Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Ai, ir Kauno stoties netiesimas pagal HSR standartus laikinai išnaudojant esamus 1435mm kelius yra tragedija, o Rygos prijungimas rusiška vėže yra geriausia, kas galėjo nutikti Latvijai.

Tam, kad Ryga (Hbf) būtų prijungta rusiška vėže, reikalingas tiltas per Daugava.
Ne, kitas, ties Salaspils. Kitaip "Kekava, paskutinė maršruto stotelė"

[sleader]

Tam, kad Ryga (Hbf) būtų prijungta rusiška vėže, reikalingas tiltas per Daugava.
Ne, kitas, ties Salaspils. Kitaip "Kekava, paskutinė maršruto stotelė"

Man irgi labai įdomu kokia situacija su tuo tiltu, jo statyba ir pasirengimu tam. Juo labiau tiltas tikrai sudėtingas, nes bus geležinkelio ir automobilių transporto. O ir pati Daugava toje vietoje beveik 2x platesnė nei Rygos centre.

Ir šis tiltas būtinas ne tik Rygos prijungimui, bet apskritai RB funkcionavimui, net ir smarkiai apkarpytam pirmam etapui.

[ejs-ejs]

Ir šis tiltas būtinas ne tik Rygos prijungimui, bet apskritai RB funkcionavimui, net ir smarkiai apkarpytam pirmam etapui.

Ir būtent todėl, mano sugędusiu supratimu, racionaliau dabar pastatyti tiltą Rygoje, o Salaspils palikti antram etapui.

Nes nutiesti sugretintą atšaka nuo RIX atšakos (Medeciems) per Tornkalns yra paprasčiau, greičiau ir pigiau. Tornkalns yra išėjimas į tiltą ir vistiek turės būti rekonstruojama, kad priimtų RIX standartine vėže.

[ignaloidas]

Ir būtent todėl, mano sugędusiu supratimu, racionaliau dabar pastatyti tiltą Rygoje, o Salaspils palikti antram etapui.

Nes nutiesti sugretintą atšaka nuo RIX atšakos (Medeciems) per Tornkalns yra paprasčiau, greičiau ir pigiau. Tornkalns yra išėjimas į tiltą ir vistiek turės būti rekonstruojama, kad priimtų RIX standartine vėže.

Bet tada reiktų pilnai užbaigti visą RIX stotį, visą Rygos centrinę stotį ir pan, kas atneša dvi problemas A: stotys praktiškai nefinansuojamos iš EU pinigų, tik ganėtinai maža dalis jų finansuojama, ir B: atkarpa per Rygą galimai turi daugiau rizikų nei tiltas ties Salaspils iš žemės išpirkimo pusės, vis dėl to viena trasa eina per apgyvendintas vietoves o kita ne.

[sleader]

Ir būtent todėl, mano sugędusiu supratimu, racionaliau dabar pastatyti tiltą Rygoje, o Salaspils palikti antram etapui.

Nes nutiesti sugretintą atšaka nuo RIX atšakos (Medeciems) per Tornkalns yra paprasčiau, greičiau ir pigiau. Tornkalns yra išėjimas į tiltą ir vistiek turės būti rekonstruojama, kad priimtų RIX standartine vėže.

Šiandieninėje situacijoje gal ir taip, bet esmė, kad taip būtų paminamas pirminis susitarimas ir kitų projekto dalyvių interesai. Šalys pradžioje susitarė dėl trasos per baltijos šalis su atšakomis į Rygą ir Vilnių. Tai iš esmės savo neveikimu ar neteisingu prioritetu dėliojimu nelabai teisinga pakreipti vėžę ten kur pačiam (šiuo atveju Latvijai) patogiau. Dėl šių priežasčių turbūt visuose susitarimuose ir planuose fokusas yra išlaikomas į pagrindinę vėžę ir susisiekimo ja užtikrinimą. Nes įrengus mazgą per Rygą, Latvijai nebeliktų jokio intereso vykdyti tolimesnius etapus ir čia turbūt būtų galima dėti tašką RB istorijoje.

[VLR]

Kas yra tas "visiškas atskyrimas nuo rusiškosios vėžės"? Kažkokių skiriamųjų sienų pastatymas, atitvėrimas spygliuota viela? Jeigu neteko matyti, tai bent per ortofoto bet kuriame žemėlapyje nesunku pažiūrėti (nesimatys tik kas yra tunelyje), kad visi aplink Kauną, pro Marijampolę ir t.t. pakloti keliai yra atskiri. Tai čia aš negaliu suprasti kuo esama situacija skiriasi nuo tamstos sakomo dalyko, kad kažkokie RB tiesimo darbai nebus atliekami. Ką ten Kaune ir jo prieigose reikėtų dar daryti, apart elektrifikacijos ir signalizacijos? Perkloti bėgius į tapačius?

Taip, naujas tiltas Kaune šiame etape nebus statomas. Sprendimas beveik garantuotai priimtas dėl finansavimo trūkumo. Per esamą tiltą Kaune yra paklotas vienas 1435 mm kelias, kurio galimybių tikrai užteks artimiausiam dešimtmečiui (bent iki 2035 m.) ar net dar ilgiau. Juo labiau nuo Panevėžio į šiaurę išvis visa trasa bus tik vienkelis. Tas pats ir su RB1 panaudojama dalimi.


Pats puikiai žinai, kurie vos ne kiekviename pranešime užsiėmė saviplaka Lietuvai, o pagyromis pradžioje latviams, dabar estams.


Tai kur tie latviai su savo projektais. Jeigu dabar pradėję pagrindinės linijos tiesimo darbus ~45 km ruože, iš 11 to ruožo dalių, statybų leidimus turi tik keturioms? Statybos leidimas yra projekto parengimo finalizavimas. Tai jeigu jie neturi net pradėtame ruože statybos leidimų, tai vadinasi jie pradėjo darbus net pilnai neužsibaigę projektavimo.



Pasigirti galima kai užbaigi pilnai projektus ir po auditų niekas nepareikalauja grąžinti finansavimo. Nes visur yra ne vienas atvejis, kai net po projekto užbaigimo, dėl įvairių netikslumų yra pareikalaujamą paramą, ar dalį jos, grąžinti kaip netinkamai panaudotą. Latviai taip stipriai ir sujudo, bei sunerimo, nes kabo didelė grėsmė, kad tas "įsisavinimas" gali išlysti per kitą galą.

Na ir vėl tas užstrigęs tiltas.... Kad atstrigęs tas tiltas. Koks po galais skirtumas jis bus 2026, 2028 ar 2029 m., jei pro ten pirmas traukinys iki 2029 m. pabaigos net nepravažiuos?



O Estijoje niekas "neatšaukta"? Apie vienkelį geležinkelį visoje trasoje vs dvikelis kažkaip pamirštama.
Nors nei pas mus, nei pas juos tai nėra atšaukimas, o perkėlimas į sekantį etapą.

Eilinį kartą kartojiesi ir neatsakai į klausimus. Nebeturiu tam laiko, sėkmės.

[VLR]

Bet tada reiktų pilnai užbaigti visą RIX stotį, visą Rygos centrinę stotį ir pan, kas atneša dvi problemas A: stotys praktiškai nefinansuojamos iš EU pinigų, tik ganėtinai maža dalis jų finansuojama, ir B: atkarpa per Rygą galimai turi daugiau rizikų nei tiltas ties Salaspils iš žemės išpirkimo pusės, vis dėl to viena trasa eina per apgyvendintas vietoves o kita ne.

Latviai turi finansavimą stočiai (iš rekonstrukcijos fondo) ir darbai ten tęsiasi:

https://eng.lsm.lv/article/economy/t...sumes.a595778/

Kaip ir oro uoste, beje.

Būtų smagu, kad visi čia sektume bent minimaliai projektą prieš rašant komentarus.

[sleader]

Eilinį kartą kartojiesi ir neatsakai į klausimus. Nebeturiu tam laiko, sėkmės.

Geros dienelės, skanios kavelės!
P.s. tik norint atsakymų į klausimus, reikia juos pirma užduoti

[ejs-ejs]

Šiandieninėje situacijoje gal ir taip, bet esmė, kad taip būtų paminamas pirminis susitarimas ir kitų projekto dalyvių interesai. Šalys pradžioje susitarė dėl trasos per baltijos šalis su atšakomis į Rygą ir Vilnių. Tai iš esmės savo neveikimu ar neteisingu prioritetu dėliojimu nelabai teisinga pakreipti vėžę ten kur pačiam (šiuo atveju Latvijai) patogiau. Dėl šių priežasčių turbūt visuose susitarimuose ir planuose fokusas yra išlaikomas į pagrindinę vėžę ir susisiekimo ja užtikrinimą. Nes įrengus mazgą per Rygą, Latvijai nebeliktų jokio intereso vykdyti tolimesnius etapus ir čia turbūt būtų galima dėti tašką RB istorijoje.

Kiek mačiau trasuotes, RB Rygos mazge eina esamomis linijomis. Tad klausimas kaip finansuoti jų rekonstrukciją bei stoties užbaigimą. Ir čia prisimenam nacionalinius 15%

Kas mane stebina - čia pagarsintas pusantro milijardo Eur, kuriuos latviai išleido beveik nieko nepastatydami. Arba tai klaida ir tai yra konsoliduotos visos RB išlaidos, arba pats metas ieškoti sąskaitų Šveicarijos bankuose.

Grubiai, dabartinėmis postinfliacinėmis kainomis Rygos stotis (su įrengimu) - 300M, RIX kiek brangesnė, tarkim 400M, nes estakados. Bet stotys dar neįrengtos ...

[sleader]

Kas mane stebina - čia pagarsintas pusantro milijardo Eur, kuriuos latviai išleido beveik nieko nepastatydami. Arba tai klaida ir tai yra konsoliduotos visos RB išlaidos, arba pats metas ieškoti sąskaitų Šveicarijos bankuose.

Grubiai, dabartinėmis postinfliacinėmis kainomis Rygos stotis (su įrengimu) - 300M, RIX kiek brangesnė, tarkim 400M, nes estakados. Bet stotys dar neįrengtos ...

Sunku pasakyti ką kitas prelegentas turi mintyje "įsisavino", nes iš tiesų tai nebent pas kažką bankų sąskaitose arba po čiužiniu tos sumos nugulė. Šiaip tokia suma +/- berods buvo rygos stoties mazgo, RIX ir jungties tarp jų statyboms. T.y. toks numatytas biudžetas. Faktas, kad net pusės ten visko nepastatyta, tai ir panaudotos sumos gerokai skirtis turi. O rodyti, kad "pritrauktas finansavimas 1,5 mlrd." ir dėti straipsnius, kad vieno iš pradinių etapų užbaigimams iš kitų projektų nukreipiami 115 mln. yra tolygų patvirtinti jog reikiamo finansavimo nėra, nebuvo ir klausimas kada jis atsiras. Grubiai vertinant, be to paskutinio nukreipimo iš kitų projektų, tai turėtas finansavimas galėjo siekti kokius 250-300 mln., kas realiai nei vienos iš dalių nebūtų leidę net pilnai užbaigti.

[OroPatrulis]