Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Sula]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Vėžės patiesinimas kilpoj pro Lentvarį prie Karijotiškių irgi vos ne per gyvenamuosius kvartalus nupieštas:

Kiek suprantu, tarp Grigiškių ir Lentvario išeis net trys geležinkelio trasos: senoji, regioninė greitoji ir tikroji Rail Baltica.
Tikrai turtingai gyvenam, nors pervažos Lentvaryje laukėme bene 30 metų.
Netikių, kad greitosiose linijose bus leistinos vieno lygio pervažos.

[Sklansky]

Gal išsisaugojai SPAV dokumentą ir galėtum kur nors padėt, nes Sweco linkas nebeveikia?

P.S. Ai, radau kirur: https://www.vrsa.lt/get_file.php?fil...JjbkElM0QlM0Q=

Labai idomu. Idomu, kodel nei vienas is variantu nesvarste prie linijos prijungti Elektrenus ar tuos pacius Ziezmarius, kur neina senoji linija. Ir Elektrenu populiacija didziausia visoje sioje atkarpoje.

[mantasm]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.

Gamykla ir keli namai dar nieko palyginus su reljefu. Čia bent poros rimtų tiltų reiktų norint palaikyti normalų greitį.

[alga]

Čia pirmam variante (S1) įdomiai galvoja pravingiuot pro Lentvario apylinkes. Pats netoliese gyvenu, tai pasidarė smalsu, ką čia konkrečiai griaus. Pabandžius užmesti ant žemėlapio išeina va kaip. Kabina keletą namų Mačiuliškių kaime, bei Amalvos gamyklos kampą, ten dabar lyg parkingą įrenginėja, ir „Kalvų terasų“ kvartaliuko kampą.



Vėžės patiesinimas kilpoj pro Lentvarį prie Karijotiškių irgi vos ne per gyvenamuosius kvartalus nupieštas:

[alga]

Parengtas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas

Dokumente detaliai nagrinėjamos ir vizualiai įvairiuose kontekstuote pateikiamos 4 pagrindiniių koncepcinių sprendinių alternatyvos (galimos trasos).

Gal išsisaugojai SPAV dokumentą ir galėtum kur nors padėt, nes Sweco linkas nebeveikia?

P.S. Ai, radau kirur: https://www.vrsa.lt/get_file.php?fil...JjbkElM0QlM0Q=

[ejs-ejs]

Realiai tai net ir tarybiniais laikais tiesioginis traukinys Vilnius - Talinas buvo tik vienas - Talinas - Minskas per Rygą, Vilnių. Čia jau prieš TSRS pabaigą, 80-ųjų pabaiga, 90-ųjų pradžia. Jis važiuodavo tarp Vilniaus ir Talino apie 11,5 val. su 20 tarpinių sustojimų. Rygoje ilgiausias - apie 15 min. Dieninis traukinys.

Esus važiavęs naktiniu, maždaug 1994 metais. Tallinne buvo apie 06:00 ryte.

[Al1]

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

Estijoje gera. Talinas - Valga apie 3 val 15 min su virš 15 tarpinių sustojimų. Apie 270 km. Tarptautiniam pakaktų sustojimo tik Tartu ir Valgoje. Latvijoje kur kas prasčiau. 2,5 val su 10 tarpinių sustojimų, tik apie 170 km.
Vilnius - Ryga apie 340 km per 3,5 val. įmanoma. Ryga - Talinas apie 440 km įmanomas per 4 val. 50 min., jei bus apie 7-8 tarpiniai sustojimai. Lietuvoje irgi 3,5 val jei tik su sustojimu Šiauliuose. Bet realiai komerciškai naudinga būtų sustoti dar ir Jonavoje, Kėdainiuose ir Joniškyje. Tai išeitų kažkur per 3 val. 50 min. nuvažiuoti. Žodžiu, Vilnius - Talinas įmanoma per 9 val. jei ne tiesioginis, o su suderintu persėdimu Rygoje, kuriam būtų skirta 20 min.
Realiai tai net ir tarybiniais laikais tiesioginis traukinys Vilnius - Talinas buvo tik vienas - Talinas - Minskas per Rygą, Vilnių. Čia jau prieš TSRS pabaigą, 80-ųjų pabaiga, 90-ųjų pradžia. Jis važiuodavo tarp Vilniaus ir Talino apie 11,5 val. su 20 tarpinių sustojimų. Rygoje ilgiausias - apie 15 min. Dieninis traukinys.

[mantasm]

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

Rodos iš abiejų pusių važiuoja iki Valkos/Valgos. Ar šiuo metu yra be persėdimo reiktų žiūrėt.

[index]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.



Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.

Aišku. Matyt jokio keleivinio eismo ten nebuvimas ir sudarė man įspūdį, kad ten nieko nėra.

[John]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.



Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.

O kokia geležinkelio būklė tarp Rygos ir Talino?

[Al1]

3,5 val. būtų, jei būtų sutvarkytas ruožas Šiauliai - siena su Latvija, nes greitis ten 60-80 km/h. Jei dar ir latviai savo ruožą pasitvarkytų iki 120 (dabar 80-100 km/h), tai būtų 3,5 val. laisvai. Nieko nedarant išeitų tik per 4 val.

Nėra jokio esamo geležinkelio į Rygą ir Taliną. Visi geležinkeliai Baltijos šalyse iki šiol veda į Maskvą.

Siūlau atsiversti žemėlapį ir neskleisti nesąmonių.

[John]

Nėra jokio esamo geležinkelio į Rygą ir Taliną. Visi geležinkeliai Baltijos šalyse iki šiol veda į Maskvą.

Teisybės dėlei, tai Al1 iš dalies teisus. Yra geros būklės geležinkelis į Rygą, bet jis kažkodėl nenaudojamas keleivių vežimui, nors naudojamas kroviniams. Kelionės laikas irgi būtų labai konkurencingas (apie 3.5val.), nekalbant apie komfortą. Kaip suprantu, latviai nelabai linkę dėl to tartis, nors dar klausimas, kaip patys mūsiškiai į tai žiūri. Tai čia yra grynai politinis kažkieno sprendimas/neveiklumas, nes techninė galimybė normaliam traukiniui Vilnius-Ryga egzistuoja ir traukiniai galėtų važiuoti kad ir nuo rytojaus.

[index]

Ir dar daugiau važinėtų traukiniais, jei tik būtų normalūs traukiniai esamu geležinkeliu, nereikia jokios RB.

Nėra jokio esamo geležinkelio į Rygą ir Taliną. Visi geležinkeliai Baltijos šalyse iki šiol veda į Maskvą.

[John]

Kaip tik pažiūrėjau, Frankfurtas - Miunchenas ICE atkarpa pan. ilgio kaip Vilnius - Ryga per Kauną, maksimalus greitis ten 300 km/h, realiai važiuoja virš 3 val., tai kažko greičiau tikrai tikėtis neverta.

Visiškai netinkamas palyginimas, nes Frankfurtas-Miunchenas iki 300km/h važiuoja tik gana trumpoje atkarpoje. Kitur važiuoja 200, kai kur 160 ar dar mažiau km/h. Sena linija, kuri vietomis upgreidinta, vingiuoja zigzagais pro visokius miestelius ir pan. Beje, atstumas ten apie 390km, o trumpiasuias kelionės laikas su ICE servisu 3:13, kas reiškia, kad vidutinis greitis kažkur apie 120km/h t.y. ten realiai išvis nieko bendro su HSR, tik tiek, kad gražūs Siemens HS traukiniai važiuoja. RB vidutinis greitis tarp panašių destinacijų bus gerokai didesnis. Kaip minėjau, 170-180km/h ir linija nevingiuos zigzagais. RB bus visiškai nauja linija, kur maksimalaus greičio ruožai turėtų būti ištisiniai ir ilgi (išskyrus pačiose stotyse ir netoli jų).

[Al1]

Nuo Peterburgo beveik ta pati distancija iki Helsinkio ar iki Talino. Tai būtų visai logiška jungtis tarp Peterburgo ir Helsinkio, ir po to tunelis į Taliną ir toliau pajungta visa Europa. Dvi atskiros vėžės į Peterburgą pasidalintų keleivių srautus, ir finansiškai nukentėtų abi, tad tiesioginė vėžė į Taliną yra mažai tikėtina. Klausimas kiek realus tunelis, kaina astronominė, bet Europa to klausimo neuždarė.

Rusija su Suomija jau turi geležinkelį. Gali modernizuoti, padidinti greiti. Jis, o siaube, ir taip didesnis nei Lietuvoje. Suomijoje ir Rusijoje, kaip ir pas mus, ta pati vėžė ir nereikia ten jokių nesąmonių su 1435 mm. Estija jau prarado visą tranzitą iš Rusijos. Keleiviniai traukiniai irgi visi nudvėse pačių estų pagalba. Tik Rusija savo iniciatyva palaiko traukinį Talinas - Sankt Peterburgas.

Niekur Europoje tokiais atstumais keleiviai traukiniais nevažinėja, net Vilnius - Talinas ar Vilnius - Varšuva atstumai per dideli traukiniams, kad galėtų konkuruoti su lėktuvais. Čia jau nekalbant apie miestų dydžius ir keleivių skaičių, kad susidarytų patogus grafikas važiuoti traukiniu pvz. kas pusvalandį, o ne kartą per dieną.

Ne per dideli. Lėktuvams kaip tik per maži. Patys optimaliausi traukiniams, tik vietoj to, kad geležinkeliai leistų traukinius, laukiama kaip panacėjos nuo visų problemų tos RB.

Karinio konflikto metu tokia jungtis pirma būtų sunaikinta, bet komercinis interesas tikrai yra, kokia nors Girteka turėtų būti suinteresuota iš Kauno hub'o traukiniu pervežti puspriekabes iki kokio nors Vokietijos hub'o, kad nereiktų vorele varinėti tūkstančių fūrų tuo pačiu maršrutu.

Tą galima daryti jau seniai iš Šeštokų ar Mockavos. Be jokios RB. Tik pats verslas nerodo jokio intereso ir nespaudžia valstybės. Todėl RB ir "tiesiama" tiek metų, todėl jau prieš 3,5 metų nutiesta RB vis dar orą vežioja ir vieną kitą keleivį, o krovinių ne.

Karinis konfliktas niekad nebūna iš lempos. Jei būtų aišku, kad po 24 valandų paskambins Ivanas - kiek tankų spėsi atvežt iš Vokietijos keliais ir kiek sąstatu be jokio perkrovimo ir sustojimų?

O tu manai, kad šiuolaikinis karas bus kaip buvo Antrasis pasaulinis. Niekas tankais nekariaus. Tankai skirti jau nugalėtos šalies užėmimui. Pradžioje bus aviacinis ir raketinis smūgis, kurie ir sugriaus priešo infrastruktūrą.

Kokiame mažame miestelyje? Kas čia per logika? Netieskime Vilnius-Ryga, nes mažai kas važinės Vilnius-Talinas? Juokingas argumentas.

Geležinkelis jau yra. Jokia RB nėra konkurentas aviacijai, nes lėktuvu bus vis tiek greičiau, o greitojo traukinio kaina bus panaši į skrydžio lėktuvu. Todėl paprastas modernizuotas iki 160 km/h geležinkelis yra optimaliausias konkurentas autobusams ir autotransportui. Greičiau už autobusą ir net automobilį, jei normaliai viską organizuoti. Ir su didesniu komfortu bei už priimtiną kainą. Bei priimtiną kainą infrastruktūrai atnaujinti. Nes milijardų įkišimas į RB yra naudingas tik tam tikrai siaurai grupei logistų, kurie iš to tikisi gerai pasimaitinti statybų metu.

[Sklansky]

Įdomu, koks bus maksimalus greitis toje atkarpoje tarp Vilniaus ir Rygos, kad pasiekti 2 val. su užsukimu į Kauną, Rygos oro uostą, sustojimu Panevėžio stotyje?

Neblogai šiame video su pavyzdžiais kitų šalių greitųjų traukinių paaiškinama, kad tie laiko tarpai iš lempos paimti, o realiai keliaujančių šitais maršrutais beveik nebus.

„8 minutes keliaus traukinys tarp Rygos centrinės stoties ir Rygos oro uosto. Tada keliaujame į Panevėžį, iš Panevėžio galima keliauti tiesiai į Kauną arba tiesiai į Vilnių. Galima bus keliauti tiesiai į Vilnių be sustojimo Kaune arba toliau keliauti į Varšuvą. Tačiau tai priklausys nuo traukinių naudingumo, kokie keleiviai kur norės keliauti“, – teigė „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas ir valdybos narys Ignas Degutis.

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/t...ei-4-valandas/ .

[B.S.]

John
Mea culpa

[John]

1. Nes taip geriau atrodo jo konspiracijos teorijos.
2. Kaip ir nesupratimas jog iki Kauno bus 2 vėžės. Viena kroviniams (Rail Baltica), ir kita keleiviams (Rail Baltica 2).
3. Nesupratimas kad bus įvairių maršrutų su įvairia stotelių kombinacija, o ne vien Talinas-Varšuva.

Dėl krovinių, tai teisybės dėlei matyt reiktų pridurti, kad kroviniai bus gabenami. Kaip yra gaenami panašiose HS linijose kitose šalyse. Kaip suprantu, RB tarp Kauno ir Rygos/Talino nebus passenger dedicated. PD paprastai galioja greičiausioms ir manriausioms linijoms su ypač dideliais traukinių dažniais (Japonijoje, Kinijoje, Prancūzijoje) kur prekiniams tiesiog nelieka vietos. O RB atveju prekiniai traukiniai tikrai judės visais maršrutais.

[B.S.]

Iš kur 400km?

1. Nes taip geriau atrodo jo konspiracijos teorijos.
2. Kaip ir nesupratimas jog iki Kauno bus 2 vėžės. Viena kroviniams (Rail Baltica), ir kita keleiviams (Rail Baltica 2).
3. Nesupratimas kad bus įvairių maršrutų su įvairia stotelių kombinacija, o ne vien Talinas-Varšuva.

[John]

O kodėl vidutinis greitis 170, jei maksimalus 240? Nestojant kiekviename kaime ir turint naujus tiesius, ne vingiuotus carinius bėgius traukinys didelę dalį laiko ir turėtų važiuoti artimu maksimaliam greičiu.

Didesnio, nei 170-180km/h vidutinio tikrai nepavyks pasiekti su maksimaliu 230-240km/h.