Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[Al1]

Projektavimas tai dar ne viskas. Ne laike esmė. Esmė kainoje. Padaryti vienetinį daiktą visada brangiau, nei ne vienetinį.
Iš esmės Sr2 visiškai netinkamas tiek charakteristikomis, tiek ir morališkai, nes 20 metų senumo, ir jo pagrindu tikrai nebus gaminamas šiuolaikiškas elektrovežis. Iš Vectrono galima tikriausiai būtų paimti tik kėbulą ir didelę dalį elektros įrangos. Tačiau vežimėlių reikia naujų su traukos varikliais ir visa mechanika, elektros įranga irgi reikės pritaikyti tam, valdymo įrangą irgi. Iš esmės tai vis tiek naujo lokomotyvo sukūrimas. Panašiai buvo daroma ir ER20CF atveju, bet LG iš karto užsakė didelę partiją, todėl sukūrimo kaštus padalinus 34 vnt., santykinai vieno šilumvežio kaina ne tiek jau daug ir išaugo.

[Aleksio]

SR2 netinka kroviniams sąstatams, kokie vežami Lietuvoje - per lengvas. Didinant masę, reikia ilginti kėbulą ir naudoti triašius vežimėlius. O tai jau iš esmės naujo elektrovežio išdirbimas. Be to Sr2 jau pasenęs modelis.

Sutinkate, kad "lengvas", "senas" yra ne tas pats, kaip "niekas negamina", kaip rašėte jus? Taip pat napamirškite, kad laikai pasikeitė - projektavimas su kompais vyksta greičiau nei su kulmanais ir logaritminėmis liniuotėmis.

[Al1]

34 tai ne 2. Visa kita tai tik pažadai iš LG pusės, kas vertės neturi. Gal pirks, o gal ir nepirks. Geriausiais variantas pradžiai būtų elektrovežių nuoma. Bet nuomotis rusiškus, o paskui pirkti vakarietiškus - naudos mažai. Vis tiek bus reikalinga kita techninė bazė, iš naujo mokyti mašinistus ir techninį personalą...

[Eimantas]

Tai gal ir dabar bus didelė. 2+ kažkiek. ER20 buvo 34+10.

[Al1]

SR2 netinka kroviniams sąstatams, kokie vežami Lietuvoje - per lengvas. Didinant masę, reikia ilginti kėbulą ir naudoti triašius vežimėlius. O tai jau iš esmės naujo elektrovežio išdirbimas. Be to Sr2 jau pasenęs modelis. Vectrono modifikacija su triašiais vežimėliais labiau tikėtina. Reikia didinti masę. Bet vis tiek iš esmės tai jau naujo lokomotyvo išdirbimas. Su ER20CF buvo paprasčiau - LG iš karto užsakė didelę partiją.

[Aleksio]

Nei viena Vakarų kompanija kol kas negamina 1520 mm krovininių elektrovežių.

Suomijoje važinėja Sr2 (keleiviniai-krovininnai). Taip pat suomiai yra užsakę 80 Siemens Vectron elektrovežius. http://www.railjournal.com/index.php...comotives.html

[vėkas]

Važiuos ir iš Molodečno. Su dviem elektrovežiais LG neišsisuks. O leisti šilumvežius elektrifikuotu ruožu - kam tada iš viso reikėjo elektrifikuoti? Arba turi pirkti iš karto reikiamą kiekį elektrovežių. Ne du. Galiausiai, jei pirks du elektrovežius, tai jų kaina bus nesveika. Nes pirks tai ne rusiškus, ne kinietiškus, o vakarietiškus. Nei viena Vakarų kompanija kol kas negamina 1520 mm krovininių elektrovežių.

Ar tikrai nėra Siemens ER20 analogų elektrovežių?

[Tanana]

Galėtų dyzelinių traukinių maršrutui Vilnius - Klaipėda nepirkti. Užtenka palaukti elektrifikacijos iki Radviliškio, o iš ten su vietiniais traukiniais nuvykti į Klaipėdą.

Ne tau spresti ka pirkiti o ko ne....

Ir tikrai nera patogu varyt i Klaipeda su persėdimu, jau geriau su vienu dyzeliu iki pat Klaipedos.

[Al1]

Važiuos ir iš Molodečno. Su dviem elektrovežiais LG neišsisuks. O leisti šilumvežius elektrifikuotu ruožu - kam tada iš viso reikėjo elektrifikuoti? Arba turi pirkti iš karto reikiamą kiekį elektrovežių. Ne du. Galiausiai, jei pirks du elektrovežius, tai jų kaina bus nesveika. Nes pirks tai ne rusiškus, ne kinietiškus, o vakarietiškus. Nei viena Vakarų kompanija kol kas negamina 1520 mm krovininių elektrovežių.

[Eimantas]

BČ važiuos iki Vaidotų, kaip ir dabar. Bent jau pirmajame etape tai tikrai. Juk LG žada pradžioje pirkti tik du elektrovežius.

Dabar iš Lydos iki Vaidotų važiuoja.

[Al1]

O kam krovininiams elektrovežiams važiuoti iš Vaidotų į Vilnių?
Ir BČ elektrovežiai spėju tik iki Kenos važiuos. O keleiviniai iki Vilniaus.

BČ važiuos iki Vaidotų, kaip ir dabar. Bent jau pirmajame etape tai tikrai. Juk LG žada pradžioje pirkti tik du elektrovežius.

Šia gražia proga norėčiau pasiteirauti, gal kas žino, kodėl po 1975 nebuvo elektrifikuoti:
a) Vilniaus-Daugpilio ruožas keleiviams vežti.
b) bent svarbiausi krovininiai ruožai.

Elektrifikacija yra sudėtingas dalykas pradedant nuo mokymo institucijų, kurios ruošia specialistus, ir baigiant priežiūros ir remonto pajėgumais, kurie užtikrina sėkmingą eksploataciją. Įvaldžius technologiją trumpame ruože akivaizdu, kad efektyvumas yra mažas (reikia išlaikyti panašius remonto-priežiūros pajėgumus ar tai 130 km ar tai 600 km).

Taip tai taip. Bet elektrifikacija buvo vykdoma planingai visos TSRS mastu, todėl žvelgiant visos šalies mastu buvo kur kas daugiau labiau apkrautų linijų, kurias reikėjo elektrifikuoti. Tiesiog buvo pasirinktas toks modelis - pirmiausia elektrifikuojami didmiesčių, respublikų, sričių centrų mazgai priemiestiniam eismui, o paskui ir magistralinės linijos, bet tik pasiekus tam tikrą apkrovimo lygį. Lietuvoje 75-85 jis dar nebuvo pasiektas, o vėliau jau nebeužteko resursų, nors elektrifikacija vyko iki pat žlugimo. Pavyzdžiui, Moldavijoje būtų atsiradusi elektrifikuota linija iki Kišiniovo, darbai vyko, vos ne pusė linijos jau buvo su stulpais (ir dabar jie stovi), jei TSRS būtų ištempusi dar porą metų.

Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
Rudenį nieko nepastebėjau...

Vyksta. Kaip tik vasarį ar kovo pradžioje pabaigs elektrifikaciją iki Gomelio ir visas pajėgas mes į Lietuvos pusę.

[Al1]

AŠ tokį klausimą turiu - Elektrodepas yra atšaka nuo linijos į Peterburgą, kuri baigiasi aklakeliu. Atšaka į Minską atsiskiria arčiau Vilniaus, N. Vilnios glž. stotyje. Tačiau toje atšakoje (prie N. Vilnios stoties) kaip ir nieko nedaroma. Ar planuojama Elektrodepą vėl sujungti tiesiogiai su Minsko kryptimi?

Atšaka prasideda N. Vilnios stoties ribose ir naudojama elektriniams traukiniams važiuoti į el. traukinių depą. Keleivis eismas ten nevyksta. Stotelė prie el. depo yra linijoje į Peterburgą (stoja tik dyzeliniai traukiniai), bet ji ten jau neelektrifikuota, o atšaka į el. depą eina žemiau magistralinės linijos. Su Minsko kryptimi jungties niekada nebuvo. Jei apie Minsko ir Daugpilio linijų sujungimą, tai jis panaikintas dar tarybiniais metais, o su elektrodepu nieko bendro neturi.

[Zorro]

Galėtų dyzelinių traukinių maršrutui Vilnius - Klaipėda nepirkti. Užtenka palaukti elektrifikacijos iki Radviliškio, o iš ten su vietiniais traukiniais nuvykti į Klaipėdą.

Kas taip važinės?

[Arelis]

Riedmenų atnaujinimo projektai.

Atvaizdas

Galėtų dyzelinių traukinių maršrutui Vilnius - Klaipėda nepirkti. Užtenka palaukti elektrifikacijos iki Radviliškio, o iš ten su vietiniais traukiniais nuvykti į Klaipėdą.

[Zorro]

Riedmenų atnaujinimo projektai.

[Arelis]

Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?

Kolkas nespėliokime kiek jų ten bus . Bet galiu patvirtinti, kad pirks dviaukščius. Su elektrifikacija - atnajinamos atramos ir KT nuo Elektrodepo teritorijos iki pat Vilniaus GS.

[Eidvis]

Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.

Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?

[Zorro]

„Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi 68 mln. Eur

Paskolos lėšomis bus finansuojami ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios bei Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektai, Pauosčio kelyno rekonstrukcija Klaipėdoje, antrųjų kelių rangos darbai ruože Telšiai-Lieplaukė, kiti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektai.
Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
Imama 68 mln. Eur paskola bus jau penktoji nuo 1996-ųjų. Bendra visų pasirašytų paskolų vertė – 244,3 mln. Eur. Iš jų bendrovė jau grąžino 77,8 mln. Eur.

[Eimantas]

Betoninių pamatas irgi atskiras, nors metalinės ir lengviau tvirtinamos.

[LAZAS_]

Prie to, kad įmanomos ir gelžbetoninės atramos, kokios yra tarp Vilniaus ir Kauno. Tad galima naudoti savo išteklius, bet galima viską lengva ranka importuoti ir dejuoti kaip neturim darbo ir kokios mažos pensijos.

Galimas atvejis, kad metalinės atramos naudojamos todėl, kad jas paprasčiau pakeisti/atnaujinti?
Metalinės atramos su varžtais pritvirtinamos prie gelžbetoninio pamato ir esant reikalui jas galima keisti neliečiant pamato (Atsuki varžtus, nukeli seną atramą ir ant seno pamato pritvirtini naują metalinę atramą).
Tuo tarpu gelžbetoninės yra integruotos t.y. jos kartu su pamatu suleidžiamos į žemę ir norint jas keisti turi išrausti visą aplink esančią žemę - papildomos sąnaudos, ilgiau trunka ir t.t. ir pan.