tikriausiai neapsimoka? Krovininiams traukiniams nereikia nei ypač tiesios linijos, nei 200 km/h greičio.
Pakaktų sutvarkyt esamą ruožą (pakeist medinius pabėgius ir trumpabėgius) ir praplėst stotis.

[Vitas]

Ir kas trukdo dabar išnaudoti esamą infrstruktūrą? Tikriausiai neapsimoka? Krovininiams traukiniams nereikia nei ypač tiesios linijos, nei 200 km/h greičio.
Pakaktų sutvarkyt esamą ruožą (pakeist medinius pabėgius ir trumpabėgius) ir praplėst stotis.

Panašių minčių kėliau seniai. Pvz., perkrovimui iš vienos vėžės vagonų į kitos pritaikyti tokias stotis kaip Kalvarija, Krosna (su Marijampolės stotimi sunkiau: vietos mažiau, galimybes riboja Stoties, Sasnavos, Geležinkelio,Telšių gatvės).
O "Rail Baltica" geležinkelį kažkodėl mėgstu lyginti su tokiu XIX amžiaus transporto statiniu kaip Ventos-Dubysos kanalas. Apie jį vis galvoju būdamas prie Dubysos ties Ariogala. Apie grandiozinius to meto planus vandens keliu (upėmis, kanalais) sujungti Varšuvą su Ventspiliu ir viso to rezultatą išvaizdžiau rodo Augustavo kanalas.