Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[John]

Alio, atsibuskite. Vilnius - Kaunas važiuoja vidutiniškai kas valandą, tai atstumas 100 km. O čia 300 km tiesiai ir apie 370 km geležinkeliu. Todėl kas dvi valandas būtų labai gerai.

Na, kad kas valandą net teoriškai nelabai įmanoma, tai kaip ir aišku. Klausimas, ką LTG iš tikrųjų galvoja dėl Vilnius-Klaipėda tvarkaraščių? Kur nors buvo kas nors rašyta apie tai? Tikrai realu tikėtis, kad būtų traukiniai kas dvi valandas? Jei taip, tai čia būtų žiauriai gerai.

[DKL]

Na, kad kas valandą net teoriškai nelabai įmanoma, tai kaip ir aišku. Klausimas, ką LTG iš tikrųjų galvoja dėl Vilnius-Klaipėda tvarkaraščių? Kur nors buvo kas nors rašyta apie tai? Tikrai realu tikėtis, kad būtų traukiniai kas dvi valandas? Jei taip, tai čia būtų žiauriai gerai

Kad ir Techninėje Užduotyje (TU) Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimui, kur buvo numatyta 10 keleivinių traukinių porų per parą. Tai labai panašu į 8 IC tipo traukinius ir 2 stojančius +/- kiekvienoje stotelėje, kokie yra Radviliškis-Klaipėda. 8 traukiniai, jei juos išdėlioti vienodais laiko tarpais ir reikš traukinį kas dvi valandas. Ar taip bus daroma iš tikro - klausimas.
Žinoma nuo to laiko, kai prieš elektrifikacijos konkursą pasirodė TU, praėjo jau kokie penki metai, bet esminiai dalykai nekinta, su tiek vienkelio dar didinti dažnį reiškia stabdyti ilgam traukinius, čiut ne kas antroje stotyje apsilenkimui, kas IC lygio servisui nėra gerai. Kad nenumatoma dažnio mažinti irgi matosi iš perkamų traukinių kiekio.

[Tomas]

O gal galima plačiau dėl to kai ko bandymo būti "labai protingais"? Na nebūtinai labai specifiškai, bet apytiksliai, kas per dalykai turėjo dėtis, kad taip apsifakapino LTG su traukinių priežiūra ir chronišku riedmenų trūkumu?

O ko čia nesuprasti? Jei gamintojas kelia absurdiškus reikalavimus viską remontuoti originaliomis dalimis ten, kur galima apsieiti su keliais medvaržčiais ir lipnia juosta, tai su tokiu gamintoju normaliai dirbti neišeina.

[Al1]

Tai kad Pesoms garantija jau seniai baigėsi ir galima remontuoti kaip nori ir kur nori... Iš kitos pusės, o ką, automobiliams ne taip? Remontuoti ir tikrinti būklę tik autorizuotuose servisuose. Aišku, su gamintojo patvirtintomis detalėmis.

[ejs-ejs]

Tai kad Pesoms garantija jau seniai baigėsi ir galima remontuoti kaip nori ir kur nori... Iš kitos pusės, o ką, automobiliams ne taip? Remontuoti ir tikrinti būklę tik autorizuotuose servisuose. Aišku, su gamintojo patvirtintomis detalėmis.

Su tokiu požiūriu orlaivių aptarnavime ilgai neišbūtum.

Ir palyginimas su automobiliais čia kiek ne vietoje. Maksimum kuo rizikuoja automobilio sąvininkas - keliasdešimt tonų santykinai saugaus krovinio ir kelios gyvybės. Autobuso sąvininkas rizikuoja gerokai daugiau. O keleivinis traukinys kažkodėl gali pervežti gerokai daugiau keleivių nei autobusas. Ir kroviniai geležinkelyje kelis kartus "geresni" nei vienišas vilkiko vairuotojas, miesto centre, intensyvaus eismo sąlygomis tempiantis 24 tonų konteinerį su chloro dujomis.

[John]

Tai kad Pesoms garantija jau seniai baigėsi ir galima remontuoti kaip nori ir kur nori... Iš kitos pusės, o ką, automobiliams ne taip? Remontuoti ir tikrinti būklę tik autorizuotuose servisuose. Aišku, su gamintojo patvirtintomis detalėmis.

O tai kur dabar patvorinė Pesa? Į Lenkiją išsiuntė ar kažkur vietoj kažką daro?

[Al1]

Nežinau.

Su tokiu požiūriu orlaivių aptarnavime ilgai neišbūtum.

Ir palyginimas su automobiliais čia kiek ne vietoje. Maksimum kuo rizikuoja automobilio sąvininkas - keliasdešimt tonų santykinai saugaus krovinio ir kelios gyvybės. Autobuso sąvininkas rizikuoja gerokai daugiau. O keleivinis traukinys kažkodėl gali pervežti gerokai daugiau keleivių nei autobusas. Ir kroviniai geležinkelyje kelis kartus "geresni" nei vienišas vilkiko vairuotojas, miesto centre, intensyvaus eismo sąlygomis tempiantis 24 tonų konteinerį su chloro dujomis.

Kaip tik palyginimas su automobiliu vietoje. Su lėktuvais yra dar griežčiau, nes remontu bet kas neužsiima. Nes visokių firmelių, štampuojančių detales lėktuvams tiesiog NĖRA. Yra atnaujintų detalių rinka, bet viskas irgi griežtai reglamentuota naudojime. Žinoma, šalys, kurioms taikomos sankcijos, detalių remontą ar gamybą gali atlikti ir pačios. Bet kokios iš sankcijinių šalių turi tam potencialą? Atspėk iš vieno karto...

[MedinisStrazdas]

Tai kad Pesoms garantija jau seniai baigėsi ir galima remontuoti kaip nori ir kur nori... Iš kitos pusės, o ką, automobiliams ne taip? Remontuoti ir tikrinti būklę tik autorizuotuose servisuose. Aišku, su gamintojo patvirtintomis detalėmis.

Netaip. Detalės gali būti ir kitos atitinkančios techninius parametrus, dažnai autorizuoti servisai net patys siūlo alternatyvias nes orginalios - laukti 2 sav ko atsiūs, alternatyvios - turim vietoj.

[Al1]

Tos taip vadinamos alternatyvios irgi tai, ką leidžia gamintojas garantijos sąlygomis. Čia jau servisas lieka atsakingas, jei ką, o vartotojas net nėra apie tai supažindinamas pirkimo-pardavimo sutartyje, kadangi visas remontas garantijos metu lieka autorizuoto serviso atsakomybėje.

[MedinisStrazdas]

Tos taip vadinamos alternatyvios irgi tai, ką leidžia gamintojas garantijos sąlygomis. Čia jau servisas lieka atsakingas, jei ką, o vartotojas net nėra apie tai supažindinamas pirkimo-pardavimo sutartyje, kadangi visas remontas garantijos metu lieka autorizuoto serviso atsakomybėje.

Vartotojas ne tik supažindinamas, o net turi duoti sutikimą. Bet taip, serviso atsakomybė atlikti darbus teisingai naudojant kokybiškas dalis. Būtent serviso, ne gamintojo.

[ejs-ejs]

Vartotojas ne tik supažindinamas, o net turi duoti sutikimą. Bet taip, serviso atsakomybė atlikti darbus teisingai naudojant kokybiškas dalis. Būtent serviso, ne gamintojo.

Gamintojas neprivalo duoti nieko, ko nėra pirkimo ir /arba techninio aptarnavimo sutartyje. Ir neprivalo sutikti keisti sutartį.

O tuomet įsijungia "vendor lock-in", kai arba tau detalės kainuoja tris karves ir veršiuką, arba už kažkiek pigiau gamintojas sutvarko riedmenis savo bazėje. Bet kadangi vėžė skiriasi, reikia organizuoti sąstato pervežimą į gamintojo techninio aptarnavimo bazę ir tt ir pan ... (čia prielaidos, o ne reali istorijos eiga).

Ir pakeliui atsitinka Newag istorija.

PS: yra Australijoj bičas, kuris remontuoja sunkiąją kelių ir karjerų techniką ir gamina jai detales. Kelis kartus pigiau nei gamintojas. A company of the Women, the Man and the Dog. Iš vienos pusės, tai "dalis štampuojanti firmelė", iš kitos - patikimas gamintojas.
Youtube nuorodos nebus, kam įdomu - į PM.

[LinS]

Tokių PVZ pilna visose srityse. PVZ: rimto gamintojo UPS baterijos laiko + - 5metus. Paskui jas reikia keisti. Keisti aišku gali pats jo savininkas, ne kosminis laisvas. Jei užsakinėji to gamintojo rekomenduojamas baterijas, ateina gražiai supakuota su lipdukais baterija, ja įdedi ir laimingas. Kaina stora. Arba paimi senąją jau blogą baterija, lipdukus nuplėši ir randi tikrąjį baterijos gamintoją su visais baterijos modeliais. Paieškai internete, ogi BAM perpus pigesnės

[Julius.ste]

<..> 2. Peronuose rodomos informacijos klausimu yra dirbama su sistemos gamintoju. Vieną iš galimų sprendimų prisegu. Sprendimas bus įdiegtas ne anksčiau 2024-08-01

Atrodo pastabos nekeliauja į šiūkšliadėžę. Tik šiek tiek stebina, kad laiko, kada išvykimo rodomo dideliu šriftu (likus 2 minutėm) intervalas yra taip sunkiai konfigūruojamas ir elementarus reikšmės pakeitimas turi būti ilgai derinamas su gamintoju.

LTGlink kaip ir žadėjo, atnaujino švieslenčių šrifto dydžius. Dabar nebesugrūda daug išvykimų vienu metu, kaip anksčiau buvo.

[Ignalina]

Tik tarpai tokie, kad tilptų dar du išvykimai..

[Julius.ste]

Na buvo va šitaip anksčiau. Įskaityti iš šiek tiek didesnio atstumo buvo sunkiai įmanoma. Ir taip, užrašai galėtų būti išcentruoti vertikaliai ar koks kitas užpildymas būti. Bet kol traukiniai nevažiuoja iš kelio kas 10 minučių, manau pilnai pakanka dviejų įrašų.

Man labiau keista, kad jie pasirinko mėlyną spalvą, o ne pagal savo (logo) spalvinę gamą, kurią naudoja į internetinėje svetainėje.

[Ignalina]

Čia panašiausia į patį pigiausią softo variantą. Dizainas iš MS DOS eros.

[ejs-ejs]

Na buvo va šitaip anksčiau. Įskaityti iš šiek tiek didesnio atstumo buvo sunkiai įmanoma.

Kai leidiesi tunelių 19:48, tiesiog būtina žinoti jog visai neužilgo, po nepilnos paros, 16:48 važiuos traukinys į Vilnių. Ir taip, daugiau traukinių šiandien nebus, nesvarbu ką rašo švieslentė.

[MedinisStrazdas]

ankščiau buvo panašiai kaip oro uostose. Dabar pritaikyta parodyti kad beveik nevažiuoja traukiniai.

[Al1]

Leidžiantis į tunelį turėtų rodyti daugiau informacijos, bent iš 4 kelių, o dar geriau, kad galimybė būtų parodyti visų kelių išvykimus. Tam reikėtų 2 ekranų.

Peronuose seniau buvo nesąmonė. Visame normaliame pasaulyje rodomi du išvykimų laikai - artimiausias ir sekantis. Ir tik to kelio, o ne visų kelių. Vilniuje to nėra, bet mažesnėse stotyse būtent taip ir rodo, nepaisant to, kad yra ekranai abiejuose peronuose...

Mėlyna spalva šiaip jau geležinkeliuose Europoje naudojama beveik visur. Ne raudona, ne kokia ten tamsiai žalia...

[alga]

Progresas! Bet kokioj Šveicarijoj ar Vokietijoj būtų artimiausias traukinys dideliu šriftu ir dar pora po to išvykstančių smulkesniu. Smagu, kad vizualiai skirsis perono/kelio ir visos stoties rodiniai, iki šiol buvo painu.