Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[Al1]

Siaurukas Vistytis - Graziskiai
Marijampole - Vilkaviskis, karo lauko, jis ejo net iki Naumiescio (Kudirkos) ir toliau i Prusija.

Vat idomu lenku neva tai statomas gelezinkelis. Ar cia jau Lenkija planavo uzkariavusi visa Lietuva toki nutiesti?

[Zorro]

1925 m. žemėlapis.
http://www.mapywig.org/m/wig750k/WIG...925_200dpi.jpg

[Al1]

Lauksargiai - Skaudvile - Kelme

[Al1]

dar pasirodo sovieteciu egzistavo kazkokia pramonine siauruko linija dvarcionyse:
Atvaizdas


ir iki 1973 cia:
Atvaizdas

Tai matyt irgi buvo panaudoti isardyto siauruko Vilniuje begiai...
Man irgi anksciau buvo keista, kodel is Sauletekio i Dvarcionis vaziuojant tokia didele proskyna kaireje... Turbut cia ir buvo siauruko trasa. Nors yra ir abejoniu. Ties Aukstagirio stotele tarp gatves ir kelkiu nuosavu namu yra kazkoks tai keistas pylimas... Gal jis siauruko.

Atsispausdines antraji zemelapi, rudeni buvau nuvaziaves pasizvalgyti.
Kazka aptikti buvo sunku, nes gelezinkelis matyt buvo laikinas. Taciau vienoje vietoje aptikau lyg ir magistralinio pylimo liekanas. Dabar jo dalis naudojama kaip pesciuju takas. Taip pat matyti, kad salia buta karjeru, kurie dabar prisipilde vandens. Siap ten orientuotis sunku. Buve kolektyviniai sodai, dabar visur naujai pristatyta namu, lenteliu su gatviu pavadinimais niekur nera. Daug prizele krumoksniu ir medeliu...

[julius]

o tu šitą forumą esi skaitęs?

P.S. senokai ten skaičiau ir nevisai tikras ar tikrai tą linką daviau, bet ten jie ilgai diskutavo apie tai kur Vilniuje ėjo geležinkelis iliustruodami fotkėmis ir žemėlapiais

as apakes! sitas forumas tikrai turtingas! (http://vilnius.borda.ru/?0-0-0)
aisku keista forumo kalba - lenku maisyta su rusu ir kartais su lietuviu (tokia liaudis pasiepiamai vadinama "tuteišais", bet as nieko blogo omenyje neturiu - juk jie yra vilniaus autochtonai. jei pvz sovietai nebutu isvije visu vokieciu, tai puse klaipedieciu siais laikais kalbetu zemaiciu ir vokieciu kalbu misiniu)

ironiska, bet radau lygiai toki pati zemelapi, koki as pats nubraiziau:


o siaip forume pilna visokiu ydomybiu:

vokiska automotrice vilniuje pirmo pasaulinio karo metu:


1928 metu lenkiskas siauruko garvezys, kurio tipas pavadintas "wilno":


prieskarinis savanoriu prospekto vaizdas. gatve turejo zalia linija per viduri - panasiai kaip laisves aleja kaune, ten ant tos linijos matosi gelezinkelio begiai.


siauruko tiltas ties vingio parku:


siaurukas ties zverynu:


ir dar kazkur ties zverynu:



dar pasirodo sovieteciu egzistavo kazkokia pramonine siauruko linija dvarcionyse:


ir iki 1973 cia:


na va, kiek prisivogiau is svetimo forumo...
siaip visiems besidomintiems vilniaus istorija, patariu apsilankyti.

[Zorro]

Blogai matosi, bet galima ižiūrėti.

[aesde]

iš linko rasto aname forume

1940 m. Lietuvos kariuomenės kariškiai Vingio parke pastatė medinį siaurojo geležinkelio tiltą per Nerį. Dalis demontuoto siaurojo geležinkelio, lenkų nutiesto tarp Žvėryno irAntakalnio ginklų sandėlių, buvo panaudota geležinkelio statybai - Vilniaus geležinkelio stotis - elektrinė. Nei karo pradžioje, nei vokiečiams atsitraukiant, tiltas nebuvo paliestas ir kuras nuolat buvo gabenamas geležinkeliu.

[aesde]

Bet iš tokios kopijos nėra ka pamatyti...

o tu šitą forumą esi skaitęs?

P.S. senokai ten skaičiau ir nevisai tikras ar tikrai tą linką daviau, bet ten jie ilgai diskutavo apie tai kur Vilniuje ėjo geležinkelis iliustruodami fotkėmis ir žemėlapiais

[udrius]

Bet iš tokios kopijos nėra ka pamatyti...

[Zorro]

/\

http://www.geocities.com/brachka/1952.jpg

[Al1]

Stai apie Vilniaus elektrine ir apie kuro tiekima jai.
http://www.muziejai.lt/vilnius/vilniaus_elektrine.htm

Yra toks 1952 m. Vilniaus zemelapis. Jame yra pavaizduota gelezinkelio linija i elektrine Rinktines g. Tiesa, as to plano nesu mates, bet kazkokiame tai forume skaiciau. Gelezinkelis ejo Rinktines gatve.

[Zorro]

Nuo Žalgirio gatvės Rinktinės gatve.

[udrius]

Matai, sunku ginčytis, tačiau klausiasm toks... Esu gavęs seniai seniai laišką iš vieno lenko, kuris manęs klausė:
"- Kakimi ulicami byla prowodiena trasa do gorodskoj elektrostanci (Rinktines g.) ?"

Gal minimali užuomina palengvintų atsakymą apie siauruką Vilniuje...

[Al1]

taip pat kitas siauruko linijos galas atsiremdavo i burbiskes (ten buvo karine baze) bei kita siauruko linija eidavo savanoriu prospektu iki dabartinio "cocacola-plaza" kino teatro (kitoje gatves puseje nuo kino teatro iki siol yra islikes raudonplytis siauruko stoties - sandelio pastatas)

Del siauruko Savanoriu prospekte... Mazai tiketina, kad tai buvo siaurukas. Man atrodo, kad tai buvo placiojo gelezinkelio linija, kuri dabar baigiasi prie "Silikato" gamyklos, ties Savanoriu pr. ir Vilkpedes g. sankryza. Si pramonine linija nuo Vilniaus stoties buvo nutiesta dar XIX a. pabaigoje.

O siaurukas "kirtosi" su placiuoju gelezinkeliu Gerosios Vilties gatve ir Savanoriu pr. sankryzos vietoje...

[julius]

Dar vienas straipsnelis liečiantis tą patį vaikų geležinkelį:

1926 m. Lenkija nutarė sustiprinti Vilniaus gynybą: vis tik pasienio miestas, o ir Rusija pakankamai pavojingas kaimynas, ypač po Raudonosios armijos pralaimėjimo prie Vislos. Antakalnio Šilo gatvės kalvose įrengtus fortus siaurasis geležinkelis per Šilo tiltą ( karo metu susprogdintą, o dabar atstatytą) jungė su fortais Šeškinės kalvose. Toliau siaurukas vingiavo per Žvėryną Blindžių gatve, pasukdavo jau išnykusia Lauko gatve, kirsdavo Dzielnaja (Latvių) ir per medinį tiltą pasiekdavo Vingio parką ir Panerius. Aš jau nemačiau važinėjančio siauruko, bet tiltas dar ilgai po karo buvo saugomas ginkluoto geležinkelio apsaugos kareivio, net vaikams neleisdavusio prieiti prie tilto. Blindžių gatvėje dar buvo likusios pabėgių žymės, o prie Šeškinės fortų prisirinkdavome vokiško cilindrinio parako.

Neišardytą siauruko atkarpą Vingio parke pritaikė vaikų geležinkeliui. Žvėryno vaikigaliai persikeldavo į Vingio parką valtimi, o didesnieji net perplaukdavo Nerį, kad juo pasivažinėtų. Tegul tik tris stoteles, bet pirmyn ir atgal!

1958 metų potvynis smarkiai apgriovė tilto ledlaučius, o dar po poros metų buvo išardytas ir pats tiltas. Karoliniškių kalvų rėvose buvo užbetonuoti.ir jo tuneliai. Iki šių dienų teišliko vienas, o antrąjį, buvusį šalia Karoliniškių kelio, išlygino statydami Latvių g. svečių namus ir galutinai panaikino, plėsdami sklypą Š.Marčiulionio namui.

http://www.zverynas.lt/pages/musu-zv...no-studija.php

kadangi gyvenu Silo gatveje antakalnyje, tai zinoma - savojo kiemo istorija pati idomiausia.
nutariau pastudijuoti 1942 metu zemelapi parsisiusta is
http://vilniusbunkers.narod.ru bei nesenei pagarsejusias 1944 metu aeronuotraukas, ir atsekti siauruko marsrutus.
pagal 142 metu zemelapi issiaiskinau, kad antakalnyje siaurukas ejo ne tik iki silo gatves bunkeriu, bet toliau i rokantiskiu ir naujosios vilnios (neaisku kur buvo galutine stotele) taip pat siaurukas ejo per visa antakalni iki turniskiu (matomai iki tuo metu statytos hidro elektrines)
taip pat kitas siauruko linijos galas atsiremdavo i burbiskes (ten buvo karine baze) bei kita siauruko linija eidavo savanoriu prospektu iki dabartinio "cocacola-plaza" kino teatro (kitoje gatves puseje nuo kino teatro iki siol yra islikes raudonplytis siauruko stoties - sandelio pastatas)

[Al1]

šiaip tai pagal mane dalis siauruko ėjo šalia plento, taigi pylimas arba po plentu, arba labai jau didelė juosta kairėje pusėje važiuojant į skaudvilę tarp miško ir kelio... Taigi tokia situacija.

Dabar sunku ka suprasti, daug metu praejo. Plenta tiesiant ir asfaltuojant, ir salia buvusi pylima sulyginti galejo. Nors tikriausiai, koks ten tas pylimas buvo... Gana lygios vietos... Be to, miskas sodintas po Antrojo pasaulinio... suarti sodinant miska galejo, jei gelezinkelis buvo siek tiek atokiau nuo kelio...

[udrius]

šiaip tai pagal mane dalis siauruko ėjo šalia plento, taigi pylimas arba po plentu, arba labai jau didelė juosta kairėje pusėje važiuojant į skaudvilę tarp miško ir kelio... Taigi tokia situacija.

[Al1]

Pasikuičiau vakar interento platybėse ir radau gan idomių dalykų:

Apie siauruką Lauksargiai - Skaudvilė - Kelmė .Žemėlapį turėjau iki Skaudvilės, buvau radęs porą foto kur traukinukas prie dabartinių Nemaksčių.

Pirmojo pasaulinio karo metu fronto reikalams reikėjo ir kelių, ir geležinkelių. Kadangi Rytų Prūsijos geležinkeliai nebuvo sujungti su užimto krašto geležinkeliais, tai privežimo palengvinimui buvo įsakyta pastatyti karo lauko geležinkelį nuo Lauksargių iki Skaudvilės. Karo metu vokiečiai Lietuvoje statė 600 mm pločio siaurukus. Dirbo dešimtys tūkstančių karo belaisvių, vietos gyventojų ir kariškių. Siauruką Lauksargiai-Skaudvilė tiesė vokiečių kariuomenės 34 geležinkelių statybos kuopa. Gegužės 4 d. pradėjo darbą ir per mėnesy šiai kopai nieko reikšmingo nenuveikus, ji buvo atšaukta. Nuo birželio 10 d. darbus atnaujino didelės pajėgos, - dirbo šešios geležinkelių kuopos. Tiesiant siauruką, netoli Lauksargių plačiojo geležinkelio stoties, buvo pastatyta siauruko geležinkelio stotis. Darbuose daug dirbo rusų karo belaisviai, kurių stovykla buvo įrengta Lauksargiuose.

Nauja karo lauko geležinkelio šaka nuo Lauksargių buvo tiesiama į šiaurę, už 4 km nuo Lauksargių, kirto Ežeruonos upę. Čia buvo pastatytas 100 m ilgio tiltas, toliau linija ėjo greta plento Tauragės kryptimi. Tauragėje, per Jūros upę buvo pastatytas 155 m ilgio ir 9 m aukščio medinis tiltas. Siaurukas Tauragę aplenkė iš šiaurės vakarų ir statytojai prie Šilalės gatvės (šiandiena Aerodromo ir Šilalės gatvės kampas) įrengė geležinkelio stotį, pastatė medinį stoties pastatą. Be to, greta geležinkelio stoties, Šilalės gatvėje, pastatė stotį aptarnaujantiems ir miesto padegėliams barakus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonos bei intensyviai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuomet buvo vežama į Vokietiją. Iš naujai pastatytos Tauragės geležinkelio stoties į šiaurę nuo Tauragės nutiestas 6 km ilgio siaurasis geležinkelis iki Mažonų iš kur buvo vežama mediena ir durpės. Siaurukas nutiestas prie kelio vedančio į Šilalę ir prie Šunijos upelio „atsitraukė“ į vakarus. Šioje geležinkelio linijoje buvo pastatytas medinis tiltas per Šunijos upelį.

Karo lauko siaurukas toliau buvo tiesiamas greta plento iki Skaudvilės (36 km) ir birželio 30 d. ši geležinkelio šaka buvo perduota eksploatacijai. Pirmojo pasaulinio karo kariniuose žemėlapiuose siaurasis geležinkelis pažymėtas greta plento iki Antegluonio. Čia siaurukas kerta Agluonos upelį ir plentą. Toliau eina greta Lomių-Batakių kelio, ir aplenkdamas Batakius iš pietų, pasuką į šiaurę prie kelio į Skaudvilę per Norkiškę ir pasiekia Skaudvilę. Tauragės-Skaudvilės ruože Lapurvio (Juodpetrių) kaime pastatyta tarpinė stotis ir geležinkelio stotis Skaudvilėje. Medinis Skaudvilės geležinkelio stoties pastatas stovėjo Tauragės gatvėje, priešais valsčiaus pastatą (šiandiena Skaudvilės policijos nuovada).

Vėliau karinės vadovybės įsakyta pratęsti karo lauko geležinkelį iki Kelmės (78 km), o liepos 19 d. buvo atidarytas judėjimas visame ruože. Čia per dieną vidutiniškai pastatyta po 1,1 km siaurojo geležinkelio. Lauko geležinkelio pastatymui medžiaga buvo paruošta iš anksto ir birželio 19 d. pristatyta į Lauksargius. Stiprūs ir nepaliaujami lietūs trukdė dirbti žemės darbus, kurie ir taip buvo suvaržyti, nes dėl blogų kelių, kariuomenės ir transporto dalys labiau naudojosi nauju geležinkeliu, negu paprastais keliais; žinoma, pylimų paruošimui nuolatos reikėdavo papildomų darbų, kas atimdavo daug laiko. Naujos lauko geležinkelio linijos pervežimo pajėgumas laikotarpiais siekdavo iki 1.500 tonų per dieną.

Tų pačių 1915 metų naktį iš gruodžio 8 į 9 dieną staiga pakilęs Jūros upės vanduo labai sugadino kai kurias geležinkelio tilto atramas ir iškėlė rėmines krantines atramas, pastatytas ant upės krantų, todėl judėjimas per tiltą buvo nutrauktas. Tilto atstatymui labai trukdė aukštas upės vanduo ir smarkus ledų ėjimas, todėl teko padaryti apeinantį kelią, kad būtų galima pasinaudoti kaimyninio plento paprastu tiltu (karo veiksmuose Tauragėje XIX a. statytas metalinis tiltas rusų buvo susprogdintas, o jo vietoje pastatytas laikinas medinis tiltas). Gruodžio 14 d. judėjimas vėl prasidėjo, bet, dėl nepaliaujamo lietaus ir greito sniego tirpimo, 1916 m. sausio 7 d. visur pakilo vanduo, ir lauko geležinkelis daugumoje vietų buvo sugadintas. Didžiausias sugadinimas įvyko prie Batakių, kur išsiliejusi Ančios upė išplovė 120 m ilgio ir 3 m aukščio pylimą.

šaltinis

http://www.kurjeris.lt/article/view/...ersion=enabled

Pernai nuo Skaudviles iki pat Lauksargiu pravaziavau sio gelezinkelio trasa pagal zemelpius is parovoz.com. Deja, nieko nepavyko aptikti - jokiu pylimo liekanu. Zemelapiai, aisku netikslus. Be to statyta karo metu, "greitai ir pigiai".

[udrius]

Na ir pabaigai - "Voruta", Nr. 1 (547), 2004 m. sausio 9 d paskelbė, kad siaurojo geležinkelio stotis Ukmergėje , adresu Kauno g. 37 a įtraukta į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.

O čia - prezidentas Grinius atidaro geležinkelio stotį Biržuose:

http://www.archyvai.lt/exhibitions/grinius/p18.htm

Pavyko rasti Jonavos siauruko depo viršininko pavardę, jis pokaryje atsidūrė NKVD kameroje - pavardė SUDININKEVIČIUS

[udrius]

Ir dar - kaip siaurukas turėjo įtakos sienoms - labai įdomus variantas. Čia liečia siauruką Dūkštas - Druja.:

1920 m. derybose Maskvoje, matyti, naudotasi senesniais (prieš 1915 metus leistais) žemėlapiais, kuriuose nebuvo pažymėta siaurojo geležinkelio nuo Dūkšto, per Apsą, Brėslaują į Dauguvą arti Drujos. To geležinkelio dalis liko už Lietuvos ribų. Mažutė pataisa (apie 150 kv. km.) Lietuvos naudai padarytų tą geležinkelį naudingą krašto gyventojams. Prie geros valios šita mažutė pataisa galima būtų realizuoti, gudų naudai užleidžiant kur kitur panašų žemės sklypelį

http://aidai.us/index.php?view=artic...ent&Itemid=361