Kiti Lietuvos siaurieji geležinkeliai (buv.)

[Al1]

Karo lauko geležinkeliuose vokiečiai dažnai naudojo metalinius pabėgius. Bet jei bėgiai guli ant grindinio, tai gal jie yra pritvirtinti prie granito plytų, kurios įleistos į grindinį? Prastos kokybės nuotraukose gali nesimatyti arba gali būti retušuota, ypač jei nuotrauka nuspalvinta.

[Beniux]

Surinkau nemažai medžiagos apie Marijampolės - Vilkaviškio siauruką (Feldbahn). Deja, nuotraukos sukėlė daug klausimų. Beveik visos nuotraukos darytos 1923 -1926 m. Marijampolės mieste (dvi - iš karo laikų). Tuomet miesto centre "eismas" jau nebuvo vykdomas - "stotis" stovėjo taip vadinamoje Duonelaičio gatvėje. Aiškiai matyti, kad plieniniai bėgiai guli ant grindinio (ir tik vandeniui nubėgti skirtose vietose yra pabėgiai). Tai va, ir neaišku darosi, ar po karo miestelėnai tuos pabėgius išleido pro kaminus, ar jų ten niekada ir nebuvo. Ar galėjo būti dar koks nors kitas techninis sprendimas, leidžiantis surišti bėgius, nesinaudojant pabėgiais?

[Romas]

O ar čia ne tas pats geležinkelis, ėjęs per Zarasus?

Rimseno žemėlapis apima plotą į šiaurę nuo Turmanto, link Daugpilio (pažymėta geltonai)
Fronto geležinkelis per Zarasus (pažymėta tašku) buvo nutiestas nuo Gerkonių iki Eglainės

Lenkijos geležinkelių žemėlapis (Polska mapa kolejowa, 1922)
www.mapywig.org

[Al1]

Į rankas papuolė gana įdomus 1917 m. žemėlapis su pažymėtais Pirmojo Pasaulinio karo įtvirtinimais ir karine infrastruktūra (maždaug nuo Medumi, Latvija, iki Turmanto, Lietuva). Nors Lietuvos tik nedidelis gabaliukas, tačiau į akis krito siaurasis (lauko) geležinkelis einantis ir Lietuvos teritorija, apie kurį tikriausiai nebuvo rašyta. Geležinkelis tikėtina, jog nuo plačiojo geležinkelio šiek tiek piečiau Turmanto, buvo nutiestas per Kumpuočių, Navikų kaimus Lietuvoje, Kampuočio ežero vakarinėje pakrantėje atšaka atsišakojo beveik iki Grendžia ežero (kažkada ten buvo to paties pavadinimo kaimas), pagrindinė geležinkelio šaka miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis ėjo (jau Latvija) beveik iki Kščeva miestelio (kaimo). Vietovardžiai "šiek tiek" pasikeitę...
Žemėlapyje vietovė (situacija) 1882 (Kuršo gubernija), 1906 (Kauno gubernija), apkasai ir infrastruktūra 1917 m. kovo mėn. (Pagal aerofotografijas!).
Žemėlapis (fragmentas, nuoroda).
p.s. piečiau žemėlapis deja neaprėpia...

O ar čia ne tas pats geležinkelis, ėjęs per Zarasus?

[laimutis]

Skapiškio siaurojo geležinkelio stoties vaizdai Pirmojo pasaulinio karo metais









Gal galite išversti kas ten parašyta ant pastato. Šaltinis: http://www.ebay.de/itm/1-WK-LITAUEN-...00763694418592

[udrius]

Su šita puse labai daug neaiškumų... Toje vietoje stabilizavosi frontas, tad geležinkelių buvo nutiesta daug, ir jie daugumoje niekur nepažymėti.

[rimsenas]

Į rankas papuolė gana įdomus 1917 m. žemėlapis su pažymėtais Pirmojo Pasaulinio karo įtvirtinimais ir karine infrastruktūra (maždaug nuo Medumi, Latvija, iki Turmanto, Lietuva). Nors Lietuvos tik nedidelis gabaliukas, tačiau į akis krito siaurasis (lauko) geležinkelis einantis ir Lietuvos teritorija, apie kurį tikriausiai nebuvo rašyta. Geležinkelis tikėtina, jog nuo plačiojo geležinkelio šiek tiek piečiau Turmanto, buvo nutiestas per Kumpuočių, Navikų kaimus Lietuvoje, Kampuočio ežero vakarinėje pakrantėje atšaka atsišakojo beveik iki Grendžia ežero (kažkada ten buvo to paties pavadinimo kaimas), pagrindinė geležinkelio šaka miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis ėjo (jau Latvija) beveik iki Kščeva miestelio (kaimo). Vietovardžiai "šiek tiek" pasikeitę...
Žemėlapyje vietovė (situacija) 1882 (Kuršo gubernija), 1906 (Kauno gubernija), apkasai ir infrastruktūra 1917 m. kovo mėn. (Pagal aerofotografijas!).
Žemėlapis (fragmentas, nuoroda).
p.s. piečiau žemėlapis deja neaprėpia...

[Mazgelis]

šiek tiek pasidomėjau.. prieš mūrinį stoties pastatą stovėjo laikinas medinis pastatas, tik kitoje vietoje... gaila nežinia kaip jis atrodė

[Mazgelis]

taip taip, pagal planus matau, kad buvo dvi linijos. Tik man įdomu, ar dabartinė stotis (statyta 1937 m.) buvo vienintelė ir pirmoji. Tarpukario planuose pažymėta kažkokia stotis, bet įtariu, kad čia siauruko ir pažymėta kitoje vietoje nei dabartinė. Reiškia tik apie 1937 m. iškilo poreikis statyti normalią stotį (?). Vėlokai..

[Beniux]

kiek suprantu iki Jūrės st. irgi buvo nutiestas siaurukas? Įdomu, ar buvo normali stotis pastatyta tuo metu?

Noriu patikslinti kai kurias straipsnio detales.
a) Į Jūrę atėjo ne vienas, o du siaurukai: 1.Iš keleto durpynų 2.Iš Kazlų Rūdos.

b)Pagrindinė belaisvių stovykla buvo ne Kazlų Rūdoje, o Jūrėje - iš čia buvo arčiau gabenti darbininkus į darbo vietą. Ir tik dėl šios priežasties miško pakraštyje atsirado Jūrės miestelis.

c)Jokios rimtesnės geležinkelio stoties Jūrėje taip ir nepastatė. Vokiečiams rūpėjo mediena, bet ne keleivių ar darbuotojų (karininkų) patogumai ...

d)Straipsnyje nepaminėti Pilviškių (yra forume nuotrauka) ir Aleksandravo I - Vištyčio siaurukai (šiuolaikinę nuotrauką turiu), o daugiau apie tai rašoma A. Babecko knygoje "Išnykę (ne)pamiršti dvarai.

e)Artimiausias nuo Marijampolės veikiantis siaurukas yra ne prie Suvalkų, o Palių durpyne, prie Igliaukos gyvenvietės.

[Mazgelis]

kiek suprantu iki Jūrės st. irgi buvo nutiestas siaurukas? Įdomu, ar buvo normali stotis pastatyta tuo metu?

[Beniux]

Siaurukai raižė ir Užnemunę

Kaip rašoma interneto enciklopedijoje „Vikipedija", platų siauruko tinklą dar Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje paklojo Vokietijos kariuomenė. Kariškiams reikėjo galimybės permesti iš vienos vietovės į kitą kariuomenės dalis, amuniciją, pervežti prisiplėštą turtą - tam ir buvo nutiestas vadinamasis lauko geležinkelių tinklas (feldbahn). Vokietijoje buvo naudojamas terminas „siaurasis geležinkelis", o Rytprūsiuose, kuriems priklausė ir Mažoji Lietuva - „mažasis geležinkelis" (kleinbahn).
Šitokio 600 mm pločio geležinkeliuko atšakos sujungė Marijampolę ir Vilkaviškį, pasiekė Vištytį, Gražiškius, Kudirkos Naumiestį...
Išilgai Kazlų Rūdos miškų taip pat buvo nutiestos kelios siauriojo geležinkelio linijos. Pagrindine jų iš čia buvo gabenama mediena į Pavilkijį. Kazlų Rūdos savivaldybės tinklapyje teigiama, kad „1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Kazlų Rūdoje, prie geležinkelio stoties įsteigta karo belaisvių stovykla. Apjuostuose spygliuotos vielos tvora barakuose apgyvendinta apie 3000 belaisvių. Greta įkurdinti ir sargybiniai. Sargybiniai vadovavo lentpjūvės ir siaurojo geležinkelio po aplinkinius miškus statybai, kad galėtų lengviau išgabenti medžius į Vokietiją".
Panaršius internete daugiau galima surasti žinių, jog siauruką vokiečiai plačiai naudojo karo metais, o po karo jis ėmė nykti.
1918 metais atsitraukiantys vokiečiai savo geležinkelius paliko be priežiūros. Pasak kai kurių šaltinių, juos perėmė Krašto apsaugos ministerija ir vietinės savivaldybės. Pačioje 1918 metų pabaigoje, gruodžio 27 dieną, pirmasis buvo perimtas Kazlų Rūdos ruožas. 1919 metais perimti ir kiti geležinkeliai. Kituose šaltiniuose rašoma, jog 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė su vokiečių okupacine valdžia pasirašė sutartį, pagal kurią šalies teritorijoje esantys geležinkeliai su visais statiniais buvo perduoti Lietuvos susisiekimo ministerijai.

Karo metu vokiečių paskubomis nutiesti siaurieji geležinkeliai nebuvo kokybiški ir beveik iškart kilo problemų juos eksploatuojant. Todėl bent jau Suvalkijoje netrukus jie tapo apleisti. Būta planų kai kuriuos ruožus išnuomoti, o kadangi trūko garvežių, vietoje jų ketinta naudoti arklius. Tačiau planai realybe nevirto.

ir toliau - http://www.suduvosgidas.lt/index.php...&new_id=143172

[laimutis]

A.Miškinis knygoje Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai rašo: vokiečiai užėmę Rokiškį nutiesė siaurąjį geležinkelį, viename iš 1915 m. atvirukų jo atšaka eina miesto centru. Daugiau jokios informacijos nėra knygoje. Šioje 1924 m. fotografijoje vaizdas suremontavus gatvę, bėgiai vis dar tebelikę.

[railman]

Atvaizdas

http://vilnius.borda.ru/?1-11-0-00000029-000-80-0

Na, šitą žinojau, bet norėjosi kažko rimčiau

[Zorro]

http://vilnius.borda.ru/?1-11-0-00000029-000-80-0

[railman]

Dar vienas nelabai žinomas siaurasis geležinkelis. 1922 m. Vilniuje nuo geležinkelių direkcijos rūmų Slovackio gatvėje (dabar. Mindaugo g.) buvo nutiestas siaurasis 600 mm vėžės geležinkelis iki geležinkelio stoties ir prekių stoties dabartinėje Panerių g. Geležinkelio linijos ilgis lygiai 5 km. Tai buvo bendrojo naudojimo keleivinis ir tikriausiai kai kuriais atvejais krovininis geležinkelis.

Apie tai rašoma knygutėje "Dziesięciolecie polskich kolei państwowych 1918-1928", Warszawa, 1928 r..

Traukinių kursavimo grafikas čia. Galiojo nuo 1924 m. spalio 20 d. Kaip matyti, buvo du maršrutai - geležinkelio valdyba - keleivių stotis ir geležinkelio valdyba - prekių stotis. Pirmuoju maršrutu traukiniai kursavo kas 20 min., antruoju - kas 40 min. Taip pat knygutėje pateikti ir plačiųjų traukinių atvykimo ir išvykimo laikai iš Vilniaus.

Atvaizdas


Atvaizdas


Berods 1927 metų analogiškoje knygutėje siaurojo geležinkelio tvarkaraščio nėra. Aišku, kad prasidėjus automobilizacijai, siaurasis geležinkelis tapo nereikalingas. Siaurasis geležinkelis pagrinde tarnavo geležinkelio darbuotojams susisiekti tarp trijų pagrindinių objektų mieste - valdybos ir abiejų stočių.

Apie šį geležinkelį žinojau, bet niekaip neradau patvirtinimo. Ačiū. Super!!!
Tiesa, visad maniau, kad tai buvo platusis geležinkelis.

[Al1]

Dar vienas nelabai žinomas siaurasis geležinkelis. 1922 m. Vilniuje nuo geležinkelių direkcijos rūmų Slovackio gatvėje (dabar. Mindaugo g.) buvo nutiestas siaurasis 600 mm vėžės geležinkelis iki geležinkelio stoties ir prekių stoties dabartinėje Panerių g. Geležinkelio linijos ilgis lygiai 5 km. Tai buvo bendrojo naudojimo keleivinis ir tikriausiai kai kuriais atvejais krovininis geležinkelis.

Apie tai rašoma knygutėje "Dziesięciolecie polskich kolei państwowych 1918-1928", Warszawa, 1928 r..

Traukinių kursavimo grafikas čia. Galiojo nuo 1924 m. spalio 20 d. Kaip matyti, buvo du maršrutai - geležinkelio valdyba - keleivių stotis ir geležinkelio valdyba - prekių stotis. Pirmuoju maršrutu traukiniai kursavo kas 20 min., antruoju - kas 40 min. Taip pat knygutėje pateikti ir plačiųjų traukinių atvykimo ir išvykimo laikai iš Vilniaus.





Berods 1927 metų analogiškoje knygutėje siaurojo geležinkelio tvarkaraščio nėra. Aišku, kad prasidėjus automobilizacijai, siaurasis geležinkelis tapo nereikalingas. Siaurasis geležinkelis pagrinde tarnavo geležinkelio darbuotojams susisiekti tarp trijų pagrindinių objektų mieste - valdybos ir abiejų stočių.

[laimutis]

Ignalina - Naujasi Daugėliškis - Vidžiai geležinkelio ruožas šalia Kačergiškės Pirmojo pasaulinio karo metais



Šaltinis: http://postcards.delcampe.net/page/i...anguage,E.html

[Al1]

Dar pora įdomybių.
1924 m. lapkričio 16 d. pradėjusiame galioti tvarkaraštyje
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=165
yra siaurųjų geležinkelių traukinių ruože Jonava stotis - Jonava miestas ir Kazlų Rūda - Pavilkija tvarkaraščiai.

Juos čia įdedu atskirai.





Kaip matyti, Kazlų Rūdos - Pavilkijo geležinkeliu viešas eismas atidarytas eksperimento tvarka. O Jonavoje negi būta siaurojo geležinkelio atšakos nuos stoties iki miesto? Gaila, kad nėra nurodytas kilometražas.

[Al1]

Pagelažiai, Jonavos - Ukmergės siaurasis geležinkelis.



Iš LMA Vrublevskių bibliotekos atvirukų rinkinio, www.mab.lt.