Bet elektrovežių remonto patirties Lietuvoje nėra. Įtariu, kad tik dėl mokesčių varoma per Lietuvą. Matyt Azerbaidžane yra mokesčiai mažesni ar iš viso kai kurių nėra, perkant iš ES.
Pagrindinė priežastis turbūt ta. O be kažkokių esminių ar specifinių dalykų dar gali būti krūva visokių apdailinių. Dangų, langų keitimas, kondiškės montavimas ir t.t.
Mano pažįstamo žiniomis, kuris dirba LG, sakė, jog šie elektrovežiai nevažinės Lietuvoje, o po remonto keliaus į Azerbaidžaną kartu su Tem 2. Azerbaidžanas VL10 nusipirko iš Rusijos.
Tuo labiau, kad VL10 nepritaikytas LG naudojamai kintamai srovei.
VL10, atrodo, kad Ukrainos geležinkelių. 100 proc. garantijos nėra, bet logotipas panašus. Šiaip užrašų nesimato, o numerio ir konkretaus serijos indekso iš toli nesimatė, dar ir tvora maišė.
Mano pažįstamo žiniomis, kuris dirba LG, sakė, jog šie elektrovežiai nevažinės Lietuvoje, o po remonto keliaus į Azerbaidžaną kartu su Tem 2. Azerbaidžanas VL10 nusipirko iš Rusijos.
Bet elektrovežių remonto patirties Lietuvoje nėra. Įtariu, kad tik dėl mokesčių varoma per Lietuvą. Matyt Azerbaidžane yra mokesčiai mažesni ar iš viso kai kurių nėra, perkant iš ES.
Bet iki Vilniaus nekeis KT? Ar keis? Kol kas jokių požymių, kad keistų - jokie darbai nevyksta. Tik kažkiek viaduko per S. Batoro g. Vilniaus link matosi, kad keičiamas senas KT su atramomis.
VL80, atrodo, kad Ukrainos geležinkelių. 100 proc. garantijos nėra, bet logotipas panašus. Šiaip užrašų nesimato, o numerio ir konkretaus serijos indekso iš toli nesimatė, dar ir tvora maišė.
VL10, atrodo, kad Ukrainos geležinkelių. 100 proc. garantijos nėra, bet logotipas panašus. Šiaip užrašų nesimato, o numerio ir konkretaus serijos indekso iš toli nesimatė, dar ir tvora maišė.
Jeigu viskas taip būtų paprasta. Keičiasi dinaminės lokomotyvo charakteristikos, atsiranda visokie ankstesniu atveju nebuvusios problemos, kurias reikia šalinti ir t.t. Visa tai užtrunka ir kainuoja. Būtent, kainuoja. Kartais centus kainuojantis daiktas, kuris yra masiškai gaminamas, jo sukūrimas ir paleidimas į gamybą reikalauja milijardų dolerių ir daugybės metų, net esant ne nulinei pradinei bazei. Aišku, šiuo atveju kalbu apie mokslinius tyrimus ir visa tai finansuojama iš valstybės, o ne verslo kišenės. Lokomotyvų atveju tokių milžiniškų skirtumų tarp gatavo produkto, gaminamo masiškai, ir pirmojo vieneto kainos nėra, tačiau vis tiek pirmojo vieneto kaina yra dešimtimis procentų ar net dvigubai, trigubai didesnė nei visų likusių. Jei gaminamas didelis kiekis, tai to pirmojo kainos dalį, kuri susijusi su išdirbimu, galima išdalinti visiems ir tai gaunasi labai nedaug, vos keli procentai ar mažiau vienam vienetui.
Iš Vectrono galima tikriausiai būtų paimti tik kėbulą ir didelę dalį elektros įrangos. Tačiau vežimėlių reikia naujų su traukos varikliais ir visa mechanika, elektros įranga irgi reikės pritaikyti tam, valdymo įrangą irgi. Iš esmės tai vis tiek naujo lokomotyvo sukūrimas.
Ne toks ir naujas - vietoje 4-ių aparatų grupių sumontuojamos 6-os.
Galima. Bet tai vis tiek yra naujo lokomotyvo sukūrimas. Niekada nuo nulio nepradedama, kažkas pritaikoma iš ankstesnių modelių. Tačiau būtent to pirmojo egzemplioriaus sukūrimas ir kainuoja nemažai, kas labai ženkliai užkelia mažos partijos kainą. Realiai tie du elektrovežiai kainiuos kaip 3 ar 4, jei būtų perkama bent 20 vienetų. Tie du elektrovežiai LG galėtų kainuoti pigiau, jei gamintojas matytų jų pardavimo potencialą visoje 1520 mm rinkoje. Deja, be LG kitų pirkėjų šiuo metu ir artimoje ateityje nebus - Rusija savo gamina su Vakarų indėliu, Baltarusija perka kinietiškus, Kazachstanas ir kt. azijatai irgi kinietiškus. Ukraina dabar iš viso iškrenta iš žaidimo. Be to, ji turi savo potencialą pradėti gaminti kartu su Vakarų kompanija Ukrainoje. Latvija elektrifikacijos projektą peržvelgs - smarkiai nusmukus pervežimams, elektrifikaciją teks nukelti ateičiai.
Komentuoti: