Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[dtb]

Tam, kad kažką pirkti ir daryti rimtesnius pokyčius, reikalingas finansavimas. Dabar žinome, koks formuojamas valstybės biudžetas - prioritetas gynybai ir keliams, kitos sritys yra optimizuojamos. Bus gerai, jei bent padažnins važiavimus Vilnius-Klaipėda.

[John]

Tam, kad kažką pirkti ir daryti rimtesnius pokyčius, reikalingas finansavimas. Dabar žinome, koks formuojamas valstybės biudžetas - prioritetas gynybai ir keliams, kitos sritys yra optimizuojamos. Bus gerai, jei bent padažnins važiavimus Vilnius-Klaipėda.

Aha, "finansavimo" argumentas visada metamas į trasą, kai kitaip nebeišeina. Netaikau asmeniškai, bet tenka dažnai girdėti šitą argumentą iš valdžios ar LTG lygmens. Toks biškį veidmainiškas argumentavimas, nes kai patogu, aiškinama, kad "nėra finansavimo" arba "nėra riedmenų" ir dėl to negalima daryti nieko, kad priartintų mūsų geležinkelių sistemą arčiau civilizuotos Europos, o kartais, kai irgi patogu, aiškinama, kad "geležinkeliai svarbu gynybai", ypač, kai kalba pasisuka apie Rail Balticą, kurios vienos iš svarbiausių integralių dalių - Vilniaus pajungimo - iš esmės patys atsisakėme iki "phase 2" t.y. ~2040 kaip minimum. Žodžiu, mėgstam pyragą ir suvalgyti, bet ir jį turėti, priklausomai nuo situacijos ir patogumo

[John]

Šiaip tai realiai susidėlioti kažkaip reikės. Man pvz ne visai aišku, kas bus su Vilnius - Valčiūnai, ar jį taip ir aptarnaus dyzeliai, ar bus paleistas BEMU.

Bet iš to kas žinoma tai dabar pokyčiai atrodytų taip:
1. Vilnius - Klaipėda -> DMU nueina į Vilnius - Turmantas (Daugpilis)
2. Kaunas - Šiauliai -> DMU keičiami BEMU
3. Vilnius - Varėna -> DMU keičiami BEMU.
4(?). Vilnius - Valčiūnai -> arba seni dyzeliai keičiami į 630 Pesas, arba leidžiamas BEMU.

Klausimai, kurie man kyla:
2. Kiek kasdieninių traukinių porų važiuos tarp Kauno ir Šiaulių (dabar važiuoja tik 2)?
3. Kas bus su Marcinkonimis? Kadangi krovimo laikas Varėnoje turbūt bus ne mažiau, kaip ~30 minučių, ar tai reiškia, kad kelionės trukmė į/iš Marcinkonių atitinkamai ilgės ~30 minučių (ar kiek užtruks įkrovimas Varėnoje)?

[Vinecko]

Klausimai, kurie man kyla:
2. Kiek kasdieninių traukinių porų važiuos tarp Kauno ir Šiaulių (dabar važiuoja tik 2)?
3. Kas bus su Marcinkonimis? Kadangi krovimo laikas Varėnoje turbūt bus ne mažiau, kaip ~30 minučių, ar tai reiškia, kad kelionės trukmė į/iš Marcinkonių atitinkamai ilgės ~30 minučių (ar kiek užtruks įkrovimas Varėnoje)?

2 klausimas: Jeigu lieka 1 traukinys dirbantis - intervalas apie 4,5-5 val būtų, jeigu pridedamas 2 traukinys - intervalas mažėja iki 2-2,5 val
3 klausimas: Šiaip priklauso nuo baterijos talpos (dažniausiai Stadler naudoja 400-600kWh talpą) ir pakrovimo stotelės galios, neatsiminsiu kokia pas mus, bet skaičiavimas atliktas 1, 2, ir 2,4 MW
Sudedu Chat GPT skaičiavimus (sąlygos: atvykstant iš Vilniaus į Varėną krauti iki 60%, o iš Marcinkonio iki 100%)


Įkrovimas iki 60 %:

• 400 kWh baterija:
  • 1 MW – 7 min 44 s
  • 2 MW – 3 min 52 s
  • 2,4 MW – 3 min 13 s
• 500 kWh baterija:
  • 1 MW – 9 min 40 s
  • 2 MW – 4 min 50 s
  • 2,4 MW – 4 min 02 s
• 600 kWh baterija:
  • 1 MW – 11 min 36 s
  • 2 MW – 5 min 48 s
  • 2,4 MW – 4 min 50 s

Įkrovimas po Varėna -> Marcinkonys -> Varėna (nuo ~20 % iki 100 %):

• 400 kWh baterija:
  • 1 MW – 19 min 12 s
  • 2 MW – 9 min 36 s
  • 2,4 MW – 8 min 00 s
• 500 kWh baterija:
  • 1 MW – 24 min 00 s
  • 2 MW – 12 min 00 s
  • 2,4 MW – 10 min 00 s
• 600 kWh baterija:
  • 1 MW – 28 min 48 s
  • 2 MW – 14 min 24 s
  • 2,4 MW – 12 min 00 s

[ignaloidas]

Aha, "finansavimo" argumentas visada metamas į trasą, kai kitaip nebeišeina. Netaikau asmeniškai, bet tenka dažnai girdėti šitą argumentą iš valdžios ar LTG lygmens. Toks biškį veidmainiškas argumentavimas, nes kai patogu, aiškinama, kad "nėra finansavimo" arba "nėra riedmenų" ir dėl to negalima daryti nieko, kad priartintų mūsų geležinkelių sistemą arčiau civilizuotos Europos, o kartais, kai irgi patogu, aiškinama, kad "geležinkeliai svarbu gynybai", ypač, kai kalba pasisuka apie Rail Balticą, kurios vienos iš svarbiausių integralių dalių - Vilniaus pajungimo - iš esmės patys atsisakėme iki "phase 2" t.y. ~2040 kaip minimum. Žodžiu, mėgstam pyragą ir suvalgyti, bet ir jį turėti, priklausomai nuo situacijos ir patogumo

Na aš nelabai suprantu kaip jūsų nuomone turėtų vykti reikalai be finansavimo iš valstybės. Kai valdžia kalba tai žinoma durnas argumentas, bet pinigai iš niekur neateina, ir viskam jų reikia. Čia yra praktiškai 100% politinė problema šiuo momentu, nes aš kažkokio tai nenoro ar "tingėjimo" kažką daryti iš pačių LTG Link tai nematau. Reikia šitais klausimais kalti politikus, o ne LTG, bet kiek matau kritiką šitais klausimais tai ji nėra nukreipta į politikus - apskritai sakyčiau politikoje traukinių klausimai kažkur devintoje eilėje sėdi.

[dtb]

Aha, "finansavimo" argumentas visada metamas į trasą, kai kitaip nebeišeina. Netaikau asmeniškai, bet tenka dažnai girdėti šitą argumentą iš valdžios ar LTG lygmens. Toks biškį veidmainiškas argumentavimas, nes kai patogu, aiškinama, kad "nėra finansavimo" arba "nėra riedmenų" ir dėl to negalima daryti nieko, kad priartintų mūsų geležinkelių sistemą arčiau civilizuotos Europos, o kartais, kai irgi patogu, aiškinama, kad "geležinkeliai svarbu gynybai", ypač, kai kalba pasisuka apie Rail Balticą, kurios vienos iš svarbiausių integralių dalių - Vilniaus pajungimo - iš esmės patys atsisakėme iki "phase 2" t.y. ~2040 kaip minimum. Žodžiu, mėgstam pyragą ir suvalgyti, bet ir jį turėti, priklausomai nuo situacijos ir patogumo

O ką reiškia “kai kitaip nebeišeina”? Keleivių vežimas nuostolingas, finansavimas (valstybės subsidija) skiriamas tik palaikyti esamą būklę, iš kur daugiau pinigų susirinkti? Kainas kelti? Ir taip važiavimas jau yra brangus. Tad klausimai realiai čia ne LTG, o Vyriausybei.

[Pilaitis]

Aš tai kaip tik sakyčiau, kad LTG Link didelį dėmesį atkreipė į tas sritis, kur daug finansavimo nereikia, bet tas labai pasijaučia per visą vartotojo patirtį, ar tai būtų programėlė, bilietomatai, palydovų aptarnavimo kultūra, rinkodara ir t.t. Aišku, visokie atvejai, kai sugenda traukinys ir keleiviams tiesiog nesuteikiama informacija kas kur ir kaip, tikrai situacijos nepuošia, bet pastangų yra. Kokiais 2009 LTG rinkodara neegzistavo visai.

Kad geležinkeliai svarbūs gynybai kalba ne LTG, o politikai. Bet politikai daug ką kalba

[Garbanius]

LTG aišku problemų turi į valias, bet sutikčiau, kad taip gerai traukinio keleivis šiame tūkstanmetyje ko gero negyveno. Ok, kažkiek su rezervu, kol neatvažiavo ir nepasileido Stadleriai
Ir šiaip, kodėl visi kaltina tik LTG, kai nutraukė Panevežio-Rokiškio meršrutą, nes rajoninam merui keliolika tūkstančių eurų suma per didelė traukinio tolimesniam važinėjimui, tai sorry man nekyla klausimų, ko niekas nenori į rajonus keltis. Arba RB II trasa eis Panevėžio pakraščiu, nes vietiniam politikam užtenka ir autobusų

[ejs-ejs]

Arba RB II trasa eis Panevežio pakraščiu, nes vietiniam politikam užtenka ir autobusų

Politikų problema ta, kad jie keičiasi greičiau nei įgyvendinamas projektas.

[John]

Na aš nelabai suprantu kaip jūsų nuomone turėtų vykti reikalai be finansavimo iš valstybės. Kai valdžia kalba tai žinoma durnas argumentas, bet pinigai iš niekur neateina, ir viskam jų reikia. Čia yra praktiškai 100% politinė problema šiuo momentu, nes aš kažkokio tai nenoro ar "tingėjimo" kažką daryti iš pačių LTG Link tai nematau. Reikia šitais klausimais kalti politikus, o ne LTG, bet kiek matau kritiką šitais klausimais tai ji nėra nukreipta į politikus - apskritai sakyčiau politikoje traukinių klausimai kažkur devintoje eilėje sėdi.

Iš ES (kaip ir dabar?) bei skolinimosi/bond'ų jei valstybė jau išvis absoliučiai ničnieko neduoda (ar tikrai?). Anyway, nenoriu pernelyg kaltinti LTG, nei valdžios, nes kol kas nežinom, ar ta kontrakto opcija bus pasinaudota. Dėl to ir įdomu, ar kas nors dėl to galvojama ar yra kokių kalbų? Ar čia jau done deal ir daugiau Stadlerių tikrai nebus? Jei nebus, tai, žinoma, būtų labai labai blogai ir iš esmės būsim pasmerkti tolesnei lėtai keleivinių geležinkelių stagnacijai.

[ignaloidas]

Iš ES (kaip ir dabar?) bei skolinimosi/bond'ų jei valstybė jau išvis absoliučiai ničnieko neduoda (ar tikrai?). Anyway, nenoriu pernelyg kaltinti LTG, nei valdžios, nes kol kas nežinom, ar ta kontrakto opcija bus pasinaudota. Dėl to ir įdomu, ar kas nors dėl to galvojama ar yra kokių kalbų? Ar čia jau done deal ir daugiau Stadlerių tikrai nebus? Jei nebus, tai, žinoma, būtų labai labai blogai ir iš esmės būsim pasmerkti tolesnei lėtai keleivinių geležinkelių stagnacijai.

Problemos ne paskolose, o operavimo išlaidose - jei jos nebus padengiamos, naudos iš daugiau traukinių nėra. Jei norime daugiau krypčių ir didesnio dažnio, reikia kad dalį kaštų padengtų valstybė (arba keliam kainas 30-40%). Jei iš valstybės noro didesniems dažniams ar daugiau krypčių nebus, tai opcijos spėčiau kad liks nepanaudotos iki kol neateis laikas keisti EJ575 ar Pesa 620.

[John]

Kad geležinkeliai svarbūs gynybai kalba ne LTG, o politikai. Bet politikai daug ką kalba

Geležinkeliai, šiaip, yra labai svarbūs gynybai. Tą rodo tiek Rusijos-Ukrainos karas, tiek kiti naujesni ir senesni konfliktai. Svarbu tiek dėl karinių krovinių, tiek dėl galimybių efakuoti, pavyzdžiui, visą Vilnių esant reikalui ir, labai svarbu, esant pakankamam skaičiui riedmenų, tiek kaip pagrindinė transporto rūšis esant uždarytai oro erdvei. Būtent keleivinių riedmenų skaičius čia yra esminis faktorius ir labai keista, kad šitai nebuvo niekur paminėta. Keista, kai net visi neva gynybos ekspertai (pradedant Jakilaičiais, baigiant Naviais) rimtais veidais peza apie tai, kaip visi evakuotųsi iš miesto privačiomis mašinomis sukiodami savo asmeninę baranką (spoiler alert, taip tikriausiai nebūtų), nes paprasčiausiai nesuvokia, ką šneka ir nesupranta, kokios skalės ir greičio evakuavimas būtų galimas traukiniais. Jau vien dėl šito maksimalus Stadlerių skaičius iš šito kontrakto turėtų būti užsakytas jau vakar.

[John]

Laukimo paviljonas atrodo visai gerai ir manau funkcija atliks geriau nei pas estus (kur niekas neapsaugo tave nuo vėjo ir lietaus net iš 2 pusių).
Neskaičiau visko, bet tikiuosi, kad peronai bus apšviesti, nes dabar net ne visur ta šviesa yra.

Šiaip, įdomu, kaip su Vilniumi? Ten pirmo perono taip lengvai nepaaukštinsi tiesiog, tai teks kastis žemyn ir nuleisti bėgius? O dėl "geriau, nei pas estus", tai paveiksliuke atrodo gerai, bet tokie dizainai mažose stotelėse man atrodo labiau kaip kažkas, kas prašosi būti nupurkšta grafičiais ir nuvandalizuota dėl didelių plokščių paviršių. Žinoma, tikiuosi, kad klystu. Bet kokiu atveju, standartizavimas ir suvienodinimas yra gerai. Gerai, kad kažkas į tą pusę daroma, nors ir pavėluotai.

[ejs-ejs]

Šiaip, įdomu, kaip su Vilniumi? Ten pirmo perono taip lengvai nepaaukštinsi tiesiog, tai teks kastis žemyn ir nuleisti bėgius?

Kiek pamenu, Vilniaus pirmo perono aukštį riboja požeminė perėja. Kitų peronų - tik noras.

[Vinecko]

Šiaip, įdomu, kaip su Vilniumi? Ten pirmo perono taip lengvai nepaaukštinsi tiesiog, tai teks kastis žemyn ir nuleisti bėgius? O dėl "geriau, nei pas estus", tai paveiksliuke atrodo gerai, bet tokie dizainai mažose stotelėse man atrodo labiau kaip kažkas, kas prašosi būti nupurkšta grafičiais ir nuvandalizuota dėl didelių plokščių paviršių. Žinoma, tikiuosi, kad klystu. Bet kokiu atveju, standartizavimas ir suvienodinimas yra gerai. Gerai, kad kažkas į tą pusę daroma, nors ir pavėluotai.

Nežinau koks ten aukštis dabar, bet blogiausiu atveju galima prikolchozinti tą modulinę platformą ir įpaišyti 1-2 pandusus.

O realiai viską turėjo išspręsti GS rekonstrukcija (sąsaja su RB), bet kol kas matomoje perspektyvoje jos nėra.

[John]

Kiek pamenu, Vilniaus pirmo perono aukštį riboja požeminė perėja. Kitų peronų - tik noras.

Pirmo perono aukščio ribojimo problema skamba kaip labai rimtas inžinerinis iššūkis, kurio išsprendimas būtų visiškas kostmosas.

[felar]

Teko matyti tokių - pusė perono kur prie bėgių paaukštinta, kita pusė kur prie pastato palikta. Čia Firenze CDM - užlipimai su rampom galuose ir prie įėjimo į stoties pastatą. Įtariu kažkas tokio bus Vilniaus pirmam perone.

[TomasK]

Na kaip suprantu bus kažkas tokio:
Vilnius - Kaunas EMU Škoda
Vilnius - Trakai EMU Škoda
Vilnius - Kena EMU Škoda
Iš viso: 13 EMU Škoda

Vilnius - Turmantas (Daugpilis) DMU PESA
Vilnius - Mockava (Lenkija) DMU PESA
Vilnius - Valga (Talinas) DMU PESA
Iš viso: 7 DMU PESA 730

Vilnius - Klaipėda EMU FLIRT
Iš viso: 9 EMU FLIRT

Vilnius - Marcinkonys BEMU FLIRT
Kaunas - Šiauliai BEMU FLIRT
Vilnius - Jašiūnai BEMU FLIRT(?)
(?) Užteks jeigu bendrai kitiems dviems maršrutams skiriame 5 traukinius
Iš viso: 6 BEMU FLIRT

Kaunas - Kybartai PESA 620
Kaunas - Marijampolė PESA 620
Nežinau kaip bus nes yra noras vėl skaldyti, bet kol kas
Mažeikiai - Panevėžys PESA 620
Klaipėda - Šilutė PESA 620
Iš viso: 12 PESA 620

PESA 630 lieka kaip rezervas(?) arba naudojami jeigu dažninamas ir pratęsiamas Vilnius - Jašiūnai iki Stasylų.

Įdomu, kokia situacija bus su Vilnius–Šiauliai? Greičiausiai, padidinus dažnį Vilnius–Šiauliai–Klaipėda poreikis atskiram maršrutui apskritai dings.

Dėl Pesų 630 MiL – tai, manau, jei LTG Link tikrai nuspręs nuo 2026/2027 m. paleisti žadėtą maršrutą Panevėžys–Klaipėda, tai būten pradžia, tikėtina, ir būtų su šiais riedmenimis, kadangi apie įkrovimo stotelę Panevėžy, kuri kažkada buvo paišoma vizijose, kol kas nieko negirdėti.

[Garbanius]

Nenustebčiau, kad Pesa 630 važinėtų iki Marcinkonių, o nauji bateriniai tik iki Varėnos.

[TomasK]

Dėl maršruto Vilnius – Vilniaus oro uostas, tai LTG Link teigimu, baigus elektrifikacijos projektą važinės ir EJ575.