Rail Baltica II

[Romas]

Būsima "Rail Baltica" trasa į rytus nuo Ramygalos, kelyje Nr.1204 Kavarskas - Taujėnai - Vadokliai - Ramygala (Panevėžio r.)

www.mapy.cz

Foto 2026.03
Tolumoje galima bandyti įžiūrėti Ramygalos bažnyčios bokštą




Žvilgsnis į pietus, link Kauno - Varšuvos


Žvilgsnis į šiaurę, link Rygos - Talino

[Tomas]

Pagaliau nutirpus sniegui pradėjo ryškėti RB trasa tarp KUN ir Išorų:

[liudasbar]

Pagaliau nutirpus sniegui pradėjo ryškėti RB trasa tarp KUN ir Išorų:

Kur galima rasti tokius aukštos kokybės žemėlapius?

[edgaa]

Kur galima rasti tokius aukštos kokybės žemėlapius?

Copernicus.eu browser'yje.

[ZYKLON-B]

Man idomu kodel nenusimato Zeimiu SFC panaudojimas Rail Baltica'i II? Nuo SFC iki RB ne daugiau kaip 2 km, nutiesti 27.5kV fiderius nematau jokios problemos. Pasistatai apskaita fideriuose ir jokiu problemu neturi buti del finansiniu klausymu.

[karolis1993]

Klausimas- ar ispanai baigė projektuoti Kauno stoties teritorijos pertvarkymą?

[sleader]

Kaip čia dar niekas nepasidalino.

Lenkija: „Rail Baltica“ projekto užbaigimas greičiausiai vėluos 10 metų

Tris Baltijos šalis su Lenkija turinčios sujungti europinės vėžės geležinkelio linijos projektas greičiausiai bus užbaigtas dešimtmečiu vėliau, nei planuota, įspėjo Piotras Malepszakas, Lenkijos infrastruktūros viceministras.

Plačiau: https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...10-metu-582082

Nors mūsų ekspertai anksčiau sakė, kad diskutuoti apie situaciją Lenkijoje nevertą ir jie viską padarys laiku, bei anksčiau nei kiti. Tik toks laiku, kažkokiam kitokiame "timeline" matomai buvo įterptas.

But Malepszak highlighted Rail Baltica’s already ballooning costs. In 2017, participating countries put the total cost at €5.8bn, but a joint audit in 2024 quadrupled the figure to €23.8bn, including €15.3bn for the construction of an initial single-track rail line. He said the final and “toughest section” of the Polish works to build a new line from scratch from the eastern town of Ełk to the Lithuanian border would start in 2030 at the earliest, covering 80km at an estimated cost of €4bn.

Tačiau M. Malepszakas atkreipė dėmesį į jau dabar sparčiai augančias „Rail Baltica“ išlaidas. 2017 m. dalyvaujančios šalys bendras išlaidas įvertino 5,8 mlrd. eurų, tačiau 2024 m. atliktas bendras auditas šį skaičių padidino keturis kartus iki 23,8 mlrd. eurų, įskaitant 15,3 mlrd. eurų pradinės vienkelio geležinkelio linijos statybai. Jis sakė, kad paskutinis ir „sudėtingiausias“ Lenkijos darbų etapas – naujos linijos statyba nuo nulio nuo rytinio Ełk miesto iki Lietuvos sienos – prasidės ne anksčiau kaip 2030 m. Šis etapas apims 80 km atstumą, o jo sąnaudos, kaip numatoma, sieks 4 mlrd. eurų.

[bimbam]

Kaip čia dar niekas nepasidalino.
Nors mūsų ekspertai anksčiau sakė, kad diskutuoti apie situaciją Lenkijoje nevertą ir jie viską padarys laiku, bei anksčiau nei kiti. Tik toks laiku, kažkokiam kitokiame "timeline" matomai buvo įterptas

O kada pavyzdingoji Lietuva planuoja pradėti statyti normalų geležinkelį Kaunas - Lenkija, o ne kažkokį šunkelį?
Jei sakot, kad "RB1" ne "šunkelis" ir jau egzistuoja kaip Rail Baltica, tai ta patį galima sakyti ir apie Lietuva-Suvalkai-Balstogė. Tuo aspektu, savo "Rail Baltica" Lenkija jau pasistatė dalį kažkur tarpukariu, kada carinę vėžę tame ruože pakeitė į europinę (beveik tas pats kas buvo RB1 projektas)

[sleader]

O kada pavyzdingoji Lietuva planuoja pradėti statyti normalų geležinkelį Kaunas - Lenkija, o ne kažkokį šunkelį?

O kas yra normalus? Nuo kiek km/h greičio ar kokiu parametrų prasideda "normalumas"? Gal nuo 210 km/h? Nes tada ir Lenkams Varšuva-Balstogė nepavyko "normalaus" pastatyti ir kitokio jie neplanuoja.
Nenormalu dabartinėje trasoje yra tik vingiai per Šestokus. Tačiau kol PL pusėje nebus naujos trasos, tai ir šie vingiai liks, nes naujos trasos ant sienos susijungs kitoje vietoje nei esamas geležinkelis. O čia jau paminėta, kad PL statybas pradėti planuoja tik po 2030 m. Ir šiaip visos pagrindinės datos jau čia tiek kartų aprašytos, bei šie PL planai koreguoja vykdymą mūsų pusėje (net nepaisant kitų faktorių).

Šiaip jeigu važiavimas keičiant važiavimo kryptis ir lokomotyvus yra tas "normalu" ir RB standartas, tuomet Lenkija tikrai viską yra pasistačiusi. Bet ir mūsų kilpos per Šestokus tuomet ne joks šunkelis, o puikus geležinkelis.

[bimbam]

O kas yra normalus? Nuo kiek km/h greičio ar kokiu parametrų prasideda "normalumas"? Gal nuo 210 km/h? Nes tada ir Lenkams Varšuva-Balstogė nepavyko "normalaus" pastatyti ir kitokio jie neplanuoja.
Nenormalu dabartinėje trasoje yra tik vingiai per Šestokus. Tačiau kol PL pusėje nebus naujos trasos, tai ir šie vingiai liks, nes naujos trasos ant sienos susijungs kitoje vietoje nei esamas geležinkelis. O čia jau paminėta, kad PL statybas pradėti planuoja tik po 2030 m. Ir šiaip visos pagrindinės datos jau čia tiek kartų aprašytos, bei šie PL planai koreguoja vykdymą mūsų pusėje (net nepaisant kitų faktorių).

Šiaip jeigu važiavimas keičiant važiavimo kryptis ir lokomotyvus yra tas "normalu" ir RB standartas, tuomet Lenkija tikrai viską yra pasistačiusi. Bet ir mūsų kilpos per Šestokus tuomet ne joks šunkelis, o puikus geležinkelis.

Na gerai, Lietuvos šunkelis šiek tiek geresnis. Tačiau taip ir neatsakei kada Lietuva pradės savo dalį. Aš randu, kad:
1. "Point-type objects (engineering structures (bridges, viaducts and other) in Kaunas-PL and Kaunas Node): Q2 2025." Ar prasidėjo? Niekur nemačiau. Imant tavo logiką kad "Lietuviai nieko nestatys kol lenkai nepajudės", galbūt yra atvirkščiai? Lenkai pamatė, kad Lietuviai jau metus savo pažado neištesėja, ir dėl to nusprendė palaukti ir neskubėt?
2. "Kaunas – Polish border 2026 Q3." Kas nori statyti kad niekas neprasidės 2026?
Datos iš 2023 m. prezentacijos. Naujesnių neradau.

Abu lenkai ir lietuviai turi kuo greičiau judintis iš savo šunkelių. Lietuva ypač. Ji turi būt pirma ir rodyti pavyzdį, nes šis projektas mums svarbesnis nei Lenkijai.

[John]

Kadangi be 2028 niekas net nepaaiškės dėl finansavimo, tai be 2030 statybos pradžios tikėtis neverta. Pačiu optimistiškiausiu atveju galima tikėtis užbaigimo ~2035, su sąlyga, kad viskas eisis kaip iš pypkės. Realistiškiau turbūt ~2040, nes kaip iš pypkės šitas projektas pas mus, deja, nejuda ir turbūt niekada nejudės.

[alga]

Tačiau kol PL pusėje nebus naujos trasos, tai ir šie vingiai liks, nes naujos trasos ant sienos susijungs kitoje vietoje nei esamas geležinkelis.

Nedramatizuokim, ten susijungia per du šimtus metrų nuo dabartinės vietos. Tiek vienai, tiek kitai pusei prisijungti seną geležinkelį prie kaimynų naujos statybos nebūtų didelis iššūkis.
https://www.openrailwaymap.org/?styl...062439&zoom=16

[ignaloidas]

Nedramatizuokim, ten susijungia per du šimtus metrų nuo dabartinės vietos. Tiek vienai, tiek kitai pusei prisijungti seną geležinkelį prie kaimynų naujos statybos nebūtų didelis iššūkis.
https://www.openrailwaymap.org/?styl...062439&zoom=16

Iš LT pusės suplanuotas tik variantas esamą prijungti prie naujos PL vietos, kol naujas statomas. Naują prie seno prijungti nėra planuota, ir nelabai būtų logiška nes vis dėl to naujas turi elektrą, senas ne, ir (bent jau kroviniams) lokomotyvus norėtų keisti. Realistiškai, jei nedaryti papildomų žemės paįmimų, iš LT pusės prijungimas tik Marijampolėje nusimatytų, maždaug 40km toliau. Kaip iš Lenkų pusės atrodo nesu tikras, bet kiek esu žvilgtelėjęs jų planus nieko panašaus nemačiau.

Edit: patikrinau vėl Lenkų planavimo dokumentus, ten tokios jungties nėra planuota, bet palyginus paprasčiau nei musų atveju būtų tokia padaryti. Musų pusėje trasa praktiškai visur kertasi gana dideliu kampu, Lenkijoje yra vietų kur sena trasa ir nauja eina praktiškai paraleliai dar iki Trakiszki tad manau būtų galima kažką suorganizuoti.

[ejs-ejs]

Man idomu kodel nenusimato Zeimiu SFC panaudojimas Rail Baltica'i II? Nuo SFC iki RB ne daugiau kaip 2 km, nutiesti 27.5kV fiderius nematau jokios problemos. Pasistatai apskaita fideriuose ir jokiu problemu neturi buti del finansiniu klausymu.

Manau kiltų klausimų dėl tiekimo patikimumo, aptarnavimo laikų suderinimo ir pan.
Bet gal susipras ir padarys kaip papildomą maitinimo galimybę.

[sleader]

Tačiau taip ir neatsakei kada Lietuva pradės savo dalį. Aš randu, kad:
1. "Point-type objects (engineering structures (bridges, viaducts and other) in Kaunas-PL and Kaunas Node): Q2 2025." Ar prasidėjo? Niekur nemačiau. Imant tavo logiką kad "Lietuviai nieko nestatys kol lenkai nepajudės", galbūt yra atvirkščiai? Lenkai pamatė, kad Lietuviai jau metus savo pažado neištesėja, ir dėl to nusprendė palaukti ir neskubėt?
2. "Kaunas – Polish border 2026 Q3." Kas nori statyti kad niekas neprasidės 2026?
Datos iš 2023 m. prezentacijos. Naujesnių neradau.

Neatsakiau, nes nežinau. Aš ne koks DI paieškos variklis, kad čia perkratęs visą temą surinkčiau datas, kurios buvo bent kažkada "išlindusios į eterį".
Mano nuomone, net tas žmogus, kuris LTG Infroje dėlioja projekto grafiką, tiksliai nežino kada bus pradėta ir kada užbaigta (dabar tik planuoja). Nes yra pats didžiausias klaustukas - FINANSAVIMAS. Šiai minutei nėra aišku kada ir kaip bus skirtas reikiamas finansavimas, ir ar apskritai reikiamos sumos numatytai apimčiai išvis bus.
JEIGU bus užtikrintas reikiamas finansavimas, tai mano nuomone sustartuoti su Kaunas-PL siena dalies fiziniais darbais būtų įmanoma pradėti judėti 2028 m., o pabaiga labai priklausys nuo to, kada PL planuos užbaigti savo dalį, nes susijungimo data turi būti sinchronizuota.
Ir mano logika nėra, kad "Lietuviai nestato, nes lenkai nepajudėjo". Stringa projekto eigoje visos šalys - tas akivaizdu. Tiesiog čia pastoviai "kočiojamas" tas klausimas dėl HSR atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos, kuris iš esmės yra žemiausiai visų prioritetų eilėje. Akivaizdu, kad turimų resursų rėmuose taip ir operuojama.

Galime tik spekuliuoti kodėl lenkai nusprendė vienaip ar kitaip. Bet atsižvelgiant į jau įvykdytus darbus pas juos, tai jų interesas šiame projekte yra tik toks, kiek tai susiję su tiesiogine nauda jiems patiems ir jų vidiniams strateginiams susisiekimo tikslams. Akivaizdu, kad jie turi n vietų kur geriau kreipti finansavimą, todėl tą ir daro, o paskutinė atkarpa jų vidiniam susisiekimui labai nedaug reikšminga.

Nedramatizuokim, ten susijungia per du šimtus metrų nuo dabartinės vietos. Tiek vienai, tiek kitai pusei prisijungti seną geležinkelį prie kaimynų naujos statybos nebūtų didelis iššūkis.
https://www.openrailwaymap.org/?styl...062439&zoom=16

Jokios čia dramos. Net jeigu skirtųsi ir per 5 metrus, čia ne automobilių kelias, kur gali padaryti laikiną sujungimą papilant skaldos ir visi laikinai pavingiuos tuos keliasdešimt metrų.
Yra visi spec. planai, kuriuose numatyta, kad nutiesus naują atkarpą pasienyje, senoji naikinama. Juo labiau nėra numatyto jungimo iš naujos prie senos (nes senos neturi likti). Tai ruožas nuo Marijampolės vis vien nebūtų eksploatuojamas. O kai striuka su pinigais, niekas nepuls statyti to, kas nebūtų eksploatuojama.
LT fokusas šiuo metu yra pasistatyti bėgius nuo Palemono iki LV sienos, nes čia jų kolkas nėra ir pravažiuoti jokiu atveju nėra kaip. Ten kur yra kaip pravažiuoti - akivaizdus žemesnio prioriteto klausimas.

Kaip iš Lenkų pusės atrodo nesu tikras, bet kiek esu žvilgtelėjęs jų planus nieko panašaus nemačiau.

Lenkai kaip suprantu planuoja iš esmės tiesiant naują kelią, visiškai naikinti senąjį (čia nuo Elk link LT), nes trasos beveik sutampa ir naujajame yra numatytos tos pačios stotys, kokios buvo ir sename. Situacija ten kitokia nei pas mus, kur mes paliekame esamą trasą regioniniam susisiekimui.

[bimbam]

"Tiesiog čia pastoviai "kočiojamas" tas klausimas dėl HSR atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos, kuris iš esmės yra žemiausiai visų prioritetų eilėje"
Man kaip tik čia pati svarbiausia atkarpa. Tikriausiai mieliau turėčiau kokybišką ir sklandų 160km/h į Varšuvą, nei 300km/h į Taliną (nors aišku bus kitokie greičiai, tiesiog akcentuoju kuri projekto kryptis man, ir daug kitų, yra svarbesnė)

Bet šitas pranešimas jau labiau agreeable, malonu kad pripažįsti kad visos valstybės čia susimovė, o ne būtent Latvija ar Lenkija. Ankstesni pranešimai truputį sudarė kitokį įvaizdį.
Ir esi teisus, kad lenkam šita atkarpa į Lietuvą yra toli nuo prioriteto. Dėl to turi Lietuva stipriai dirbti, kad tai įvyktų greičiau ir kada reikia Lietuvai, o ne kada pas lenkus ateis sąrašo eilė. Panašiai kaip Lenkija Lietuvai pastatė greitkelį, pirmiau nei Lietuva pasistatė sau (greitkelis per Lomžą, Elką ir Suvalkus kur kas naudingesnės Lietuvai, nei Lenkijai)

[alga]

Jokios čia dramos. Net jeigu skirtųsi ir per 5 metrus, čia ne automobilių kelias, kur gali padaryti laikiną sujungimą papilant skaldos ir visi laikinai pavingiuos tuos keliasdešimt metrų.

Ta prasme va taip neįmanoma?

[DKL]

Na ką pagaliau sulaukėm :-)

Baltic passenger rail operators Elron, Vivi and LTG Link will today announce a joint procurement of regional trains for Rail Baltica.
The joint procurement will initially cover 5 trains for Estonia, with the possibility to expand the order to up to 20 electric passenger trains across the Baltic states under the same framework.
The first train is expected to arrive in Estonia for testing and certification in 2029, with passenger services planned to begin in the 2030/2031 timetable period.
Watch the announcement live on Facebook at 15:00 (EET / UTC+2) and be among the first to hear the details: https://www.facebook.com/events/1467597391666434?notif_id=1773822584557971&notif_t =plan_admin_added&ref=notif

[sleader]

"Tiesiog čia pastoviai "kočiojamas" tas klausimas dėl HSR atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos, kuris iš esmės yra žemiausiai visų prioritetų eilėje"
Man kaip tik čia pati svarbiausia atkarpa. Tikriausiai mieliau turėčiau kokybišką ir sklandų 160km/h į Varšuvą, nei 300km/h į Taliną (nors aišku bus kitokie greičiai, tiesiog akcentuoju kuri projekto kryptis man, ir daug kitų, yra svarbesnė)

Bet šitas pranešimas jau labiau agreeable, malonu kad pripažįsti kad visos valstybės čia susimovė, o ne būtent Latviai ar Lenkija. Ankstesni pranešimai truputį sudarė kitokį įvaizdį.
Ir esi teisus, kad lenkam šita atkarpa į Lietuvą yra toli nuo prioriteto. Dėl to turi Lietuva stipriai dirbti, kad tai įvyktų greičiau ir kada reikia Lietuvai, o ne kada pas lenkus ateis sąrašo eilė. Panašiai kaip Lenkija Lietuvai pastatė greitkelį, pirmiau jei Lietuva pasistatė sau (greitkelis per Lomžą, Elką ir Suvalkus kur kas naudingesnės Lietuvai, nei Lenkijai)

Asmeniškai man irgi svarbiausia būtų nuo Vilniaus važuoti į Varšuvą, o visą kitą - kaip išeis. Tačiau aš savo nuomonę ir vertinimus adaptuoju prie realistinės situacijos ir dalinuosi įžvalgomis ką įmanoma būtų realiai pasiekti, kad ir ne visai tai atitiktų idealų scenarijų. Dėl to galbūt kartais ir paprieštarauju kitiems

Tarp kitko, niekada ir neneigiau, kad kažkas susimovė ir turi problemų, nes tokio dydžio projektų be iššūkių, pasikeitimų eigoje ar neatitikimų pradiniam planui tiesiog nebūna. Turint galimybę galima turėti buferius ir neatitiktis sugerti tiek, kad išorės "stakeholderiams" tas nebūtų pastebima, bet niekada nebūna viskas sklandžiai. Daugumoje komentarų bandžiau atsverti vienu metu stipriai "transluotą" tik lietuviai nevykeliai, estai - normalūs, o vat latviai - lyderių lyderiai, nes tai totalūs paistalai ir neadekvatūs vertinimai. Nes po to tą pasigauna perdaug nežinantys temos, o mes "pasiplakti save" tai dar ir kaip mėgstam

Lenkai pastatė greitkelį, nes turėjo finansavimą, sklandžiau sudirbusį mechanizmą, kuris leido pabaigti darbus anksčiau nei mums. Tiesiog per pastaruosius metus (ar net dešimtmečius), jie su tokiais projektais ir plėtra dirbo gerokai daugiau, tai turėjo gerokai didesnį įdirbį, patirtį ir t.t., bei visiškai nestebina, kad geriau realizavo.
Tačiau dėl RB sėdime vienoje valtyje, kuriai "žiauriai trūksta finansavimo" ir deficitas yra labai didelis. Todėl visi ir ieško optimaliausių variacijų.

Ta prasme va taip neįmanoma?

Viskas įmanoma, bet kažkokiai naujai jungčiai reikėtų naujų planavimo dokumentų, su visomis rengimo - derinimo procedūromis, paimti papildomus žemės sklypus, kuriuose tokios jungtys atsiras ir t.t. Ir visa tai dėl ko? Kad kažkuriam laikui elektrifikuota HSR linija atsiremtų į "caro Riuriko laikų" vienbėgį neelektrifikuotą geležinkelį? Dabar investavimas į tai neleistų nieko ženkliai išlošti, kol tai nebus sinchronizuota su darbais Lenkijos pusėje. Nulėkti kelioliką minučių greičiau iki Lenkijos sienos, kai ten reikės kaitalioti važiavimo kryptis, lokomotyvus ir dėl to stovėti po 20-25 min - jokios naudos ir logikos. O vieniems svarbiausių RB "klientų" kroviniams ir kariniam mobilumui - tas laikas ir vienos ar kitos atkarpos būvimas/nebūvimas apsritai mažai reikšmingas.

[Tomas]

Na ką pagaliau sulaukėm :-)

Baltic passenger rail operators Elron, Vivi and LTG Link will today announce a joint procurement of regional trains for Rail Baltica.
The joint procurement will initially cover 5 trains for Estonia, with the possibility to expand the order to up to 20 electric passenger trains across the Baltic states under the same framework.
The first train is expected to arrive in Estonia for testing and certification in 2029, with passenger services planned to begin in the 2030/2031 timetable period.
Watch the announcement live on Facebook at 15:00 (EET / UTC+2) and be among the first to hear the details: https://www.facebook.com/events/1467597391666434?notif_id=1773822584557971&notif_t =plan_admin_added&ref=notif

LT pranešime spaudai įvardinti kitokie skaičiai - EE ruošiasi pirkti iki 7 traukinių, LV - iki 5, LT - iki 8. Jei priimam, kad 2 bus ant dalių, o vienas iš karto patvorin - ką gero Lietuvoje bus galima nuveikti su 5 sąstatais?