Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[udrius]

na ne, vertimas netikslus... tiekos to. Visa medžiaga yra siauruke, ten yra kopija prieškarinės knygos apie šventosios uosto statybą.

[Wycka]

Ne, visiškai niekaip. Tiesa sakant, būtų gerai, kad vis tik pasinagrinetumėte pirmą rusišką puslapį čia:

http://narrow.parovoz.com/LT.php
http://narrow.parovoz.com/LTA.php

bei naujesnią jo versiją

http://narrow.parovoz.com/emb/regions.php?REGID=LT#LT

manau būtų žymiai lengviau diskutuoti šiomis temomis. Beje, lietuviško analogo nėra.

Na ša ką tik panagrinėjau šitą puslapį (tiek, kiek neša mano rusų k. žinios): http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=731
Nelabai daug informacijos, kai kas jau ir taip buvo žinoma, bet kai kas ir naujo.
Perpasakoju.
Šį minimą siauruką 1916m. nutiesė vokiečių kariai. Nuo 1922m. iki pat uždarymo visą šį siauruką aptarnavo Liepojos depas. Pastatyti 3 tiltai per upes Darba, Šventoji ir Trumpa. Statybos kaina buvo 300.000 to meto litų.
1932m. šis siaurukas persiūtas iš 600mm į 750mm pločio vėžę. Nuo Liepojos iki Darbėnų ėjo paralelinė plačiojo geležinkelio linija. 1939m. dar nutiestas platusis geležinkelis darbėnai-Šventoji, nes vokiečiams užėmus Klaipėdai, Lietuvai skubiai reikėjo naujojo uosto (beje, girdėjau, kad sovietai 1939m. spalio 10d. grąžindami Vilnių, pasižadėjo LT padėti kuo skubiau įsirengti Šventosios uostą, tačiau tai nebuvo įvykdyta). Linija į Šventosios uostą nurinkta ne anksčiau kaip 1952m. 1945m. nurinktas ruožas Barta-Rucava, o visa linija uždaryta 1960m.

P.S.: Gali būti vertimo netikslumų.

[udrius]

Ne, visiškai niekaip. Tiesa sakant, būtų gerai, kad vis tik pasinagrinetumėte pirmą rusišką puslapį čia:

http://narrow.parovoz.com/LT.php
http://narrow.parovoz.com/LTA.php

bei naujesnią jo versiją

http://narrow.parovoz.com/emb/regions.php?REGID=LT#LT

manau būtų žymiai lengviau diskutuoti šiomis temomis. Beje, lietuviško analogo nėra.

[Wycka]

forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.

Udrius ra rašęs apie siauruko bėgius ant Palangos tilto., ten kur grafai Tiškevičiai plytas gamindavo ir iš Palangos plukdydavo į Liepoją. Ar šis siaurukas niekaip nesusijęs su geležinkelio ruožu Darbėnai-Šventoji?

[dariuks]

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.

[Salvijus]

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

[udrius]

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

[Salvijus]

Reikia atpainiot

Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

Kitas klausimas - nuo Darbėnų iki Šventosios nurodoma plačiojo geležinkelio vėžė, bet ne siaurojo kaip kad buvo pas mus teigiama.

Šiek tiek medžiagos diskusijoms:
Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožas








Darbėnų-Šventosios ruožas


P. S. Iliustracijos gavosi plačios (skenuota mažiausia rezoliucija 100 - mažesne nieko nebesimatytų) dėl lapo horizontalios padėties.

[Siemens]

O kur fotografuota ???

Dūkšte.

[pan_zaibas]

Buves Siaurukas,čia jo ženklas,bet deja jau nera Siauruko....
Atvaizdas

O kur fotografuota ???

[Siemens]

Buves Siaurukas,čia jo ženklas,bet deja jau nera Siauruko....

[Wycka]

Novaraistis

Ankstesniame pranešime apie Ežerėlio (Kauno raj.) pramoninį siauruką žadėjau įkelti į forumą ir kito, jau buvusio durpyno nuotraukas. Šiaip šis pranešimas labiau tiktų į temą "Lietuvos durpynai", tačiau kelionės tikslas buvo siauruko iš Ežerėlio į Novaraistį (ir toliau Nemuno link, kur durpės buvo perkraunamos į baržas ir eksportuojamos) likučių paieška. Įdomu tai, kad žemėlapyje www.maps.lt rodoma, kad šis geležinkeliukas tebeegzistuoja, tačiau, kaip pamatysite nuotraukose, iš jo teliko tik žole ir krūmais apaugęs pylimas; kai kur ant jo padarytas kelias be dangos. Kaip jau minėjau, kelionė prasidėjo Ežerėlio durpyne, ir beieškodami ten esančio siauruko bėgių tąsos Novaraisčio link, pametėme "pėdsakus". Dar gerai, kad turėjome navigaciją, tai jos padedami išlindome Braziūkų kaime. Žinojome, kad jame yra garsioji ir senoji Liepa Motinėlė (http://lt.wikipedia.org/wiki/Brazi%C5%ABkai), bet labai nustebome, kai kaimo parduotuvėje apie siauruką užklausta pardavėja mums iškart nurodė kur jo ieškoti. Pasirodo, nuo parduotuvės iki buvusio siauruko pylimo — tik kokie 250-300 metrų (bėgiai visai šalia Braziūkų bažnyčios), o ant jo veda kelias kone tiesiai į Novaraistį. Plačiau apie Novaraistį: http://lt.wikipedia.org/wiki/Novaraistis

Kaimo parduotuvė Braziūkuose. Nuo jos viskas šalia: ir Liepa Motinėlė, ir bažnyčia, ir buvęs siaurukas


Liepa Motinėlė. Fotografuojant buvo kątik pradėję lyti, tad nuotraukoje matosi pirmi stambūs lietaus lašai


Linojant važiuojame buvusio siauruko pylimu. Nuotraukų kokybė yra tokia kokia yra, nes lijo, todėl fotografavau pro važiuojančio automobilio stiklą. Atkreipkite dėmesį, kad kelias eina tiesiai kaip styga tik su keliais nestaigiais posūkiais, kas būdinga traukinio bėgiams, o ne kaimų vieškeliams








Pagaliau privažiavome tai, ko visiškai nesitikėjau: sankryžoje autokeliukas baigiasi, o pylimas tęsiasi toliau. Pats pylimas:


Tas pats pylimas iš toliau:


Bandžiau paeiti pylimu, bet šlapia žole bristi oi kaip nemalonu...


Vis tik kažkiek nubridęs atsisukau ir nufotografavau šią sankryžą:


Keistenybės nesibaigia. Kiek pavažiavę miško keliuku, kuris eina lygiagrečiai pylimui, pamatome posūkį, už kurio keliukas kerta patį pylimą (čia jis jau ne toks ryškiai matomas):


Dar už kokio kilometro iš miško išnyra vanduo. Taip — čia buvęs Novaraisčio durpynas, dabar apsemtas ir tapęs ežeru. Nuo 1988m. — Novaraisčio ornitologinis draustinis (čia gyvena ir peri net gervės). Vaizdai iš apačios, prie kranto:




Šalia ežero yra kokių 6-7 metrų aukščio apžvalgos bokštelis. Ant jo apačioje kabo tokia iškaba, kurioje matosi Novaraisčio ežeras iš oro:


Vaizdas nuo apžvalgos bokštelio viršaus. Tos salos — taip vadinami karavanai — durpių krūvos, paruoštos išvežimui. Toks vaizdas, kad vieną dieną staiga visi darbininkai netikėtai paliko durpyną, tik savo techniką išsivežė, ir gamta susigrąžino tai, kas jai priklauso. Dabar tose salose per paukščiai. Ežeras (logiška) labai seklus.














Ir pabaigai žvilgsnis nuo bokštelio atgal, nuo ežero. Atrodo, ši raisto dalis niekada nebuvo eksploatuota kaip durpynas, vyrauja aukštapelkėms būdinga augalija.

[rimsenas]

Na va, laikraštis Santaka 2009.04.28 atspauzdino straipsnelį "Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį" - apie siaurukus Marijampolė - Vilkaviškis, Pilupėnai - Grąžiškiai.

"Santaka" 2009 m. balandžio 28 d.
Udrius ARMALIS

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai, siekdami greitai permesti kariuomenę ir išvežti prisigrobtą turtą, klodavo vadinamuosius lauko geležinkelius. Taip Vilkaviškio rajone atsirado net du tokie geležinkeliai – vienas sujungęs Pilupėnus (dabar Kaliningrado sritis) per Vištytį ir Gražiškius su Aleksandravo dvaru, o kitas geležinkeliukas sujungė Marijampolę, Vilkaviškį ir Kudirkos Naumiestį.

Kiek krovinių pervežta šiais geležinkeliais karo metu, nėra aišku, tačiau pokaryje jie liko apleisti ir užmiršti. Buvo keli mėginimai juos atgaivinti.

Straipsnis.

[udrius]

Na va, laikraštis Santaka 2009.04.28 atspauzdino straipsnelį "Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį" - apie siaurukus Marijampolė - Vilkaviškis, Pilupėnai - Grąžiškiai.

[udrius]

Pagaliau straipsnis apie Kauno siauruką "Kauno dienos" laikraštyje:

http://kauno.diena.lt/dienrastis/tem...amiesti-214212

[Vytautas_LT]

Tiksliau, "kur galėjo eiti".

Aš įsitikinęs, kad jis ten ir ėjo. Buvo nuotrauka forume, neatkapstau kur. Šioje vietoje palei upę jis ir važinėjo. Tuomet, žinoma, nebuvo medžių, todėl ir upė atrodė prie pat. Taipogi klausiau senų žmonių ir jie patvirtino. Taip pat apie medinį tiltą per Nerį.

[vectron]

...kur ėjo Vilniaus siaurukas

Tiksliau, "kur galėjo eiti".

[Vytautas_LT]

Vakar buvau prie Vingio parko ir netyčia aptikau pylimą, kur ėjo Vilniaus siaurukas.

Kairiau matosi pylimas.


O čia ant jo einantis keliukas.


Keliukas eina tiesiai, nusileidžia nuo pylimo. O pylimas suka kairėn, link upės.


Tačiau iki pat upės nebeina, nukastas...


Turėjo išeiti maždaug čia.


O kitame upės krante turbūt čia...


O gal čia...


Bet turbūt ne čia.


Dar sykį tas pats pylimo galas.


Ta pati vieta, kur nusisuka link upės.


Ir paėjėjus link Žvėryno pusės.

[Mørtã]

Kauno siaurukui – 90 metų



© 15min.lt

[udrius]

Taigi, klausimas - kiek tas geležinkelis egzistavo ir kas tai per geležinkelis buvo... Čia jau rašo, kad buvo garvežiukas. O realiai kaip? Gal kas turit tos teritorijos žemelapių su geležinkeliu?