Čika turima omenyje perkrovimas į uostą, t.y. perkrovimas į platųjį geležinkelį kuris vėliau krovinius vežė į uostą. Šaka nuo Laugsargių galėjo eiti tiek į Klaipėdą , tiek į Karaliaučių.
Plačiau apie patį siauruką:
http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=2159
Ten rasite ir žemėlapius. O maišuose manau yra kroviniai - arba prisiplėštas turtas arba viskas frontui...
Aišku, seniai aš buvau toje stotyje ir neprisimenu kaip atrodo ta vieta... Gal rasiu kur dar foto, gal dar video bus... Prisimenu tik, kad yra medžių alėja...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)
Collapse
X
-
Kas per uostas ar prieplauka? Negi Jura vykos laivyba?
Vokieciai "duoda"! Karo metai, laikinas gelezinkelis - bet grindini paklojo!
Komentuoti:
-
Foto iš Laugsargių - Skaudvilės linijos. Ši linija gyvavo labai neilgai, gal tik porą metų - Jūros upelis per pavasario potvynį nuplovė tiltą su pylimu ir linija nebuvo atsatyta. O visai šalia vėliau buvo nutiestas geležinkelis iš Tauragės per Lyduvėnus į Radviliškį... Laugsargių stotelė vėliau tapo Lietuvos ir Vokietijos pasienio stotimi iš Vokietijos pusės... Dabartinė foto jau buvo pateikta...
Komentuoti:
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąMarcinkonyse?
Komentuoti:
-
-
Varėnos rajonas. Buvusio "Prancūzkelio" siauruko bėgiai su metaliniais pabėgiais iš panaikinto ruožo Marcinkonys - Pogarenda. Vietiniai minėjo, kad šiuos bėgius atsivežė iš naikinamo ruožo apie 1960-1962 metus. Šis siaurojo geležinkelio ruožas buvo naudojamas vežti medienai
Komentuoti:
-
Siauruko tilto Vingio Parke vieta.
Netikėtai atsiminiau ir atradau tarp savo nuotraukų beveik prieš du metus darytus kadrus. Šį užrašą (pirmoj foto) matydavau dažnai pro ten praeidamas. Kogero geležinkelio entuziastai žmonėms nori taip priminti apie čia buvusi tiltą ir rimtesnį geležinkelį, nei pionierių. Taigi kelios foto.
Kaip ir minėjau tokį užrašą pakabintą ant medžio mačiau kelis kartus. paskutinį kartą 2008.02.
O čia takas vedantis link upės (toliau asfaltas leidžaisi žemyn nuotraukoj po kaire, na, Vilniečiai žino). Kogero kelis kartus "modifikuotas" geležinkelio pylimas.
Mūsuos popoliuriarus geležinkelio stulpelis (manau visi tokius pažįstata, jų ten berods keli).
Ten kažkur kitoj pusėj taip pat yra Vytauto_LT užfiksuoti geležinkelio likučiai. Tiesa, upės dugnas kogero nieko nebatskleistų, nes Nėris ganėtinai srauni.
Komentuoti:
-
Tilto per Sventaja nebuvo. Yra Stoties gatve. Ten ir buvo stotis. Zemelapyje yra pesciuju tiltas i miesto stadiona ar tai estrada.
Komentuoti:
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąNe ta pacia trasa. Nutiestas visiskai kita trasa.
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/17584.html
Septintajame dešimtmetyje buvo išardytos kai kurios mažai naudojamos siaurojo geležinkelio linijos (Joniškėlis-Žeimelis, Jonava-Ukmergė ir kt.), 1974 m. Utenos-Švenčionėlių ruožas pertvarkytas į platųjį. 1975 m. elektrifikuota Vilniaus-Kauno, vėliau – Lentvario-Trakų ir Vilniaus-Naujosios Vilnios linijos. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.
http://www.straipsniai.lt/Ukmerge/puslapis/5848
XIXa. paskutinis ketvirtis — miestas sparčiau augo, kūrėsi naujos prekybos įstaigos, dirbtuvės, plytinės, alaus daryklos. Tačiau, tiesiamiems geležinkeliams aplenkus miestą, miesto vystymasis sulėtėjo.
1960m. — uždaryta ir išardyta siaurojo geležinkelio atšaka nuo Jonavos į Ukmergę.
Susisiekimo patogumui Jonavoje buvo 17 žydiškų karietų, 2 vienkinkiai vežimai, iki 10 dvikinkių ir iki 40 vežimų sunkiems daiktams pervežti. Karietos ir vežimai kasdien keleivius perveždavo ir į Jonavos geležinkelio stotį, atvykstant keleiviniams traukiniams, išskyrus šeštadienį ir kitas žydų šventes; iš Jonavos geležinkelio stoties keleivius veždavo į Ukmergę ar Kauną ir atgal. Mokestis vienam keleiviui sudarė nuo 25 - 50 kapeikų į vieną pusę. Žydai organizuodavo ir pašto pervežimus.
Komentuoti:
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąTruputį papildysiu, nors dabar po ranka neturiu šaltinių, tai atsakau iš atminties. Siaurąjį geležinkelį Jonava-Ukmergė nutiesė vokiečiai WWI metais, maždaug tuo pačiu metu kaip Radviliškis-Pagėgiai ar Joniškis-Žagarė (ar tai į Žeimelį). Tai buvo vienintelė geležinkelio linija į/iš Ukmergės, net buvo pastatytas medinis tiltas per Šventąją (kažkur forume yra nuotrauka). Sovietmečiu dalis ruožo nuardyta, dalis perkalta į platųjį, panašiai kaip Panevėžys-Švenčionėliai per Anykščius ir Uteną. Šiandien Ukmergė yra didžiausias miestas Lietuvoje, neturintis jokio geležinkelio.
Komentuoti:
-
Parašė Kosovo Rodyti pranešimąNežinojau, kurioje temoje rašyti, todėl nutariau rašyti čia: Noriu paklausti apie ruožą Jonava - Rizgonys, t.y. kam jis naudojamas, kada nutiestas ir ar nėra planų jo pratęsti iki UkmergėsParašė Neju Rodyti pranešimąGeležinkelio ruožo Jonava-Rizgonys eksploatacinis ilgis 23 km. Šiuo ruožu iš
Rizgonyse sančio vieno didžiausių Lietuvoje karjerų gabenamos nerūdinės iškasenos (smėlis, žvyras, akmens skalda). Karjeras pradėtas eksploatuoti 1977 m. Kada nutiestas geležinkelio ruožas nežinau.
Komentuoti:
-
Keletas stotelių iš ruožo Skapiškis - Suvainiškis:
Panemunio stotis:
Taručių stotis
Priekyje esantis įėjimas - įėjimas į laukimo salę ir bilietų kasą.
Komentuoti:
-
Dukstas-Druja.Dukstas- Dysnu ezeras
Siaurasis kirto platuji ties buvusia pervaza.Tarp plento ir pl. gel. buvo siaruko kelynas .Iki stoties buvo vienas pagrindinis ir depo keliai,posukio ratas. Uz gelezinkelio stoties 5-6 darbo keliai.Janimas sumane rengti sporto aikstyna.Teko dalivauti talkoje ardant kelius.Isimine kad pabegiai buvo metalniai. Po karo kelia buvo irengt desineje pl.gel. puseje.i
Komentuoti:
-
Atkapsčiau 1932m. lenkiškuose žemėlapiuose Dūkštas-Druja siauruką.
Dūkštas, Rimšė, Apsas
Breslauja, Slabada
Druja
Žemėlapiai iš www.mapywig.orgPaskutinis taisė Vytautas_LT; 2009.08.12, 11:38.
Komentuoti:
-
Juodupė
Šį savatgalį lankiausi Juodupėje. Pagal Udriaus nuorodą http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=1615 bandžiau surasti ką nors likusio iš 600 mm. ruožo Juodupė - durpynas. Paklausinėjus gyventojų pavyko rasti buvusį depą:
Dabar kitoje pusėje tvora ir piktas šuo, daržai. Kadangi buvau su vaikišku vežimėliu, tai iki durpyno nusitrenkti nepavyko. Šalia depo stovi keletas įdomių pastatų, o ir pati vilnos gamykla verta dėmesio kaip techninis paveldas. Jei kam teks būti, padarykite daugiau foto...
(fotografuota su telefonu ASUS P527)
Komentuoti:
-
Radau informacijos apie siaurąjį geležinkelį Dūkštas-Breslauja-Druja.
Linija pastatyta 1917 metais, vėliau 1932 metais pakeistas plotis į 750 mm. Linijos ilgis 94 km.
Stočių ir stotelių sąrašas: (Surašiau man žinomų vietovių lietuviškus pavadinimus)
0 Дукшты Узк. (Dūkštas)
4 Берженики
9 Рымшаны (Rimšė)
13 Бенюны (Benionys)
16 Чепуканы (Čepukai)
21 Грытуны (Gritūnai)
25 Ставареле
30 Трапша
34 Пеликаны
39 Опса (Apsas)
49 Калинкишки
52 Рацки Бур
59 Браслав (Breslauja)
72 Слобудка Узк. (Slabada)
80 Друйск
87 Яя
92 Милошево
94 Друя Узк. (Druja)
Daugiau informacijos: http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=2160
Taip pat, radau nemažai ne tik šios siauruko linijos žemėlapių čia.Paskutinis taisė Vytautas_LT; 2009.08.13, 19:21.
Komentuoti:
-
tai kad ne viską vertei, tai ir gaunasi netikslumai -
Siaurasis geležinkelis iš Darbėnų stoties iki Laukžemės lentpjūvės (buvęs Olšausko malūnas, Lietuvos teritorija) , pastatyta 16 metais. 1923 metais nuo to pačio malūno iki uosto linija pratęsiama . Uoste buvo 1 km ilgio ūsai.
Pridedami žemėlapiai - rusų žvalgybinis, 1938 metų
Uosto schema iš jau minėtos knygos:
Komentuoti:
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąna ne, vertimas netikslus... tiekos to. Visa medžiaga yra siauruke, ten yra kopija prieškarinės knygos apie šventosios uosto statybą.
Komentuoti:
Komentuoti: