Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[Wycka]

/\ Ar taip pat yra daroma ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje?

[alm]

/\ Ar taip pat yra daroma ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje?

Jei daroma, tai tikrai ne visur. Pvz. Thalys PBKA greitasis traukinys pritaikytas važiuoti net 4 tipų elektros tinklais esančiais Vokietijoj, Belgijoj, Olandijoj ir Prancūzijoj (nes skiriasi srovės tipas ir įtampa).

[Al1]

/\ Ar taip pat yra daroma ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje?

Amerikoje (JAV, Kanadoje), gelezinkeliai yra privatus ir nemanau, kad visiskai laisvai yra isileidziami svetimi lokomotyvai i kitu gelezinkeliu kompaniju kelius.

Europoje kiekvienoje valstybeje gelezinkeliai vystesi skirtingai, todel ir skiriasi tiek eismo taisykles, tiek ir kai kurie techniniai parametrai - ypac skirtingu valstybiu elektrifikuotuose ruozuose - itampos dydis, kintama ar nuolatine, asines apkrovos ir kt. Todel, manau, is vienos salies i kita vykstantiems traukiniams pasieniuose yra keiciami lokomotyvai panasiai kaip ir buv. TSRS erdveje. Isimtis - multisisteminiai keleiviniai elektriniai traukiniai.

[Eimantas]

Ačiū už atsakymą, bet tuo pačiu kilo dar vienas klausimas:
Kodėl traukinį (ypač keleivinį) negali visą trasą traukti vis tas pats lokomotyvas ir tas pats mašinistas/-ai? Pvz.: maršrute Vilnius-Maskva visą kelią dirbtų tas pats lokomotyvas ir tas pats mašinistas/-ai. Mano suvokimu, nereikėtų gaišti laiko perkabinėjant lokomotyvų, o tai net labai svarbu keleiviniuose traukiniuose. Tai kodėl lokomotyvai yra keičiami?

O poilsio nereikia lokomotyvų brigadoms? Daugiau 12 valandų negali dirbti be poilsio.

[Wycka]

O poilsio nereikia lokomotyvų brigadoms? Daugiau 12 valandų negali dirbti be poilsio.

O ką, ar tik mašinistai dirba traukinyje? O palydovės, restorano darbuotojai? Juk galima vieną vagoną skirti tik personalui, kur jie galėtų nusiprausti, pamiegoti (ilgose kelionėse), pavalgyti, pasidėti daiktus ir t.t..

[LT-1]

O ką, ar tik mašinistai dirba traukinyje? O palydovės, restorano darbuotojai? Juk galima vieną vagoną skirti tik personalui, kur jie galėtų nusiprausti, pamiegoti (ilgose kelionėse), pavalgyti, pasidėti daiktus ir t.t..

Personalui ir buna skiriamas vietos, bet jos ne vagonais matuojamos, o atskiromis kupe. Ir aplamai, jei manai, kad cia tau i galva saudo isganingos mintys, kaip "patobulinti" gelezinkeliu darbo procesa, tai teks leistis tau ant zemes, nes per daugeli metu (desimtmecius) parinkti efektyviausi darbo metodai. Prie to prisideda ir gelezinkeliu transporto universtitetu (tokie yra Baltarusijoje, Rusijoje) mokslininkai. Teko paciam stazuotis viename ju, tai ispudis labai tegiamas, kai ateina profesorius ar akademikas ir pradeda pasakoti apie vagonu, lokomotyvu panaudojimo prosesus, ivairias naujas informacines programas ir t.t. Tobulinant gelezinkeliu darbo, infrastrukturos prieziuros procesus ir kt. ten dirba istisos mokslininku grupes, daromi ivairus tyrimai, eksperimentai. Tad nemanau, kad sumastysi kazka geriau uz juos Jei paziuresime i vadovelius, is kuriu mokinasi busimi gelezinkelininkai, juose rasime galybes ivairiausiu formuliu, teoriju, ivairiu procesu apkaiciavimu ir t.t.
Ir beje, matydamas vaziuojanti traukini ar dirbancias palydoves, matai tik aisbergo virsunele. Daugelis net neisivaizduoja, koks sudetingas procesas yra kroviniu ir keleiviu pervezimas gelezinkeliai, kiek ivairiausiu tarnybu dirba, kad saugiai ir laiku vyktu kroviniai, keleiviai. Kazkada ir as net neisvaizdavau visos sios sudetingos "virtuves", kol nesusiduriau su ja..

[Wycka]

/\/\/\ Nieko nuostabaus, juk mes žiūrime iš keleivio pusės, tad neretai tas pats vaizdas kitaip matosi.

[alm]

O ką, ar tik mašinistai dirba traukinyje? O palydovės, restorano darbuotojai? Juk galima vieną vagoną skirti tik personalui, kur jie galėtų nusiprausti, pamiegoti (ilgose kelionėse), pavalgyti, pasidėti daiktus ir t.t..

Čia aišku biški ne pagal temą.
Norvegijoje naktiniame traukinyje ryte (jau jam važiavus maždaug 9 val iš 10) užsimaniau kavos atsigert. Nueinu į vagoną restoraną - ten barmenas su konduktorium sėdi, plepa, kavą geria, dar arbatinuke matau turi. Paprašau kavos. O barmenas ir atsako - mano darbo valandos baigėsi, neduosiu. Ir nepardavė nieko.

[Wycka]

Čia aišku biški ne pagal temą.
Norvegijoje naktiniame traukinyje ryte (jau jam važiavus maždaug 9 val iš 10) užsimaniau kavos atsigert. Nueinu į vagoną restoraną - ten barmenas su konduktorium sėdi, plepa, kavą geria, dar arbatinuke matau turi. Paprašau kavos. O barmenas ir atsako - mano darbo valandos baigėsi, neduosiu. Ir nepardavė nieko.

Spėju kad ir Norvegijoje keleiviniai traukiniai nuostolingi.

[Wycka]

Nieko nuostabaus, kad Vakaru Europoje tik vidutiniskai apie 8 proc. kroviniu gabenama geleizinkeliais. Nes saliu viduje del mazu atstumu labiau apsimoka vezti autotransportu, o tarp saliu del biurokratiniu ir techninio nesuderinimo problemu kroviniai irgi vezami autotransportu, nors cia, pasalinus kliutis, pervezimu potencialas yra milziniskas ir neisnaudotas. Veze tikrai maziausia kliutis.

Aš manau, kad problema ne geležinkelis, o geografija. Europa yra toks žemynas, kuris turi labai vingiuotą kranto liniją, jūros ir įlankos gana giliai įsirežia į sausumą; todėl čia yra vieni didžiausių jūrų (neatsilieka ir upių) uostai: Roterdamas, Hamburgas, Londonas ir t.t.. Gabenti krovinius (manau, kad ir keleivius) jūra yra pigiausias būdas, pigiau nei geležinkeliu. Tokioms valstybėms kaip Airija, Islandija, Malta, Kipras geležinkelis išvis reikalingas nebent dėl prestižo, o D. Britanija, Danija, Graikija irgi nesubankrutuotų jei jo nebūtų. Todėl geležinkelis geriau išvystytas ten, kur daug žmonių gyvena toli nuo jūros: Vokietija, Prancūzija, Austrija, Šveicarija, Rusija. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Baltarusija savo geležinkeliais gerokai pralenks Lietuvą (o kaip situacija dabar?). Estija pasmerkta niekada neturėti stipraus geležinkelio, nes turi sąlyginai labai ilgą pakrantės ruožą. Perspektyvą matau tik ruožams Talinas - Sankt Peterburgas ir RailBaltica.

[LT-1]

Aš manau, kad problema ne geležinkelis, o geografija. Europa yra toks žemynas, kuris turi labai vingiuotą kranto liniją, jūros ir įlankos gana giliai įsirežia į sausumą; todėl čia yra vieni didžiausių jūrų (neatsilieka ir upių) uostai: Roterdamas, Hamburgas, Londonas ir t.t.. Gabenti krovinius (manau, kad ir keleivius) jūra yra pigiausias būdas, pigiau nei geležinkeliu. Tokioms valstybėms kaip Airija, Islandija, Malta, Kipras geležinkelis išvis reikalingas nebent dėl prestižo, o D. Britanija, Danija, Graikija irgi nesubankrutuotų jei jo nebūtų. Todėl geležinkelis geriau išvystytas ten, kur daug žmonių gyvena toli nuo jūros: Vokietija, Prancūzija, Austrija, Šveicarija, Rusija. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Baltarusija savo geležinkeliais gerokai pralenks Lietuvą (o kaip situacija dabar?). Estija pasmerkta niekada neturėti stipraus geležinkelio, nes turi sąlyginai labai ilgą pakrantės ruožą. Perspektyvą matau tik ruožams Talinas - Sankt Peterburgas ir RailBaltica.

Taip, jura pigiausias budas transportuoti kroviniu, taciau daznu atveju gelezinkelis su juros transportu dazniausiai buna partneriai o ne konkurentai. Pvz. i Klaipedos uosta turbut 95 proc. visu kroviniu tolimesniam transportavimui laivais suvezami butent gelezinkeliais.
Pvz. - nuvezkite is Baltarusijos gamyklu laivais iki Klaipedos didelius kiekius trasu.. Nelabai pavyks..
Niekaip laivais neaprupinsite pvz. dideliu katiliniu mazutu (nebent ji yra ant kranto arba naudojasi vamzdynu transportu).
Tad zemyne pervezant didesnius kiekius kroviniu gelezinkeliui nera lygiu (kuo vezami didesni kiekiai kroviniu ir kuo didesniu atstumu, tuo labiau isryskeja gelezinkelio transporto privalumai. O jei dar krovinio siuntejas ir gavejas turi privaziavimo kelius - isvis idealu, nes nereikia perkrovimo).
Tad mano giliu isistikinimu - gelezineklis ir laivyba zymiai daugiau partneriai o ne konkurentai.
O kas del Baltarusijos, tai Lietuvai ju gelezinkeliu dydziu nereikia net lygintis.. Jie yra labai dideli, taciau ten darbo metodika sovietine daugiau..
Bet kai kolegos is Baltarusijos atvyksta pas mus, buna ama prarade pamate musu Siemensus, modernizuotus manevrinius, kitas naujoves.. Jie pripazista, kad mes nusuoliave technikos srityje labai labai toli...

[Vytautas_LT]

Perspektyvą matau tik ruožams Talinas - Sankt Peterburgas ir RailBaltica.

Kaliningradas-Sant Peterburgas neišvengiamai privalanti gyvuoti magistralė.

[Wycka]

Kaliningradas-Sant Peterburgas neišvengiamai privalanti gyvuoti magistralė.

Sutinku net labai, tik čia aš kalbėjau apie Estijos geležinkelius.

[Wycka]

Taip, jura pigiausias budas transportuoti kroviniu, taciau daznu atveju gelezinkelis su juros transportu dazniausiai buna partneriai o ne konkurentai. Pvz. i Klaipedos uosta turbut 95 proc. visu kroviniu tolimesniam transportavimui laivais suvezami butent gelezinkeliais.
Pvz. - nuvezkite is Baltarusijos gamyklu laivais iki Klaipedos didelius kiekius trasu.. Nelabai pavyks..
Niekaip laivais neaprupinsite pvz. dideliu katiliniu mazutu (nebent ji yra ant kranto arba naudojasi vamzdynu transportu).
Tad zemyne pervezant didesnius kiekius kroviniu gelezinkeliui nera lygiu (kuo vezami didesni kiekiai kroviniu ir kuo didesniu atstumu, tuo labiau isryskeja gelezinkelio transporto privalumai. O jei dar krovinio siuntejas ir gavejas turi privaziavimo kelius - isvis idealu, nes nereikia perkrovimo).
Tad mano giliu isistikinimu - gelezineklis ir laivyba zymiai daugiau partneriai o ne konkurentai.
O kas del Baltarusijos, tai Lietuvai ju gelezinkeliu dydziu nereikia net lygintis.. Jie yra labai dideli, taciau ten darbo metodika sovietine daugiau..
Bet kai kolegos is Baltarusijos atvyksta pas mus, buna ama prarade pamate musu Siemensus, modernizuotus manevrinius, kitas naujoves.. Jie pripazista, kad mes nusuoliave technikos srityje labai labai toli...

Su viskuo sutinku, nes aš teigiu tą patį tik kitais žodžiais.

Pvz. i Klaipedos uosta turbut 95 proc. visu kroviniu tolimesniam transportavimui laivais suvezami butent gelezinkeliais.

Mažas pataisymas: apie tai šią vasarą (berods liepos mėnesį) rašė žurnalas "Veidas". Ten teigiama, kad Klaipėdos jūrų uostą 70% krovinių pasiekia geležinkeliais. Kiti būdai - upių transportas, autotransportas, vamzdynas ir t.t..

[Eimantas]

Mažas pataisymas: apie tai šią vasarą (berods liepos mėnesį) rašė žurnalas "Veidas". Ten teigiama, kad Klaipėdos jūrų uostą 70% krovinių pasiekia geležinkeliais. Kiti būdai - upių transportas, autotransportas, vamzdynas ir t.t..

Čia turbūt kartu su Būtingės terminalu, nes vamzdynų į Klaipėdos uostą nėra.

P.S. nenukrypkime perdaug nuo temos.

[Eimantas]

Apie JAV ir Kanadą čia:
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6903

[Al1]

Aš manau, kad problema ne geležinkelis, o geografija. Europa yra toks žemynas, kuris turi labai vingiuotą kranto liniją, jūros ir įlankos gana giliai įsirežia į sausumą; todėl čia yra vieni didžiausių jūrų (neatsilieka ir upių) uostai: Roterdamas, Hamburgas, Londonas ir t.t.. Gabenti krovinius (manau, kad ir keleivius) jūra yra pigiausias būdas, pigiau nei geležinkeliu. Tokioms valstybėms kaip Airija, Islandija, Malta, Kipras geležinkelis išvis reikalingas nebent dėl prestižo, o D. Britanija, Danija, Graikija irgi nesubankrutuotų jei jo nebūtų. Todėl geležinkelis geriau išvystytas ten, kur daug žmonių gyvena toli nuo jūros: Vokietija, Prancūzija, Austrija, Šveicarija, Rusija. Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Baltarusija savo geležinkeliais gerokai pralenks Lietuvą (o kaip situacija dabar?). Estija pasmerkta niekada neturėti stipraus geležinkelio, nes turi sąlyginai labai ilgą pakrantės ruožą. Perspektyvą matau tik ruožams Talinas - Sankt Peterburgas ir RailBaltica.

Betgi V. Europoje butent geleizinkeliais pervezama daug keleiviu. I keleiviu pervezima ten labai orientuojamasi. Nes kroviniu pervezimas yra prarasta rinka. Ir be bendros ES politikos vargu ar pavyks ja atsikovoti. Todel gelezinkeliai net ir D. Britanijoje, Airijoje, Graikijoje yra reikalingi. D. Britanijoje keleiviu pervezimas gelezinkeliais gerai isvystytas.
Islandijoje geliznkelis buvo nutiestas tik Reikjaviko uosto statybos metu XX a. pradz. Ir tai siaurasis. Daugiau ten jokiu geleiznkeliu nebuvo. Maltoje buvo. Bet ten jo ir nereikia. Kipre yra. Per Danija eina gelezikeliu tranzitines linijos. O ir uostamas jo reikia.

[Vitas]

Eimantas 100% teisus: temoje apie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimą jau plaukiojama į tolimus kontinentus.

Keleiviniams traukiniams elektrifikuotų ruožų Lietuvoje pakanka. Dar galima dvejoti, ar reikėjo elektrifikuoti atkarpėlę iš Lentvario į Trakus, bet "buvo tai labai seniai, kai buvome jauni...").
Kas dėl krovininių traukinių, tai Vilnius-Kena (Gudagojis) ir Kaišiadorys-Radviliškis. Na dar Vaidotai-Nemėžis-Kyviškės ir Vaidotai-Pušynas-Paneriai. Radviliškis-Klaipėda ir Palemonas-Kybartai - po to ...
Bent taip manau. Kitur prekinių traukinių eismas netoks intensyvus.

[praetor]

Islandijoje geliznkelis buvo nutiestas tik Reikjaviko uosto statybos metu XX a. pradz. Ir tai siaurasis. Daugiau ten jokiu geleiznkeliu nebuvo.

Pries pusantrų metų maždaug ten buvo vietiniam laikrašty pateikti duomenys apie gyventojų apklausą dėl greitaeigio traukinio linijos Reikjavikas - Keflaviko oro uostas. Atrodo pritarė šiai idėjai respondentai. Bet racionalaus grūdo idėjoje maža. Visgi investicijos ženkliai būtų per didelės lyginant su gaunama nauda

[Al1]

Turint omeny gyventoju skaiciu ir turistu skaiciu. Manau autobusu uztektu. Jei jau labai rupi ekologija, gali troleibusu linija nusitiesti...