Sovietinis 1935 m. žemėlapis,
N-35-A Вильно (Wilno, Vilnius) M 1:500 000 (1 cm - 5 km)
Jame pavazduoti ir po II pasaulinio karo buvę siaurukai:
- Dūkštas - Rimšė - Gritūnai - Druja (jis veikė iki ~1963 m.)
- Švenčionėliai - Švenčionys - Lentupis - Kabylnikas (dab. Narutis) (veikė iki ~1972 m.)
- Švenčionėliai - Utena (veikė iki ~1973 m.)
Taip pat pažymėti dar prieš dešimtmetį iki žemėlapio sudarymo išardyti siaurukai, kuriuos nutiesė vokiečiai I pasaulinio karo metais:
- Smalvos -Zarasai - Eglaine (LV)
- Ignalina - Naujasi Daugėliškis - Vidžiai
- Tverečius - Gritūnai
- Beniūnai - Grybėnai
Paskutiniai trys geležinkeliai kitur, atrodo, nebuvo žymėti, bet nepažymėtas vokiškas siaurukas iš Švenčionių į šiarės rytus
Sovietai jau kaip plačiuosius pažymėjo ruožus nuo Pabradės iki Adutiškio - Pastovių ir nuo Lentupio - Razlogų į pietus link Kobylniko (dab. Naručio)
Tai vat visa bėda, kad siaurukas buvo išardytas iki 1924 metų. Apie tai buvau rašęs kažkuriame straipsnyje. Tarp Vilkaviškio ir Marijampolės susiekimas buvo konkes principu, vienas amerikietis buto pateikęs savo šeimos archyvą ir ten buvo to vagonėlio foto... Taip kad nemanau, kad buvo kažkoks mažgas, nes jo butinybė atkrito pastačius plačiojo geležinkelio atšaką ...
Nė kiek neabejoju, kad tai būtų nurašyta į popamokinę mokomąją veiklą, o ta dalis, kur fizinis darbas, atitinkamai pritaikyta pagal jau esamus normatyvus. Tikrai kalėjimu niekam negrėstų
По некоторым данным, дорога была закрыта в 1980 году для строительства то ли теплотрассы, то ли пешеходного моста. В архивах Прибалтийской железной дороги имеется даже акт о закрытии и списании с баланса пути детской железной дороги, датированный 31 декабря 1980 года. С другой же стороны в книгах учёта тягового подвижного состава имеются данные о том, что тепловоз ТУ2-123 был списан лишь в 1983 году, а другой тепловоз – ТУ2-002 был получен в 1980 году, и в 1984 году передан в Ровно в связи закрытием дороги.
Komentuoti: