Rail Baltica II

[Vinecko]

VLR
Tai Paluckas numetė tą komentarą kokiu tikslu? Šiaip sau? ES viskas puiku? Akivaizdu jog tamstai labai skaudu jog Lietuva neturi po miestus išvedžiotų geležinkelių. Tačiau jau n kartų buvo pasakyta jog ES miestų pajungimas yra paskutinėje vietoje, ir pagrindinis tikslas yra nutiesti vėžę per Baltijos šalis, o ne į jų miestus.

Turbūt tamstai nepatinka, kad Kauno ir jeigu bus Vilniaus stotis neatrodys kaip architektūra kažkur JAE.
Mano manymu tie pastatai Vilniuje ir Kaune labiau įsipaišo į miestą, negu pseudo gera architektūra lyg tu vidury laukų statytum.

[alga]

Kam rašyti paklodes ne į temą?

Man tai gyvenimas per trumpas, kad skaityčiau vėl, ir vėl, ir vėl tas pačias plačiai išrutuliotas nuomones. Aš skipinu, ir kitiems patariu.

[vital7777]

Mano supratimu, ilgalaikėje perspektyvoje bus baigtas visas projektas. Bet ko nebus pirmajame etape, teisybę pasakius, nežinau. Gal gali pasidalinti tuo video?

sitas - https://www.youtube.com/watch?v=JAP5lQlJVS4

[Konstantin]

čia žinių reportažas. trumpai - valstybe davė ~100mln eurų kad pabaigt stotį ir 2027 jau pradėt naudot VIVI. Pastatas bus atskiras, t.y. nebus sujungtas su senąją stotimi, nebus po geležinkelių planuoto transporto mazgo

[VLR]

Turbūt tamstai nepatinka, kad Kauno ir jeigu bus Vilniaus stotis neatrodys kaip architektūra kažkur JAE.
Mano manymu tie pastatai Vilniuje ir Kaune labiau įsipaišo į miestą, negu pseudo gera architektūra lyg tu vidury laukų statytum.

Naujas stočių konceptas, kuris buvo projektuojamas tiek Vilniuje, tiek Rygoje, tiek Taline, nėra apie architektūrą, jis yra apie naujos erdvės sukūrimą virš (ar po, kaip Varšuvos Zachodnia) platformomis. Tai yra daroma tam, kad nereiktų visų keleivių grūsti į vieną butelio kakliuką, kaip dabar yra daroma Vilniuje, Kaišiadoryse, Naujojoje Vilnioje ar kitose pravažiuojamose mažų miestelių stotyse. Apie tai jau esu rašęs čia:

https://www.miestai.net/forumas/foru...93#post2178993

Stotys kaip dabartinė Vilniuje, kur yra sukuriama didžiule erdvė šalia bėgių, o visi keleiviai (tiek atvažiuojantys į stotį, tiek išvažiuojantys iš jos) yra suvaromi į vieną, siaurą koridorių, negali suteikti tokio lygio komforto keliaujant. Būtent dėl to ir buvo suprojektuota nauja stotis Vilniuje (na ir dėl integracijos su miestu, mikromobilumo ir kt. šiuolaikinių dalykų). Skirtumas tarp Rygos ir Talino bei Vilniaus yra tas, kad Vilniuje suprojektuota stotis buvo tik dėl vaizdo ir jokio progreso joje nebuvo daroma, nėra net užsakyta projektavimo užduotis, kai Taline ir Rygoje naujojo koncepto stotys yra statomos ir bus naudojamos jau po pirmos RB dalies. Galima būtų pripažinti, kad Vilnius susikniso, arba būtų galima bandyti išlaužti kažkokį kreivą argumentą, kad stalininė stotis, statyta, kai Vilniuje nebuvo nei 200k žmonių, yra aukso standartas. Tavo pasirinkimas.

[VLR]

Ačiū už nuorodą į tą video apie stotį. Na, pirmoje dalyje bus praleistų dalykų, bet tai tėra pirma dalis ir jie bus ilgalaikėje perspektyvoje padaryti, tai nematau tame didelės tragedijos. Vis tiek jau net po pirmos dalies Ryga turės geresnę stotį nei bet kas, apie ką Lietuva net drįstu pasvajoti, nes (bent transporto infrastruktūroje) tai yra piguvos ir pačių lengviausių ir pigiausių sprendimų šalis.

Man tai gyvenimas per trumpas, kad skaityčiau vėl, ir vėl, ir vėl tas pačias plačiai išrutuliotas nuomones. Aš skipinu, ir kitiems patariu.

Taip, mano nuomonės nesikeičia, nes aš domiuosi projektu ir turiu gerą supratimą apie tai, kas vyksta. Tuo tarpu tamstos kolegų nuomonė pastoviai keičiasi:
- Sakėt, kad Latvija turės daug nenaudojamos infrastruktūros centre. Aš sakiau, kad visa infrastruktūra, kuri bus pastatyta Latvijoje, bus naudojama iš karto ir pagal paskirtį. Aš vis dar taip sakau ir bus taip, kaip aš sakiau.
- Sakėt, kad Latvija gaus milžiniškas baudas dėl to, kad 'statė stotis' už RB pinigus. Aš sakiau, kad Latvija negaus jokių baudų, nes nei ji statė stočių, nei už tai kas nors duoda baudas. Aš vis dar taip sakau, ir ne, Latvija negaus jokių baudų.
- Sakėt, kad Rygos neprijungimas pirmoje fazėje yra didžiulė katastrofa Latvijai ir įrodymas, kad Latvija susikniso projekte. Aš sakiau, kad Lietuva susiknis dar labiau, nes prie RB nebus prijungtas ir Vilnius, o tai - gerokai ilgesnis ruožas ir daugiau prarastos vertės. Aš vis dar taip sakau (dar prisidėjo ir carinis Kaunas - Lenkija ruožas, kurio net aš nesitikėjau)
- Sakėt, kad Lietuva 'tiesia kelius' kai aš sakiau, kad Lietuva dirba vos keliolikoje kilometrų lengviausio ruožo ir yra padarius vos +- 300m. vertės darbų prie pagrindinės linijos, kas yra visiškas mizeris ir mažiausiai padarytų darbų visame projekte iš visų šalių be konkurencijos. Aš vis dar taip sakau.

Kartais yra geriau kartoti 'tas pačias plačiai išrutuliuotas' nuomones, nei kiekvieną kartą ateiti su nauju 'LATVIJAI KRACHAS' argumentu ir būti brutaliai nusodintam.

[Vinecko]

Galima būtų pripažinti, kad Vilnius susikniso, arba būtų galima bandyti išlaužti kažkokį kreivą argumentą, kad stalininė stotis, statyta, kai Vilniuje nebuvo nei 200k žmonių, yra aukso standartas. Tavo pasirinkimas.

Tikrai norite matyti ale Dubai kaip pagrindinę šalies stotį?
Jeigu norima kurti naujas erdves ir išskirtinį komfortą (nors dabar po stoties vidaus pertvarkos ji atrodo gerai ir yra patogi) tai galima apgaubti seną stoti stiklu, o virš bėgių padaryti koridorių tarp stoties aikštės ir Naujininkų, kaip ir buvo pagal Zaha Hadid (rajonų sujungimas).
Tikrai nemanau, kad Stotis nesusitvarko su keleivių srautų.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai reikalingas, tai aikštės prie stoties pertvarka kapitalinė. Kuriant patogu persėdimo tašką, kuriant traukiančia aplinką. Kavinės, parkas, žaluma.

[Tomas]

- Lietuva dirba vos keliolikoje kilometrų lengviausio ruožo

Ne keliolikoje, o 46 km + 16 ar 17 km, kurie jau puikiai matosi iš kostmoso. Ir 1,5 km ilgio Neries estakada/tiltas yra apskritai pirmas tokio mastelio projektas dabartinėje LT , kur geležinkelio infrastruktūra daug metų buvo tik griaunama.

[alga]

Taip, mano nuomonės nesikeičia, nes aš domiuosi projektu ir turiu gerą supratimą apie tai, kas vyksta. Tuo tarpu tamstos kolegų nuomonė pastoviai keičiasi:
- Sakėt, kad Latvija turės daug nenaudojamos infrastruktūros centre. Aš sakiau, kad visa infrastruktūra, kuri bus pastatyta Latvijoje, bus naudojama iš karto ir pagal paskirtį. Aš vis dar taip sakau ir bus taip, kaip aš sakiau.
- Sakėt, kad Latvija gaus milžiniškas baudas dėl to, kad 'statė stotis' už RB pinigus. Aš sakiau, kad Latvija negaus jokių baudų, nes nei ji statė stočių, nei už tai kas nors duoda baudas. Aš vis dar taip sakau, ir ne, Latvija negaus jokių baudų.
- Sakėt, kad Rygos neprijungimas pirmoje fazėje yra didžiulė katastrofa Latvijai ir įrodymas, kad Latvija susikniso projekte. Aš sakiau, kad Lietuva susiknis dar labiau, nes prie RB nebus prijungtas ir Vilnius, o tai - gerokai ilgesnis ruožas ir daugiau prarastos vertės. Aš vis dar taip sakau (dar prisidėjo ir carinis Kaunas - Lenkija ruožas, kurio net aš nesitikėjau)
- Sakėt, kad Lietuva 'tiesia kelius' kai aš sakiau, kad Lietuva dirba vos keliolikoje kilometrų lengviausio ruožo ir yra padarius vos +- 300m. vertės darbų prie pagrindinės linijos, kas yra visiškas mizeris ir mažiausiai padarytų darbų visame projekte iš visų šalių be konkurencijos. Aš vis dar taip sakau.

Kartais yra geriau kartoti 'tas pačias plačiai išrutuliuotas' nuomones, nei kiekvieną kartą ateiti su nauju 'LATVIJAI KRACHAS' argumentu ir būti brutaliai nusodintam.

Grynai tamstos stilius – iškraipyti, pritampyti faktai. Nei vieno šių dalykų "su kolegomis" nesakiau.

[evvt]

Estijos dalis:

https://www.youtube.com/watch?v=DfyTfYxOQYg

[Rimas_OK]

Kiek čia galima apie tas stotis? Stotis reikalinga tik tada, kai sueina linijos iš kelių milijoninių miestų ir vyksta persėdimai. Arba Oro uostas, kur suskrenda daug lėktuvų į vieną vietą.
Tiek Vilnius, tiek Kaunas bus kaip paprasta traukinių stotelė. Nusipirkai bilietą telefone ir tas pats ar varai į Berlyną ar į Kauną. Į stotį užeini nebent į WC, o šiaip tai atėjęs lipi tiesiai į traukinį.

[ejs-ejs]

Nusipirkai bilietą telefone ir tas pats ar varai į Berlyną ar į Kauną. Į stotį užeini nebent į WC, o šiaip tai atėjęs lipi tiesiai į traukinį.

Net neįsivaizduoji kokį stebuklingą gydomąjį poveikį kartais turi šviežios kavos sultys.

[OroPatrulis]

Mažas atnaujinimas. Panašu į pirmą kolonos betonavimą šiaurinėje (Jonavos) Neries pusėje.
P.S nuotraukų įkėlimas, kad būtų iš eilės yra "cancer" čia

[digital]

Vėluojanti „Rail Baltica“ jau erzina ir Briuselį – Latvijoje dėl to atleistas susisiekimo ministras

Amžiaus projektui, europinei geležinkelio vėžei „Rail Balticai“ trūksta net 11 milijardų eurų. Bet pinigų nėra ir neaišku, kada bus. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas vyksta pernelyg lėtai, o latviai jau pradėjo erzinti ir Briuselį, iš kurio Baltijos šalys ir prašo trūkstamų milijardų. Pačioje Latvijoje premjerė jau atleido ir susisiekimo ministrą.

Panaši situacija šiuo metu yra Latvijoje, Rygoje. Nors sprogimų nebuvo, bet pernai iškilmingai pradėtos naujo geležinkelio tilto statybos, „Rail Balticos“ dalis. Tačiau metai praėjo, tilto kontūrai išryškėjo ir panašu, kad viskas įstrigo. Tiltas turi kainuoti apie 100 mln., bet statybos prasidėjo latviams turint tik 20 mln. Likusių latviai tikėjosi iš Briuselio, bet jis pinigų nedavė. Todėl dabar pradėtas statybas latviams teks konservuoti ir laukti, kol kas nors duos 75 mln. statyboms užbaigti.

Trūksta 11 milijardų

Tiesa, bėdos su „Rail Baltica“ statybomis kamuoja ne vien latvius. Pinigų trūksta ir Lietuvoje, ir Estijoje.

„Rail Baltica“ yra stipriai vėluojantis projektas, dėl tų pačių priežasčių, dėl vėlavimo ir išaugusių kainų, išpūtė kaštus. Tai šiandien trūksta visam projektui apie 11 milijardų eurų, tokie pinigai tikrai nesimėto net ES koridoriuose“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

Pernai paaiškėjo, kad Baltijos šalims visos statybos kainuos beveik 24 milijardus eurų. Bet pinigų patys neturime, todėl vis dairomės į Briuselį. O ten dirbančius biurokratus pinigų prašymai jau pradėjo erzinti.

„Tam tikri žingsniai daromi paskubinti projekto įgyvendinimą, nes jeigu nematys Europos Komisija progreso, ypač to progreso šiandien trūksta Latvijoje, kai yra pastatytos stotys, o nėra vėžės, nėra bėgių, na, tai iš tikrųjų erzina ir Briuselį. Tai tada tikėtis palankaus sprendimo dėl finansavimo bus labai sunku“, – teigė G. Paluckas.

Latviai taip suerzino Briuselį, o susierzinusi Latvijos premjerė prieš porą mėnesių net atleido susisiekimo ministrą.

„Pas mus padėtis yra panaši, bet pas mus problemų daug mažiau. Kadangi vien šiais metais bus vykdoma apie 114 km ruožuose įvairūs statybos darbai, tolesniems metams taip pat numatyta, ką ir kur mes darysime, problemos kyla dar ir iš prastesnio koordinavimo“, – paaiškino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Siūlo skolintis

Šiuo metu Lietuvoje vėžė tiesiama Jonavos rajone – statybininkai dirba maždaug 50-ies km ruože. Iš viso Lietuvoje reikia pakloti beveik 400 km vėžės, o politikai ir valdininkai tikisi, kad metų pabaigoje statybos prasidės ir ties Kaunu bei Panevėžiu.

„Mes siūlome ieškoti lanksčių schemų ir lanksčių sistemų. Ir netgi mes, pavyzdžiui, galvojame apie tai, kad galėtume skolintis su garantija, kad iš sekančio finansavimo galima būtų grąžinti, kaip paskolą“, – dėstė E. Sabutis.

Nors prie projekto Baltijos šalyse dirba daugybė biurokratų bei vadovų, bet jų darbo kokybė, panašu, kad valstybių vadovų netenkina.

„Šiandien yra sutarta 3 ministrų pirmininkų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos lygyje, pertvarkyti ir valdymo bendrovę, spartinti įgyvendinimą ir pradėti kalbėti apie galimus alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu tam tikros finansavimo dalies trūktų iš naujosios Europos finansinės perspektyvos“, – kalbėjo G. Paluckas.

O susisiekimo ministro E. Sabučio, netenkina ir nubraižyti projektai, kurie numato, kaip ir kur turi būti tiesiama europinė vėžė.

„Pavyzdžiui, nuvažiavus į tą pačią Kauno stotį, nuvažiavus prie hidroelektrinės, mes matome, kad kai kuriose vietose minimaliai koreguojant projektą, mes galime sutaupyti kai kur netgi šimtais kartų daugiau pinigų, negu prieš tai buvo pradiniame projekte numatyta“, – tikino jis.

E. Sabutis sako, kad reikia tiesti bėgius ir kuo greičiau bei kuo pigiau.

„Tam nereikia didžiulių stočių, tam nereikia kažkokių milžiniškų išlaidų ir panašiai, tam reikia įvertinti, ką šiandien turime ir ką galime padaryti“, – įsitikinęs susisiekimo ministras.

Ministras tikisi, kad nuo Kauno iki Latvijos vėžė bus baigta 2030-aisiais, kaip suplanuota. O ar pavyks 2028-aisiais turėti greitąją vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kaip suplanuota – vis dar neaišku.

[John]

Šita dalis tokia depressing:

"Ministras tikisi, kad nuo Kauno iki Latvijos vėžė bus baigta 2030-aisiais, kaip suplanuota. O ar pavyks 2028-aisiais turėti greitąją vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kaip suplanuota – vis dar neaišku."

Čia gerai pasimato du dalykai.
1. Ministras arba visiškai nesusigaudo arba meluoja tyčia. Bet kuris variantas yra labai blogas.
2. Straipsnius rašantys žurnalistai neraukia absoliučiai nieko apie projektą ir iš esmės tik perrašo tai, ką pamato pranešimams spaudai arba ministro interviu, net kai ten yra teigiamos visiškos nesąmonės arba jau n-ąjį kartą kartojami nuvalkioti pezalai apie tai kaip reikia "spartinti" projektą.

Realybė ta, kad iki 2030 nebus nei vėžės nuo Kauno iki Latvijos, nei, juo labiau, nuo Kauno iki Lenkijos. Ir tai dabartinėje stadijoje yra daugiau, nei akivaizdu, kai vienintelis kažkiek krutantis dalykas yra sankasos formavimas į Šiaurę nuo Neries ties Jonava. Tiltas, kuris jau kokius metus yra "sparčiai statomas" yra toliau beviltiškai užstrigęs, Kaune išvis niekas nevyksta, apie Panevėžio bent vienos iš stočių statybą nieko net negirdėti, apie į Šiaurę nuo Panevėžio išvis nieko, apie riedmenų pirkimą išvis nieko, elektrofikaciją išvis nieko ir t.t. Realiai viskas stovi, rodoma ta pati jau 5 metus kapstoma atkarpa (minus pastrigęs tiltas) o jis, blemba, "tikisi", kad "bus baigta iki 2030". Nu blemba blemba.

[sleader]

Čia gerai pasimato du dalykai.
1. Ministras arba visiškai nesusigaudo arba meluoja tyčia. Bet kuris variantas yra labai blogas.

Čia ministras daro ministro dalykus, kai tiesiog kažkokias abstrakcijas kalba. Ar pas mus buvo daug politikų, kurie ne kažką paistytų ir kalbėtų ne neapibrėžtus dalykus, o dėliotų viską konkrečiai?

Jeigu ministras pasakytų, kad iki 2030 m. nebus, tai jam būtų du variantai:
a) pateikti konkretų planą kaip ir kada bus.
b) pasitraukti iš posto, nes yra nekompetetingas atlikti šį darbą.

Kadangi a) variantui jis negali nieko pasakyti. Iš esmės viską stabdo finansų nepakankamumas ir totalus trypčiojimas iš kur ir kaip gauti. Tai nieko ir nesako, kad nereikėtų vykdyti b).

[felar]

Planai su terminais yra vieši (atnaujinta 2024 gruodžio 6):
https://lrv.lt/public/canonical/1733...utrumpinta.pdf
https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/xv...altica-pletra/

Iki 2028 geriausiu atveju bus RB1 signalizacija.

[John]

Planai su terminais yra vieši (atnaujinta 2024 gruodžio 6):
https://lrv.lt/public/canonical/1733...utrumpinta.pdf
https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/xv...altica-pletra/

Iki 2028 geriausiu atveju bus RB1 signalizacija.

Kažkodėl norėčiau lažintis, kad 2028 tikrai nebus jokios signalizacijos

O kaip dėl elektrifikacijos RB1? Ji išvis neplanuojama ten?

[felar]

Na to be fair susisiekimui į PL dabar elektrifikuoti RB1 nelabai yra prasmės, nes PL dalis nuo Trakiškių iki Elko bus elektrifikuota geriausiu atveju irgi tik 2030. Tikiuosi, kad bent jau pradėtų 2028 iki Kauno kursuoti dyzelinis PL traukinys, ką turbūt ir turėjo omeny tas confused ministras.

PKP prieš 3 metus užsakė 16 hibridinių lokomotyvų Pesa 111DE, kurie moka seamlessly persijungt tarp 3kV elektros ir dyzelio. Galima būtų dar pusvalandį nuskusti nuo kelionės laiko tokiais. Tiesa kol kas jie planuoja naudoti juos tik PL viduje.

[alga]

Tiltas, kuris jau kokius metus yra "sparčiai statomas" yra toliau beviltiškai užstrigęs

Papasakok, prašau, daugiau apie tiltą. Kas konkrečiai ten užstrigę ir kodėl tai beviltiška.