Rail Baltica I. LT/PL siena - Kaunas

[Raptor]

o idomu kas butu, jeigu sakykim pastatytu RB sustojima kur nors tarp Vilniaus ir Kauno, pavyzdziui Elektrenuose ir marsruta Vilnius-Kaunas isvykima/ atvykima suderintu su RB traukinio atvykimu/ isvykimu, ir gal tai butu visai neblogai, nuo ten butu galima tada dasigaut iki Vilniaus ar Kauno per kokias 35min. kaip jus manot?

[nagi]

Jeigu nėra pinigų normaliai "Rail Balticai" su nauja infrastruktūra, gerais greičiais ir t.t., tai istorinio geležinkelio iš Vilniaus į Varšuvą per Gardiną atgaivinimas - puiki alternatyva. LG su baltarusais puikiai iki šiol dirbo, tai rastų sprendimus ir dėl supaprastinto tranzito per Baltarusijos gabalą. Be to, Lukašenka neamžinas...

[x21]

O ar negalima atsisakyti procedūrų jei traukinys pravažiuoja atkarpą nesustojęs?

Aisku galima, aviacijoje tai veikia nuo 1944 metu.

[lietus]

O ar negalima atsisakyti procedūrų jei traukinys pravažiuoja atkarpą nesustojęs?

O čia tas pats kas su Kaliningrado tranzitu per Lietuvą, kai beveik duris užvirint pasiųlymas buvo ))))), bet Lietuva muitinės procedūrų prie sienos neatsisakė. Beto abėjojiu, kad galima be sustojimo Gardine traukinį paleist.

[Mørtã]

..bet Lietuva muitinės procedūrų prie sienos neatsisakė..

Del krovininiu gal ir teisingai, bet del keleiviniu tai dar karta parodo, kad netoli mes nuejome nuo Rusijos ir Baltarusijos..

[music]

Kaip supratau, tai šitų gezperto papostringavimų esmė yra ta, kad RailBaltica (RB ) turi eiti per Vilnių ir ne kitaip, o visokiems ten radviliškiams ir kitiems vasiukams ta trasa nafig nereikalinga. Čia, kaip visada, atsistoja kiaušinio ir vištos klausimas: ar trasos vienintelė raison d'être yra Vilniaus, kaip pasaulio bambos, aptarnavimas (1), ar ta trasa turėtų prisidėti prie bendros regiono plėtros (2). Čia galima pastebėti, kad pirmosios gyvenvietės, iš kurių vėliau išaugo didieji miestai, beveik visada įsikūrusios upių santakose; vėliau tą patį vaidmenį (apgyvendinant laukines teritorijas Amerikose, Australijoje ir pan.) suvaidino geležinkeliai. Tikėtina, kad kažkas panašaus turėtų įvykti ir šiuose kraštuose po RB nutiesimo; aišku, ne tokiu mastu, kaip prerijose, bet šioks toks postūmis galėtų atsirasti, jeigu tik nesuvadovaus į straipsnio autorių panašūs intelektualai, kurie neįžiūri toliau savo miesto riboženklio.

O kas tas Kaunas? Ach taip, širdis, širdis..

[Mørtã]

O kas tas Kaunas? Ach taip, širdis, širdis..

Kuo tau tas Kaunas nepatinka, kai ne postas tai kazka pries reikia pasakyti.

[music]

Kuo tau tas Kaunas nepatinka, kai ne postas tai kazka pries reikia pasakyti.

Ne Kaunas nepatinka, tik tam tikri asmenys vis kažką prieš vienintelę Lietuvos sostinę burnojantys! Lenkija, Baltarusijos pasienis, vagys, pampstanti bamba; Wilno kitų Lietuvos miestų sąskaita,.. Gyvenam tokioje mažoje šalyje ir vistiek vis kažko nepasidilinam ir tarpusavy pjaunames.. Negaliu taikytis su šitomis nesąmonėmis ir tiesiog jų nepastebėti, praleisti perskaičius.

[Linas]

Ne Kaunas nepatinka, tik tam tikri asmenys vis kažką prieš vienintelę Lietuvos sostinę burnojantys! Lenkija, Baltarusijos pasienis, vagys, pampstanti bamba; Wilno kitų Lietuvos miestų sąskaita,.. Gyvenam tokioje mažoje šalyje ir vistiek vis kažko nepasidilinam ir tarpusavy pjaunames.. Negaliu taikytis su šitomis nesąmonėmis ir tiesiog jų nepastebėti, praleisti perskaičius.

Būtent, ko gero mažas šalies dydis ir nulemia, kad viską norima koncentruoti sostinėje. Gal ir mentaliteto ypatumai, nes kuo toliau į Rytus, tuo didesnis noras viską koncentruoti vienoje vietoje. Pažiūrėk, kokioje Vokietijoje niekas nesiekia iš Frankfurto finansinio centro perkelti į Berlyną ar kultūrinio - iš Miuncheno į tą patį Berlyną. Įdomu, jei 1940 nebūtų buvusios okupacijos ir neprasidėjęs karas - ar nebūtų buvę dabartinių tendencijų viską koncentruoti Vilniuje. Įtariu, kad daug kas būtų buvę kaip buvo padaryta sovietinės valdžios tuoj po karo, gal tik kiek mažesniais masteliais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kaip supratau, tai šitų gezperto papostringavimų esmė yra ta, kad RailBaltica (RB ) turi eiti per Vilnių ir ne kitaip, o visokiems ten radviliškiams ir kitiems vasiukams ta trasa nafig nereikalinga. Čia, kaip visada, atsistoja kiaušinio ir vištos klausimas: ar trasos vienintelė raison d'être yra Vilniaus, kaip pasaulio bambos, aptarnavimas (1), ar ta trasa turėtų prisidėti prie bendros regiono plėtros (2). Čia galima pastebėti, kad pirmosios gyvenvietės, iš kurių vėliau išaugo didieji miestai, beveik visada įsikūrusios upių santakose; vėliau tą patį vaidmenį (apgyvendinant laukines teritorijas Amerikose, Australijoje ir pan.) suvaidino geležinkeliai. Tikėtina, kad kažkas panašaus turėtų įvykti ir šiuose kraštuose po RB nutiesimo; aišku, ne tokiu mastu, kaip prerijose, bet šioks toks postūmis galėtų atsirasti, jeigu tik nesuvadovaus į straipsnio autorių panašūs intelektualai, kurie neįžiūri toliau savo miesto riboženklio.

Esmė yra ne ta. Esmė yra ta, kad geležinkelis tarp Vilniaus ir Varšuvos pastatytas jau prieš pusantro šimto metų, ir naujo tiesti ten nereiktų. Tuo tarpu tiesti Rail Baltica link Kauno kainuotų daugiau, geležinkelis būtų ilgesnis (pažiūrėk kur lenkai jį ruošiasi tiesti - zigzagais per Elką ir Bialystoką), o juo pasinaudot galėtų mažiau žmonių.

Argumentas dėl tranzitinio geležinkelio įtakos regiono plėtrai nelabai įtikina. Tie miestai, per kuriuos Lietuvoje ruošiamasi tiesti RB, geležinkelį, šiaip ar taip, jau turi. Be to, iš principo logiška investuoti į geležinkelį ten, kur yra didesnis jo poreikis, o ne investuot ten, kur poreikis mažesnis, ir tikėtis, kad kai jau bus investicijos, atsiras ir poreikis. Vienintelė priežastis dėl kurios RB turi eiti per Kauną yra ta, jog taip tiesiau į Rygą, tačiau Latvijoje šio geležinkelio perspektyvos, panašu, dar labiau miglotos. Savo ruožtu, išnaudojant Vilniaus - Gardino ruožą atsirastų galimybių toliau vystyti keleivių ir krovinių eismą į Sankt Peterburgą.

Didžiausia problema čia lieka Baltarusija. Jei Baltarusija dešimtąjame dešimtmetyje būtų pasirinkusi euroatlantinės integracijos kelią problemos dėl keleivinio susisiekimo gal ir visai nebūtų. Paleisk vieną traukinį tarp Vilniaus ir Gardino, kitą - tarp Gardino ir Varšuvos, suderink jų tvarkaraščius ir turėsi kuo puikiausią susisiekimą. Bet kadangi nuo baltarusių mus skiria geležinė uždanga, šito varianto perspektyvos lieka labai miglotomis.

Būtent, ko gero mažas šalies dydis ir nulemia, kad viską norima koncentruoti sostinėje. Gal ir mentaliteto ypatumai, nes kuo toliau į Rytus, tuo didesnis noras viską koncentruoti vienoje vietoje. Pažiūrėk, kokioje Vokietijoje niekas nesiekia iš Frankfurto finansinio centro perkelti į Berlyną ar kultūrinio - iš Miuncheno į tą patį Berlyną. Įdomu, jei 1940 nebūtų buvusios okupacijos ir neprasidėjęs karas - ar nebūtų buvę dabartinių tendencijų viską koncentruoti Vilniuje. Įtariu, kad daug kas būtų buvę kaip buvo padaryta sovietinės valdžios tuoj po karo, gal tik kiek mažesniais masteliais.

Nemanau, kad korektiška lygint 80 mln. gyventojų turinčią federacinę šalį su 3 mln. gyventojų turinčia unitarine. Palygink Lietuvą su kokia nors Danija ar Airija ir esminių skirtumų jau nebepamatysi.

[r08n]

Parašiau ankstesnį pasisakymą, nes mane sužavėjo minėtos analizės elegantiškas minties paprastumas: 1) Vilnius -- Varšuva (per Kauną); 2) Vilnius -- Varšuva (per Gardiną); ir... ir beveik viskas. Likusiai LT daliai pašvęsta 1 frazė:

Įdomu, kokiais Vasiukais turės tapti tas Radviliškis,

Bet, kiek suprantu, RB turėtų būti suprantama platesniame kontekste, o ne tik kaip dar viena trasa nuo egzperto gyvenamosios vietovės iki kažkur. Buvo gi daromos visokios galimybių studijos ir renkamos trasos. Ar nebuvo tada išnagrinėta ir ta trasa per Gardiną?

Įdomu, kad kiekvieną kartą, kai tas seniai įstrigęs RB projektas pajuda, išlenda koks nors Pilypas iš kanapių ir pasiūlo naują trasą: prieš kelis metus -- A.Zuokas, dabar vėl -- šitas (beje, nežinau, ar čia tas pats autorius, ar kitas: http://lt.wikipedia.org/wiki/ Anatolijus_Lapinskas).

[r08n]

Argumentas dėl tranzitinio geležinkelio įtakos regiono plėtrai nelabai įtikina. Tie miestai, per kuriuos Lietuvoje ruošiamasi tiesti RB, geležinkelį, šiaip ar taip, jau turi. Be to, iš principo logiška investuoti į geležinkelį ten, kur yra didesnis jo poreikis, o ne investuot ten, kur poreikis mažesnis, ir tikėtis, kad kai jau bus investicijos, atsiras ir poreikis.

Kiaušinio ir vištos klausimas: nėra trasos -- nėra judėjimo, nėra judėjimo -- nėra trasos. Pvz., vieškelis KUN -- KLP (Žemaičių plentas) buvo jau seniai, tai gal ir autostrados nereikėjo tiesti?

[music]

reil baltika

Būtent, ko gero mažas šalies dydis ir nulemia, kad viską norima koncentruoti sostinėje. Gal ir mentaliteto ypatumai, nes kuo toliau į Rytus, tuo didesnis noras viską koncentruoti vienoje vietoje. Pažiūrėk, kokioje Vokietijoje niekas nesiekia iš Frankfurto finansinio centro perkelti į Berlyną ar kultūrinio - iš Miuncheno į tą patį Berlyną. Įdomu, jei 1940 nebūtų buvusios okupacijos ir neprasidėjęs karas - ar nebūtų buvę dabartinių tendencijų viską koncentruoti Vilniuje. Įtariu, kad daug kas būtų buvę kaip buvo padaryta sovietinės valdžios tuoj po karo, gal tik kiek mažesniais masteliais.

O ką šiuo atveju vėl siekiama iš Kauno atimti? Europinę vėžę, kuri dar net nenutiesta? Įdomu, jei nebūtų 1920 metų ir Vilniaus okupacijos, 20 metų trukusio Kauno pampimo kitų Lietuvos miestų sąskaita kai autoritarinio režimo viską buvo norima koncentruoti laikinojoje sostinėje, ar nebūtų buvę tendencijų viską bandyti kišti į Kauną, pradedant pagrindiniu šalies oro uostu ir baigiant bėgiais į Lenkiją
Įtariu, kad Vilnius būtų kaip ir XX a. pradžioje 4-5 kartus didesnis už antrą šalies miestą, turėtų normalų stadioną, zoologijos sodą, daugiau įvairių muziejų, dėl didesnio nei dabar dydžio- metro ir normalius oro vartus su vakarais, o dabar gi vos ne kruvinai turi dėl kiekvieno projekto kovoti ir vis įrodinėti savo sostinės statusą, o pradėjęs BET ką vykdyti, aiškintis ir atsiprašinėti, kad labai skriaudžia kitus..

Rail Baltica pirmiausia turėtų atverti Lietuvai vartus į Vakarus. Kauno atveju laimi Vidurio Lietuva (Marijampolė, Kaunas, Jonava, Šiauliai), Peterburgo linijos atkūrimo atveju- Pietų, Rytų, Šiaurės-Rytų Lietuva (Alytus, Druskininkai, Varėna, Vilnius, Panevėžys, Utena, Visaginas).
|| Iki Alytaus ir Utenos reiktų atkurti senas vėžes ir eismą, Panevėžys susietas su sostine greitkeliu ||
Kurias šalies sritis labiau reikia gaivinti- didelis klausimas. Rytinė dalis atrodo labiau nustekenta už klestintį Kėdainių rajoną.. Alytus didesnis už Marijampolę, Vilnius už Kauną. Čai irgi dar klausimas kur naudingiau, daugiau gyventojų apimtų. Be to, kaip jau minėta, Peterburgo- Varšuvos magistralė yra daug trumpesnis kelias, tad ir laiko/kainos prasme konkurencingesnė linija..

Idealus atvejis- abi šios linijos.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kiaušinio ir vištos klausimas: nėra trasos -- nėra judėjimo, nėra judėjimo -- nėra trasos. Pvz., vieškelis KUN -- KLP (Žemaičių plentas) buvo jau seniai, tai gal ir autostrados nereikėjo tiesti?

Žemaičių plentas nebepatenkino išaugusių eismo poreikių, todėl autostradai tiesti buvo realus poreikis. Be to, Žemaičių plentas iš principo nėra magistralinis kelias. Vingiuotas, eina per miestus ir miestelius, vidutinis greitis juo važiuojant mažas.

Su geležinkeliu į Lenkiją situacija kita. Peterburgo - Varšuvos geležinkelis buvo tiesiamas kaip magistralinė linija. Jis tiesus, jo linija jungia stambius miestus, tačiau nebuvo tempta aptarnauti smulkiems. Jis tiesia linija sujungtų Lietuvos ir Latvijos sostines ir didžiausius miestus, pakeliui yra stambūs Gardinas bei Bialystokas, todėl keleivių srauto čia galima tikėtis didesnio nei tiesiant geležinkelį kažkur į Radviliškį. Turistams, neįžeidžiant niekieno ambicijų, Vilnius yra įdomesnis už Kauną, o Sankt Peterburgas už Rygą, todėl ir siekiant jų privilioti geriau turėti gerą susisiekimą su sostine. Investicijos į šitą maršrutą būtų mažesnės, o perspektyva jame didesnė (music išdėstė argumentus kodėl, tad nesikartosiu). Mano nuomone, svarbu ne brangi "pakazucha" (t.y. mes turim europinę vėžę), o tai, kad tas geležinkelis būtų išties naudingas.

Lieka vienintelis klausimas - Baltarusija. Ir klausimas, kaip bebūtų gaila, sunkiai išsprendžiamas. Nors tam tikrų tarpusavio santykių atšilimo ženklų matosi, bet į juos kaip į patikimus partnerius žiūrėti kažkodėl sunku.

[tivoli]

Rail Baltica pirmiausia turėtų atverti Lietuvai vartus į Vakarus. Kauno atveju laimi Vidurio Lietuva (Marijampolė, Kaunas, Jonava, Šiauliai), Peterburgo linijos atkūrimo atveju- Pietų, Rytų, Šiaurės-Rytų Lietuva (Alytus, Druskininkai, Varėna, Vilnius, Panevėžys, Utena, Visaginas).
|| Iki Alytaus ir Utenos reiktų atkurti senas vėžes ir eismą, Panevėžys susietas su sostine greitkeliu ||
Kurias šalies sritis labiau reikia gaivinti- didelis klausimas. Rytinė dalis atrodo labiau nustekenta už klestintį Kėdainių rajoną.. Alytus didesnis už Marijampolę, Vilnius už Kauną.

Idealus atvejis- abi šios linijos.

Jau jau taip suskirstei regionais, reikia paminėti, jog Kėdainiai, Jonava ir netgi Marijampolė kartu su Kaunu pakankamai industriniai miestai; o kas lieka pietuose be Vilniaus? Alytus ir Panevėžys, bet ir tie senokai deindustrializuoti (jei neskaityti Lietkabelio paskutiniajame). Niekas tos linijos žmonėms neties, o lobizmas pradedant Arvi, Lifosa, Achema, Mechel Nemunas, Kausta Guder Ketaus liejykla, ar ta pati Palemono keramika padarys savo; o visi stenantys čia apie studijas ir taupymą - be reikalo karksit. Verslo subjekto (ypač pramoninkai) interesas per (ES/Lietuvos) mokesčių mokėtojų pinigus padarys savo, o po birių, stambių ir naftos produktų vežimo gal ir keleivinis vienas vagonas puškuos paskui.

Čai irgi dar klausimas kur naudingiau, daugiau gyventojų apimtų. Be to, kaip jau minėta, Peterburgo- Varšuvos magistralė yra daug trumpesnis kelias, tad ir laiko/kainos prasme konkurencingesnė linija..

O čia tipo dar skirtumas, jei tarp regionų skiriasi kad ir 200 000 gyventojų, bet kas iš to kai jtą skirtumą per metus gali laisvai kompensuoti 15 sąstatų iš Jonavos Achemos ir 12 iš Kėdainių Lifosos? Kai ateis Lubys ar ruselis iš Mechelio ir pamėtys pinigą per rinkiminę kampaniją, per lobizmą ir "kyšizmą" biurokratijoje - taip ir bus, musiet.Tokia realybė. Face it!

O žmonių pervežimas netenka prasmės bėginiu transportu, jei atnaujinamas susiekimas per "SSR" Baltarusiją. Kiek žmonių norės važiuoti kertant 2 kartus sieną su potencialios kratos arba papildom lėšų kyšiui galimybe? Kam teko važiuoti per Baltarusijos "SSR" į Ukrainą supras. Plius sanglaudos fondai retai remia trečiąsias šalis (juk reiks bėgius rekonstruoti), kurios neturi bendradarbiavimo sutarties su ES ar bent PPO. O nors Baltarusijos "SSR" embargas, "sukarinimas" ir izoliacija nuo likusios ES ir sumažintas, Baltarusija nėra didesnis draugas nei Rusija pačiai ES, kad gautų pinigų infrastruktūros prikėlimui antram gyvenimui.

Plius pats kalbi, jog Lietuva maža, o nesusigaudai...150 km diametras ir Centro ir Pietrytinė Lietuva jau apimta.Taipo kaip ir nebelieka tų dviejų regionų, o lieka vienas. O kas naudingiau, ar verslas ar žmonių pervežimas - čia ir reikia ginčytis...bet, galiu lažintis - tai priklausys, nuo to kaip sudalyvaus pramoninkai tame reikale.

Pačiam nuklydus į "proto" džiungles...

Kad ir kokiais argumentais mėtytumeis, deja KTU tik antras ar trečias. Ir tai mažoje Lietuvoje ne Europos platybėse

Oh really? Labai abejotini reitingai (ne kartą išsakyti aukštojo mokslo reformos skiltyje), bet pati seniausia Lietuvos Alma Mater gyrėsi prieš stojimus tais pačiais reitingais PR'indama stoti reformos metu naujas aveles, nekartą pirštu baksnojo į tuos pačius reitingus Seimui ir ŠMM prašydami didesnio finansavimo, kol ooops iš 300-kažkelintos nukrito į 853 pasaulyje ... Beje, nukrito žemiau KTU'no, kuris yra 847 pasaulyje. Tai kaip čia tai?!?

[Metropolis]

Su geležinkeliu į Lenkiją situacija kita. Peterburgo - Varšuvos geležinkelis buvo tiesiamas kaip magistralinė linija. Jis tiesus, jo linija jungia stambius miestus, tačiau nebuvo tempta aptarnauti smulkiems. Jis tiesia linija sujungtų Lietuvos ir Latvijos sostines ir didžiausius miestus, pakeliui yra stambūs Gardinas bei Bialystokas, todėl keleivių srauto čia galima tikėtis didesnio nei tiesiant geležinkelį kažkur į Radviliškį. Turistams, neįžeidžiant niekieno ambicijų, Vilnius yra įdomesnis už Kauną, o Sankt Peterburgas už Rygą, todėl ir siekiant jų privilioti geriau turėti gerą susisiekimą su sostine. Investicijos į šitą maršrutą būtų mažesnės, o perspektyva jame didesnė (music išdėstė argumentus kodėl, tad nesikartosiu). Mano nuomone, svarbu ne brangi "pakazucha" (t.y. mes turim europinę vėžę), o tai, kad tas geležinkelis būtų išties naudingas.

Gerbiamieji, baikim tuos kovos tarp sostinių žaidimus šioje temoje. Šiaip jau, dėl turizmo ir patrauklumo galima diskutuoti tam skirtose temose - nors dar pasisakysiu apie tai vėliau.

Dėl Rail Baltica - pirmiausia pažiūrėkite į dabartinę Lietuvos geografiją ir matysite, kad jos maršrutas eis per Lietuvos vidurį, o keleivinis susisiekimas su Vilniumi ir taip bus tikrai geras, ypač atidarius tunelį, padidinus traukinių greitį ir jų skaičių esamam ruože. Apie krovinius pakankamai tiksliai pasisakė Tivoli, nebent Rail Baltica būtų pratęsta iki Vaidotų skirstymo centro - tuomet ja būtų galima pervežti ir tranzitinius krovinius.

Dėl turizmo - asmeniškai pats nemažai keliavau ir galiu išsakyti nuomonę dėl turizmo: taip dažniausiai vykstama į kurią nors šalį per sostinę, bet po to lankomasi ir kitose vietose (tikrai nevykau į pvz., Prancūziją tik dėl Paryžiaus, bet man buvo l. įdomus ir Bordeaux regionas, arba nuvykęs į Malaiziją buvau sužavėtas ne tiek jos sostinės dangoraižių, kiek Penango salos architektūrinės ir kultūrinės įvairovės).

Tiesiog Lietuva yra toks mažas kraštas, o 100-200 km - toks menkas atstumas užsieniečiams, kad jiems tas pats į kurį miestą atvyks; o atvykę, kad ir į Kauną apsilankys ir sostinėje, ir pajūryje, ir atvirkščiai.

[Mørtã]

Du maršrutai:

Vilnius <9> N.Vilnia <42> Pabradė <27> Švenčionėliai <48> Dūkštas <22> Turmantas <26> Daugavpils <52> Jersika <40> Krustpils <17> Pļaviņas <40> Skrīveri <72> Rīga (395 km)

Vilnius <18> Lentvaris <49> Kaišiadorys <23> Gaižiūnai <39> Kėdainiai <58> Linkaičiai <11> Kutiškiai <15> Šiauliai <44> Joniškis <20> Meitene <28> Jelgava <43> Rīga (348 km)

skirtumas - 47 km

[Mørtã]

Dar du maršrutai:

Rīga <53> Sigulda <21> Ieriki <19> Cesis <28> Valmiera <47> Valga <83> Tartu <113> Tapa <77> Tallinn (441 km)

Rīga <82> Limbaži <32> Aloja <108> Pärnu <82> Rapla <54> Tallinn (358 km)

skirtumas - 83 km

[Estijos Rail]

[lietus]

O aš tarp naujai planuojamos ir trasos S.Peterburgas-Varšuva, didžiausią problemą įžvelgiu Lenkijos pusėje. Jeigu senoji Peterburgo-Varšuvos linija yra tiesiausias ir arčiausias kelias į varšuvą tai Rail Baltika prasideda problemos iškart už Lenkijos sienos, visų pirmą Suvalkų stotis (reikia apvažiuoti sąstatą), po to Vingrių nacionalinis parkas (reiktų prisimint Augustavo aplinkelio problemą). O turėt Rail Baltica tik maršrutu Kaunas-Suvalkai, tai tiek ir naudos. Beje dėl Lifosos ir Achemos tai nenustebčiau jeigu jiems labiau apsimoka viską vežti pro Klaipėdos uostą negu Rail baltica, nes berods vežimas jūra yra pigesnis.