Gelžk. Mažeikiai - Reņģe - Jelgava

[statyba]

Vakar teko kirsti geležinkelį Duobelės-Tervetės plentu. Pervažoje ties Aurių stotimi mediniai pabėgiai pakeisti naujais. Jei prižiūri vadinas, geležinkelis dar nėra nurašytas.

Smagu girdeti, tik butu dar smagiau isgirsti ir keleivinio traukinio ratu bildejima tame ruoze...

[Salvijus]

Vakar teko kirsti geležinkelį Duobelės-Tervetės plentu. Pervažoje ties Aurių stotimi mediniai pabėgiai pakeisti naujais. Jei prižiūri vadinas, geležinkelis dar nėra nurašytas.

[Salvijus]

Ministras negali viešame pareiškime tiesmukai kalti į kaktą, "neremontuosim, nes Lietuvai neapsimoka"


Todėl kalba mandagiai: taip taip, žinoma, svarbu, būtinai remontuosime, BET dar ne dabar, reikia pažiūrėti kompleksiškai... Tas "bet" ir yra esminis žodis, kuris reiškia "ne". Visų šitų mandagybių nereikia priimti pažodžiui.

O kadangi Latvijai tas ruožas tiesiogiai ekonomiškai naudingas - tai natūralu, kad jo būklė palaikoma padori.

Kad jau nebe - kai važiavau sekamdienį per šį ruožą pastebėjau, kad bėgiai rūdija.

[Combat]

Tegul latviai sumąsto paremontuoti. Tai į Ventspilį iš viso krovinių iš Orleno nebus. Veš per Klaipėdą.

Tai čia jau visai „idea fix“. Būtų keista, jei LSDP nežengtų tokio žingsnio, tik Lietuvos pusėje, po Seimo rinkimų.

[Al1]

Tegul latviai sumąsto paremontuoti. Tai į Ventspilį iš viso krovinių iš Orleno nebus. Veš per Klaipėdą.

[Combat]

Todėl mes Lietuvoje ir mokam brangiausiai, nes įmonė turi dirbti pelningai, o kaip ji dirbs pelningai jei infrastrktūra veiki tik viena kryptimi.
Kai statė Mažeikių Naftą buvo galvojama ir apie logistiką - kaip patogiausiai ir arčiausiai pristatyti produkciją.
Įdomu ar sovietmečiu MN produkciją keliavo per Ventspilį.

MN produkcija per Ventspilį visada keliavo – ten specializuotas dyzelino terminalas. Jei neklystu, netgi vamzdis (produktotiekis) iš Ventspilio kažkur netoli MN lyg ir yra „pakastas“ (ar tik projektuojamas buvo, bet kalbas apie tokį girdėjau). Per Klaipėdą irgi keliavo tokiais pat kiekiais, kaip ir dabar + mazutas tada. Į Klaipėdą, apart MN, dar ir iš Latvijos krypties per Mažeikius tempdavo (gal iš Kyriši, Leningrado sritis?).

Dabar kas vyksta, aišku, absurdas. Pvz., jei latviai sumąstys kokį tiltuką paremontuoti tarp Jelgavos ir Joniškio (Šarkių), tai į Ventspilį MN kroviniai bus „lupami“ net per Daugpilį...Jėga.

Ventspilio terminalas:

[Al1]

Todėl mes Lietuvoje ir mokam brangiausiai, nes įmonė turi dirbti pelningai, o kaip ji dirbs pelningai jei infrastrktūra veiki tik viena kryptimi.
Kai statė Mažeikių Naftą buvo galvojama ir apie logistiką - kaip patogiausiai ir arčiausiai pristatyti produkciją.
Įdomu ar sovietmečiu MN produkciją keliavo per Ventspilį.

Kuro kaina Lietuvoje su tuo nėra susijusi - juk išvežama produkcija į užsienį ir būtent užsienyje ji turi būti brangesnė dėl brangesnio transportavimo. Tie kelių centų skirtumais yra susiję labiau su mokesčiais ir importo galimybe. Jei Lietuvos valdžia pataikauja Orlenui ir jo nebaudžia už piktnaudžiavimą padėtimi, tai prie ko čia geležinkelis į Latviją?

[Romas]

Jei nebus kažkokio persilaužimo, jau nelabai bus svarbu, per kur bent kelerius metus NEvažinės traukiniai - ar per Reņģę į Rygą ar per Vainiuodę (Vaiņode) - Priekulę į Liepoją.

Bet žurnalistų geografinis neraštingumas kartais užmuša - "Slyšal znon, neznaju gdie on":
Pora žurnalistinių pasažų iliustracijų. (žemėlapio pagrindas iš www.zl.lv)

1. žiedeliai: Mažeikiai-Reņģe-Glūda-Liepoja
Gal šis variantas iki Liepojos per Rengę kažkiek išties būtų realus - bent realesnis, nei į Liepoją per Šiaulius ir Jelgavą


Delfi.lt 2012.04.20
Latvijos prezidentas domisi išardytu geležinkeliu Mažeikiai-Rengė

Latvijos prezidentas Andris Berzinis, lankydamasis Saldaus regione, domėjosi išardytos geležinkelio linijos Mažeikiai-Rengė reikalais
A. Berzinis ir jį lydintys asmenys apžiūrėjo Rengės geležinkelio stotį Latvijos pasienyje ir įsitikino, kad ji gali dirbti pagal visus techninius reikalavimus, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Liepojos meras Uldis Sesks pabrėžė šios geležinkelio linijos svarbą didinant krovinių srautą per Liepojos uostą
http://m.delfi.lt/verslas/article.php?id=58367974

2. uogelės: Mažeikiai - Reņģe - Darbėnai - Klaipėda


Veidas.lt 2012.05.10
Apie suvalkietišką tvirtumą ir “lietuvišką družbą“

Pastaruoju metu netgi prezidentiniu lygiu tapo aptarinėjamas kitas, palyginti smulkus, bet Latvijai svarbus geležinkelio projektas: 19 km ruožo nuo Mažeikių iki Lietuvos–Latvijos sienos atstatymas.
Šis geležinkelis pašaipiai vadinamas „lietuviška družba“, mat jo išardymas dėl tariamo susidėvėjimo su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl palankesnių naftos produktų gabenimo kainų konfliktuojančią gamyklą „Orlen Lietuva“ paliko be tiesiausio maršruto į Latvijos uostus ir gerokai prailgino į „Klaipėdos naftą“ riedančių sąstatų kelionę. Šiuo metu naftos cisternos priverstos iš gamyklos grįžti iki Radviliškio ir iš ten pradėti savo kelionę pajūrio link.
Atstačius geležinkelio ruožą iki Latvijos sienos, sąstatai iš „Orlen Lietuva“ į Klaipėdą galėtų važiuoti pro Rengę ir Darbėnus, kirsdami nedidelį gabalą Latvijos teritorijos.
Tiesa, prieš tai reikėtų rekonstruoti ne mažiau nei išardytasis susidėvėjusį Darbėnų geležinkelio ruožą, kuris taptų aktualus ir Būtingės giliavandenio uosto statybos atveju, o apie tokius darbus nieko negirdėti.
Tad kol kas Latvijos uostininkai trindami rankas skaičiuoja, kad ruožo atstatymas jiems per metus pridėtų apie 1 mln. tonų krovinių. Norėdami to išvengti, „Lietuvos geležinkeliai“ būtų priversti naftininkams siūlyti dar palankesnes naftos produktų vežimo kainas.
http://www.veidas.lt/apie-suvalkieti...ruzba%E2%80%9C

[Salvijus]

Todėl mes Lietuvoje ir mokam brangiausiai, nes įmonė turi dirbti pelningai, o kaip ji dirbs pelningai jei infrastrktūra veiki tik viena kryptimi.
Kai statė Mažeikių Naftą buvo galvojama ir apie logistiką - kaip patogiausiai ir arčiausiai pristatyti produkciją.
Įdomu ar sovietmečiu MN produkciją keliavo per Ventspilį.

[disident]

Orlenai nesėdi ausis suglaudę - jie tiesiog pridėda transportavimo išlaidas prie kiekvieno litro kainos.

Bet tai daro jų produktą mažiau konkurencingą.

[Aleksio]

Nesuprantu tik viena: kodėl „Orlen Lietuva“ užima visiško „lapausio“ poziciją visais tais klausimais? Gi jų šikna jau atvirai spardoma, o jie sėdi ausis sugliaudę. Negi į tokią nemenką gamyklą surinkti visiški liurbiai?

Orlenai nesėdi ausis suglaudę - jie tiesiog pridėda transportavimo išlaidas prie kiekvieno litro kainos.

[Salvijus]

Kad blizga pastebėjau, tikriausiai profilaktiškai prižiūri.

[Mørtã]

Važiuojant iš Auces į Eleja teko du kartus kirsti geležinkelį Mažeikiai - Jelgava: čia ir čia. Begiai blizga, reiškia kažkoks traukinių eismas vistik yra.

[Al1]

Panašaus atsakymo ir tikėjausi. Akcizas tai – ne tie mokesčiai, kuriuos būtų galima palikti Savivaldybei.

Valstybės elgesys panašus į reketininko. Nureketavome aukso kiaušinius, o plunksnas ir kakučius vietiniams palikime.

Bet kokiu atveju kilmė visų tų surenkamų mokesčių yra iš Mažeikių rajono, kur ir bazuojasi „Orlen Lietuva“. Ne vietiniai kalti, kad Vilnius visus tuos mokesčius susigriebia sau ir nieko nepalieka vietoj, iš kurios tos akcizinės pajamos kyla. Todėl tie „reketininkai“ Mažeikiams yra skolingi bent jau geležinkelio tunelį.

Ką sakysi, jei ES pareikalaus akcizo į centrinį obščiagą??? Juk muitus jau pasiima.

Geležinkelis Mažeikiuose trukdo ne pėstiesiems ir automobiliams (pasenusi koncepcija), bet apskritai! Geležinkelis patiems Mažeikiams, kaip miestui, tapo praktiškai nebereikšmingas (išskyrus keleivinuką) nepaisant to, kad jis dar Caro laikais buvo nuklotas.

Taip, taip. Tą patį galima pasakyti apie bet kurį miestą - geležinkelis nereikalignas, jis trukdo. Iškeliam už miesto, stotys už 10 km nuo miesto... Tai caro laikų mąstysena. Todėl ir turime Lietuvoje tai, ką turime - geležinkelis aplenkė visus miestus. Absoliučiai visus. Tik kai kurie iki jo priaugo, o dauguma miestelių taip ir liko toli nuo geležinkelio.

[udrius]

Na bet šiaip tema Mažeikių - Jelgavos geležinkelis

[vėkas]

Taip, turtingi! Bent jau Mažeikiai tokiais turėtų būti:


Jei kas turit duomenis, įmeskit, kiek per visus metus buvo mokesčių sumokėta 2010 ir 2011.

Taigi, netgi tas 20 proc., kurį reikėtų sumokėti, jei ES skirtų finansavimą, būtų viso labo tik trupiniai.

Geležinkelis Mažeikiuose trukdo ne pėstiesiems ir automobiliams (pasenusi koncepcija), bet apskritai! Geležinkelis patiems Mažeikiams, kaip miestui, tapo praktiškai nebereikšmingas (išskyrus keleivinuką) nepaisant to, kad jis dar Caro laikais buvo nuklotas.

Taigi, kai Mažeikiuose yra toks galingas mokesčių mokėtojas, galima būtų tam miestui savotiškai ir atsidėkoti, o ne vien tik mestelėti kaulą nugraužti mėsos likučius.

Didžiąją dalį Orlen sumokamų mokesčių yra kuro akcizas, tad Mažeikių nuopelnų čia labai nedaug. Žiūrėk kurie mokesčiai yra surenkami savivaldybės, o tuomet jau galima diskutuoti turi ar neturi pinigų.
Paviršutiniškai žiūrint nepanašu į klondaiką: http://www.mazeikiai.lt/go.php/lit/P...ajono_s/4863/2

[Combat]

Labai turtingi esame? Pinigų nėra kur dėti? Geležinkelis dabar Mažeikiuose labiausiai trukdo dėl to, kad ilgam uždaromos pervažos. Taip pat pėstiesiems nesaugu eiti per bėgius ties stotimi. Namai stovi gan toli nuo geležinkelio ir triukšmas - mažas argumentas. Galiausiai namai pastatyti tuomet, kai geležinkelis jau buvo. Patys kalti, kad statėsi prie geležinkelio. Daugiabučiai tik keli arti geležinkelio. Kaune, Vilniuje, Kalipėdoje jų daug daugiau arti geležinkelio, bet tai nėra argumentas iškelti ar kišti po žeme geležinkelį, kuriuo dar ir eismas intensyvesnis nei Mažeikiuose.

Taip, turtingi! Bent jau Mažeikiai tokiais turėtų būti:

Didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje pernai išliko Lenkijos naftos koncerno "Orlen" valdoma Lietuvos naftos bendrovė "Orlen Lietuva" - ji 2010 metų sausį-spalį valstybei sumokėjo 865,463 mln. litų, rašo žurnalas "Versus", remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis.

Jei kas turit duomenis, įmeskit, kiek per visus metus buvo mokesčių sumokėta 2010 ir 2011.

Taigi, netgi tas 20 proc., kurį reikėtų sumokėti, jei ES skirtų finansavimą, būtų viso labo tik trupiniai.

Geležinkelis Mažeikiuose trukdo ne pėstiesiems ir automobiliams (pasenusi koncepcija), bet apskritai! Geležinkelis patiems Mažeikiams, kaip miestui, tapo praktiškai nebereikšmingas (išskyrus keleivinuką) nepaisant to, kad jis dar Caro laikais buvo nuklotas.

Taigi, kai Mažeikiuose yra toks galingas mokesčių mokėtojas, galima būtų tam miestui savotiškai ir atsidėkoti, o ne vien tik mestelėti kaulą nugraužti mėsos likučius.

[Al1]

Kuom svarbesnis gali būti „didelio miesto“ projektas už „mažo miesto projektą“? Mažame mieste irgi gyventi reikia. Vilnius, palyginti su dideliais miestais, taip pat bažnytkaimis (katedrakaimis).

Skirs ar neskirs – niekas dabar to negali pasakyti.

Net jei 20 proc., verta imtis; mažiau lėšų per visokiausius VEKS ir LEO LT bus plaunama.

Labai turtingi esame? Pinigų nėra kur dėti? Geležinkelis dabar Mažeikiuose labiausiai trukdo dėl to, kad ilgam uždaromos pervažos. Taip pat pėstiesiems nesaugu eiti per bėgius ties stotimi. Namai stovi gan toli nuo geležinkelio ir triukšmas - mažas argumentas. Galiausiai namai pastatyti tuomet, kai geležinkelis jau buvo. Patys kalti, kad statėsi prie geležinkelio. Daugiabučiai tik keli arti geležinkelio. Kaune, Vilniuje, Kalipėdoje jų daug daugiau arti geležinkelio, bet tai nėra argumentas iškelti ar kišti po žeme geležinkelį, kuriuo dar ir eismas intensyvesnis nei Mažeikiuose.

[Combat]

Dar kartą sakau, kad ES neskirs visų pinigų tokiam projektui. 20 o gal ir daugiau procentų reikės patiems dengti. O tai sudaro dešimtis milijonų, nes tunelio tiesimas kainuos tikrai labai daug. Jei tokiam dideliam projektui, kaip RailBaltica reikia milijardų ir RailBaltica duotų naudą visai šaliai ir regionui, tai čia tik kažkokio mažo miesto projektas... Nauda minimali. Praėjo tie laikai, kai ES švaistėsi lėšomis utopiniams projektams, kurie labiausiai buvo reikalingi tik tiems, kas juos inicijavo dėl lėšų prapompavimo.

Kuom svarbesnis gali būti „didelio miesto“ projektas už „mažo miesto projektą“? Mažame mieste irgi gyventi reikia. Vilnius, palyginti su dideliais miestais, taip pat bažnytkaimis (katedrakaimis).

Skirs ar neskirs – niekas dabar to negali pasakyti.

Net jei 20 proc., verta imtis; mažiau lėšų per visokiausius VEKS ir LEO LT bus plaunama.

[Al1]

Dar kartą sakau, kad ES neskirs visų pinigų tokiam projektui. 20 o gal ir daugiau procentų reikės patiems dengti. O tai sudaro dešimtis milijonų, nes tunelio tiesimas kainuos tikrai labai daug. Jei tokiam dideliam projektui, kaip RailBaltica reikia milijardų ir RailBaltica duotų naudą visai šaliai ir regionui, tai čia tik kažkokio mažo miesto projektas... Nauda minimali. Praėjo tie laikai, kai ES švaistėsi lėšomis utopiniams projektams, kurie labiausiai buvo reikalingi tik tiems, kas juos inicijavo dėl lėšų prapompavimo.