Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Aš]

Mums tai kenkia, nes skatinamas lenkų nacionalizmas.

O gal atvirkščiai. Aš galvoju, kad lenkiškas nacionalizmas skatinamas dirbtinai sukuriant problemą ir kažkokią ribą tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų. Skatinamas nacionalizmas, kai Lenkijai suteikiama pagrindo jį katalizuoti va būtent tokių dirbtinų problemų sąskaita.

Lietuva labai šauniai padirbėjo integruodama rusus, dėl to jokio rusiško nacionalizmo (iš esmės) čia nerasi.

Galėtume taikyti tai ir vietos lenkams.

Paraleliai su tokių užrašų leidimu, aš kurčiau ir nacionalinę strategiją mažumų lietuviškumo ugdymui, lietuvių kalbos mažumų gretose plėtrai. Nebūtinai kažkokia privalomąja tvarka. Tebūnie sukurtas biurokratinis aparatas, kuris demotyvuotų lenkiškų atributų plėtrą (pvz., biurokratinės kliūtys keičiant įrašą pase į įrašą, su lenkiškais rašmenimis ir pan.).

[oranger]

Mums tai kenkia, nes skatinamas lenkų nacionalizmas.

Man atrodo kad nacionalizmą skatina būtent akli draudimai naudoti lenkams savo kalbą.

[micku]

Gerbiamieji, pabandžiau išsiaiškint kokia situacija yra su tautinių mažumų kalbos naudojimu Lenkijoje. Štai prašom nuorodėlė:
http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm
jeigu kas translate.google

štai visas straipsnis:
Nazwy w językach mniejszości w Polsce

1 maja 2005 roku weszła w życie „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym”. W ustawie zostały uregulowane między innymi zasady używania języków mniejszości oraz nazewnictwa geograficznego w tych językach.

Ustawa dopuszcza używanie języka mniejszościowego jako języka pomocniczego, w kontaktach z organami gminy oraz w postępowaniu sądowym pierwszej instancji. Język mniejszości, jako język pomocniczy może być używany wyłącznie na terenach gmin, w których liczba mieszkańców należących do mniejszości, której język ma być używany jako język pomocniczy, wynosi co najmniej 20% mieszkańców i gmina została wpisana do „Urzędowego rejestru gmin, w których używany jest język pomocniczy”. Wpis do „Rejestru” dokonywany jest wyłącznie na wniosek rady gminy, w której ma obowiązywać język mniejszościowy.

Ustawa określa także, że obok ustalonych w języku polskim nazw geograficznych mogą być używane, jako nazwy dodatkowe, tradycyjne nazwy w języku mniejszości dla miejscowości, obiektów fizjograficznych oraz ulic. Nazwy miejscowości niezamieszkanych, obiektów fizjograficznych oraz ulic, placów itp. w językach mniejszości mogą być ustalone tylko w gminach, w których mniejszość, w której języku ma być ustanowiona nazwa, stanowi co najmniej 20% mieszkańców. W przypadku miejscowości zamieszkanych, nazwy mniejszościowe mogą być ustalane również dla gmin nie spełniających wymogu ilościowego liczby zamieszkującej jej mniejszości. Dla takich miejscowości można wprowadzić nazwę dodatkową o ile w wyniku konsultacji, których zasady i tryb przeprowadzenia określa rada gminy, za taką nazwą opowie się ponad 50% mieszkańców. Nazwy miejscowości i obiektów fizjograficznych w językach mniejszości mogą być wprowadzone na terenie całej gminy lub jej części. Nazwy te nie mogą być stosowane samodzielnie i muszą zawsze wystąpić po oficjalnej nazwie w języku polskim. Nazwy w językach mniejszości, w przeciwieństwie do nazw w języku polskim, nie są nazwami oficjalnymi, tylko nazwami dodatkowymi (pomocniczymi). Nazwy w językach mniejszości nie mogą nawiązywać do nazw z okresu 1933-45 nadanych przez władze Trzeciej Rzeszy Niemieckiej lub Związku Radzieckiego. Dodatkowe nazwy w językach mniejszości zaczynają obowiązywać po wpisaniu ich do „Rejestru gmin, na obszarze których używane są nazwy w języku mniejszości”.

Lista gmin wpisanych do „Urzędowego rejestru gmin, w których jest używany
język pomocniczy”:

Język białoruski
Gmina Hajnówka (powiat hajnowski; od 3.12.2007 r.)

Język kaszubski
Gmina Parchowo (powiat bytowski; od 16.08.2006 r.)
Gmina Sierakowice (powiat kartuski; od 23.10.2007 r.)

Język litewski:
Gmina Puńsk (powiat sejneński; od 25.05.2006 r.)

Język niemiecki:
Gmina Biała (powiat prudnicki; od 06.03.2006 r.)
Gmina Bierawa (powiat kędzierzyńsko-kozielski; od 23.04.2007 r.)
Gmina Chrząstowice (powiat opolski; od 25.01.2006 r.)
Gmina Izbicko (powiat strzelecki; od 06.03.2006 r.)
Gmina Jemielnica (powiat strzelecki; od 28.08.2006 r.)
Gmina Kolonowskie (powiat strzelecki; od 22.09.2006 r.)
Gmina Lasowice Wielkie (powiat kluczborski; od 18.10.2006 r.)
Gmina Leśnica (powiat strzelecki; od 17.05.2006 r.)
Gmina Prószków (powiat opolski; od 11.07.2006 r.)
Gmina Radłów (powiat oleski; od 25.01.2006 r.)
Gmina Reńska Wieś (powiat kędzierzyńsko-kozielski; od 26.10.2006 r.)
Gmina Strzeleczki (powiat krapkowicki; od 17.05.2006 r.)
Gmina Tarnów Opolski (powiat opolski; od 15.02.2007 r.)
Gmina Ujazd (powiat strzelecki; od 28.08.2006 r.)
Gmina Walce (powiat krapkowicki; od 04.04.2006 r.)
Gmina Zębowice (powiat oleski; od 23.10.2007 r.)

Lista gmin wpisanych do „Rejestru gmin, na których obszarze używane są nazwy w języku mniejszości”:

(...)

Gmina Puńsk (powiat sejneński); 20.05.2008 r. wpisano 30 nazw litewskich:

Bokšiai dla wsi Boksze-Osada,

Vidugirių Būda dla wsi Buda Zawidugierska,

Burokai dla wsi Buraki,

Dievetiškė dla osady Dowiaciszki,

Didžiuliai dla wsi Dziedziule,

Giluišiai dla wsi Giłujsze,

Kalinavas dla wsi Kalinowo,

Kampuočiai dla wsi Kompocie,

Kreivėnai dla wsi Krejwiany,

Navinykai dla wsi Nowiniki,

Agurkiai dla wsi Ogórki,

Ožkiniai dla wsi Oszkinie,

Peleliai dla wsi Pełele,

Paliūnai dla wsi Poluńce,

Pristavonys dla wsi Przystawańce,

Punskas dla wsi Puńsk,

Raistiniai dla wsi Rejsztokiemie,

Sankūrai dla wsi Sankury,

Seivai dla wsi Sejwy,

Skarkiškiai dla wsi Skarkiszki,

Šlynakiemis dla wsi Szlinokiemie,

Taurusiškės dla wsi Tauroszyszki,

Trakiškės dla wsi Trakiszki,

Trumpalis dla wsi Trompole,

Vidugiriai dla wsi Widugiery,

Vilkapėdžiai dla wsi Wiłkopedzie,

Vaičiuliškės dla wsi Wojciuliszki,

Vaitakiemis dla wsi Wojtokiemie,

Valinčiai dla wsi Wołyńce,

Žvikeliai dla wsi Żwikiele.

Mano manymu labai civilizuotai viskas padaryta. Aiškiai parašyta, kas ir kaip gali vadintis, o ne kaip pas mus - kas kokiam valdininkui į galvą šaus.

O dėl pačiu tautinių mažumų - dėje, bet dar daug metu teks mums vieniems šalia kitų gyventi.

[Aš]

także, że obok ustalonych w języku polskim nazw geograficznych mogą być używane, jako nazwy dodatkowe, tradycyjne nazwy w języku mniejszości dla miejscowości, obiektów fizjograficznych oraz ulic. Nazwy miejscowości niezamieszkanych, obiektów fizjograficznych oraz ulic, placów itp. w językach mniejszości mogą być ustalone tylko w gminach, w których mniejszość, w której języku ma być ustanowiona nazwa, stanowi co najmniej 20% mieszkańców. W przypadku miejscowości zamieszkanych, nazwy mniejszościowe mogą być ustalane również dla gmin nie spełniających wymogu ilościowego liczby zamieszkującej jej mniejszości. Dla takich miejscowości można wprowadzić nazwę dodatkową o ile w wyniku konsultacji, których zasady i tryb przeprowadzenia określa rada gminy, za taką nazwą opowie się ponad 50% mieszkańców. Nazwy miejscowości i obiektów fizjograficznych w językach mniejszości mogą być wprowadzone na terenie całej gminy lub jej części. Nazwy te nie mogą być stosowane samodzielnie i muszą zawsze wystąpić po oficjalnej nazwie w języku polskim. Nazwy w językach mniejszości, w przeciwieństwie do nazw w języku polskim, nie są nazwami oficjalnymi, tylko nazwami dodatkowymi (pomocniczymi). Nazwy w językach mniejszości nie mogą nawiązywać do nazw z

Akis skauda

[Maxas]

Lietuva labai šauniai padirbėjo integruodama rusus, dėl to jokio rusiško nacionalizmo (iš esmės) čia nerasi.

Tiesiog Lietuvoje nėra tokių vietų kur gyventų rusų dauguma. Na aišku išskyrus Visaginą. Bet ten neaptiks nei gatvių pavadinimų rusų kalba (nebent užsilaikė nuo sovietmečio). Nors yra gana daug reklaminių užrašų ar pvz. prie autobusų tvarkaraščių.

[micku]

Lenkų nacionalizmo burbulas yra labai profesionaliai ir dirbtinai išpustas ir toliau pučiamas tokių brudų kaip Tomaszevskis ir Songaila. Vieni vaizduoja, kad atkakliai gyna lenkų interesų, kiti lietuvių - viskas dėl rinkėjų balsų ir politinių dividendų.

[Al1]

Lenkų nacionalizmo burbulas yra labai profesionaliai ir dirbtinai išpustas ir toliau pučiamas tokių brudų kaip Tomaszevskis ir Songaila. Vieni vaizduoja, kad atkakliai gyna lenkų interesų, kiti lietuvių - viskas dėl rinkėjų balsų ir politinių dividendų.

Del to as sutikciau. Tai tik nedideles grupeles lenku nacionalistu asmeninis biznis.

[micku]

Noriu grižt prie kažkada paskelbtos statitikos. Pavardes noretu pasikeist apie 15 proc. lenku. Net 92 proc. lenku pareiske, kad jiems nereikia lenkisku gatviu pavadinimu...

[Civis]

Keista, kad neleidžia rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, Šalčininkų stotyje jau uždažė lenkiškus vietovardžius (liko tik žodžiai "kierunek"), o ant institucijų tuose pačiuose Šalčininkuose kabo lentelės su dvikalbiais įstaigų pavadinimais. Jokio nuoseklumo, kur gali būti viešai naudojama lenkų kalba, kur ne. Dėl institucijų pavadinimų jokio triukšmo, dėl gatvių - didžiausios kovos. Įstaigų lentelėse rašoma: W Solecznikach (taigi lenkišku variantu), tai kodėl neleisti rašyti ir autobusų lentelėse. Aš pats lietuvis, bet gerbiu galimybę lenkams išlaikyti tautiškumą, jų dominuojamame krašte puoselėti savo kalbą. Kai lietuviai kalba apie Lietuvos lenkus, tegu pagalvoja, ar nori, kad Lenkijos lietuviai būtų sulenkinti, negalėtų rašyti vietovardžių ir pavardžių lietuviškai...

[Al1]

Jei vietos (bet ne Lenkijos) žmonės pasakytų, kad jiems, dėl kažkokių priežasčių, to reikia, tai tebūnie. O, jei paaiškėtų, kad tai daugiau politizavimas nei problema, turėtume realaus pagrindo vieną sykį visą šitą tąsymąsi pabaigti, nepriklausomai nuo to, ką mano Lenkija. Nes čia aktuali tik Lietuvos piliečių (lenkų ir ne lenkų) nuomonė, kurios pagrindu ir būtų priimtas sprendimas.

Ar kada nors kas nors panašaus į vietos lenkų nuomonės tyrimą buvo atlikta ir, jei taip, ar būtų galima susipažinti su to tyrimo rezultatais?

Niekada joks išsamus tyrimas nebuvo atliktas. Apklausos dar neparodo tikrosios padėties. Tačiau jį atlikti nebūtų taip paprasta ir jo rezultatų interpretacija gali būti abiejų pusių užprotestuota ir nepripažįstama. Kodėl? Jei būtų leista tai atlikti patiems lenkams, tų rajonų savivaldybėms, tai rezultatas būtų aiškus - dauguma būtų UŽ lenkų kalbos vartojimą. Jei tyrimą atliktų kita pusė - valstybės institucija visiškai nušalindama vietos savivaldybių dalyvavimą - tikėtina, kad rezultatai būtų nepalankūs lenkams ir jie juos užprotestuotų iki raitymosi ant -žemės.
Trečiųjų šalių iš užsienio tyrimai gali privesti iki tarptautinio skandalo. Jo nei vienai, nei kitai pusei nereikia.

[Aš]

Niekada joks tyrimas nebuvo atliktas.

Blogai. Aš būtent nuo čia pradėčiau. Dabar gaunasi tokia situacija, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija spekuliuoja susidarusia situacija, bet pačios problemos subjektų nuomonė ir interesai lieka už kadro.

Tačiau jį atlikti nebūtų taip paprasta ir jo rezultatų interpretacija gali būti abiejų pusių užprotestuota ir nepripažįstama. Kodėl? Jei būtų leista tai atlikti patiems lenkams, tų rajonų savivaldybėms, tai rezultatas būtų aiškus - dauguma būtų UŽ lenkų kalbos vartojimą. Jei tyrimą atliktų kita pusė - valstybės institucija visiškai nušalindama vietos savivaldybių dalyvavimą - tikėtina, kad rezultatai būtų nepalankūs lenkams ir jie juos užprotestuotų iki raitymosi ant -žemės.

Gal šitą problemą pavyktų išspręsti sukuriant bendrą komisiją, kurios sudėtyje būtų tiek lenkų, tiek Lietuvos atstovai ir veiktų vieni kitus atstojamąja jėga. Na, panašiai kaip veikia valdžių padalijimo principas.

[Al1]

Keista, kad neleidžia rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, Šalčininkų stotyje jau uždažė lenkiškus vietovardžius (liko tik žodžiai "kierunek"), o ant institucijų tuose pačiuose Šalčininkuose kabo lentelės su dvikalbiais įstaigų pavadinimais. Jokio nuoseklumo, kur gali būti viešai naudojama lenkų kalba, kur ne. Dėl institucijų pavadinimų jokio triukšmo, dėl gatvių - didžiausios kovos. Įstaigų lentelėse rašoma: W Solecznikach (taigi lenkišku variantu), tai kodėl neleisti rašyti ir autobusų lentelėse. Aš pats lietuvis, bet gerbiu galimybę lenkams išlaikyti tautiškumą, jų dominuojamame krašte puoselėti savo kalbą. Kai lietuviai kalba apie Lietuvos lenkus, tegu pagalvoja, ar nori, kad Lenkijos lietuviai būtų sulenkinti, negalėtų rašyti vietovardžių ir pavardžių lietuviškai...

Lenkija (2006 m.): 96,7% lenkų.
žydų 0,78%
silieziečių 0,46%
vokiečių 0,4%
baltarusių 0,13%
ukrainiečių 0,08%
čigonų 0,03%
lietuvių 0,015%
kiti - likę proc.

Lenkams bepigu leisti mažumoms naudoti savo kalba užrašus ir pan, mažumų gyvenamose teritorijose. Nes tos mažumos iš tiesų yra mažumos net ir tose teritorijose. O Lietuvoje mes šnekame apie lenkų mažumą, kuri valstybės mastu yra mažuma, bet savivaldybių mastu yra dauguma. Kai tuo tarpu Lenkijoje lietuviai gyvena labai kompaktiškai poros savivaldybių teritorijų (ir tik Punske sudaro oficialiai daugumą (apie 75 %), o tos pačios savivaldybės (valsčiai) yra 10 kartų mažesnės už mūsiškes (rajonus) ir turi gerokai mažiau teisių nei mūsų savivaldybės... Punsko valsčiuje gyventojų tik 4,6 tūkst., o Šalčininkų raj.- 38 tūkst. Vilniaus raj. - 94 tūkst.
Be to polinizacija Lenkijoje yra pažengusi kur kas labiau nei pas mus lituanizacija. Nepaisant lietuvių daugumos Punske, savivaldoje lietuviai turi eilėmis mažesnę įtaką nei pas mus lenkai, kurių įtaka Šalčininų ir Vilniaus rajonuose yra absoliutinė.

Lietuva (2009 m.):
lietuvių 84 %
lenkų 6,1 %
rusų 4,9 %
baltarusių 1,1 %
kitų - nesismulkinsiu.

Šalčininkų raj.: lenkų - 79 %, lietuvių 10 %, rusų - 5%, baltarusių - 2,9 %.
Vilniaus raj.: lenkų 61 %, lietuvių - 22 %, rusų - 8,4 %, baltarusių - 4,4 %.

Tai lietuviams ir netgi rusams kyla pavijus išlaikyti tautiškumą tuose rajonuose, kai akivaizdžiai proteguojamos yra lenkiškos mokyklos...

[micku]

Lenkų mažumos problemos Lietuvoje, sakyčiau, turi keletą aspektų.
a/ pragmatiškas. Lenkų mažuma sudaro apie 7 proc. ir yra (norim mes to ar nenorim) tradicinė, nuo pakankamai senų laikų gyvenanti šituose žemėse (skirtingai negu rusų, panašaus dydžio mažuma). Tai yra toks "bjaurus" kiekis, kuris nėra įdomus lietuvos politikams (nežinau nei vieno lenkų tautybės politiko, kuris priklausytų kokiai kitai partijai nei LLRA ir nei vienos partijos, kuri pasiūlytų kokią normalią nuoseklią programą jų atžvilgiu), bet tuo pačiu šito kiekio užtenka tokiai kraštutinei jėgai kaip LLRA prastumt keletą žmonių į Seimą, laimėt savivaldybės rinkimus ir pan.
b/ geografinis. Jie gyvena gana koncentruotai pagrinde Šalčininkų ir (kas baisiausia) Vilniaus rajonuose (gyventų kokiam Rokišky - niekam širdis neskaudėtų).
c/ politinis. Man asmeniškai sunkiausia paaiškinamas. Nepaisant Žalgirio-Grunwaldo, dviejų unijų, bendrų sukilimų prieš Rusiją 1831 ir 1863m., bendro priešinimosi rusifikacijai per penkiasdešimt TSRS metų, ištrauktas yra vienintelis tarpukario istorijos fragmentas (realiai 19 metų), pučiamas didžiulis burbulas apie lietuvių tautos genocidą, masines žudynes, žiaurią polonizaciją ir tremimus ir lenkas vaizduojamas didžiausiu lietuvio priešu. Grubiai tariant per 19 metų prizmę žvelgiama į šimtmečių istoriją. Toks požiūris skatina vietinių lenkų, švelniai tariant, nelabai palankią reakciją, kas sudaro puikią dirvą Tomaszevskiui lėkt su skundais į Varšuvą ar Briuselį.
Aišku, galim ilgai keikt Tomaszevski, bet kol lietuvių pusėje politikai diriguoja tokie Songailos, tai lenkų tarpe visada atsiras tokie Tomasevskiai. Tai, matyt, apie santykių pagerėjimą galima kalbėti tik apsivalius nuo tokių pseudopolitikų.

[Al1]

Dėl c punkto. Nereikia pamiršti ir ankstenės istorijos, ne tik ties tarpukariu užstrigti. O jei visgi užsiciklinti...
Kodėl beveik 50 metų tarybinės okupacijos yra labai jau blogai, o 19 metų lenkiškos - nieko ypatingo?..

[micku]

Kodėl beveik 50 metų tarybinės okupacijos yra labai jau blogai, o 19 metų lenkiškos - nieko ypatingo?..

Bent jau todel, kad tesesi du su puse karto ilgiau

[lietus]

Dar vienas dalykas, iš tų Lietuvos lenkų tik labai maža dalis kalba lenkiškai tarpusavije, gal didesnioji dalis ir kalba...net nežinau pavadinti gal Vilnijos lenkų tarme, kuri yra labiau artimesnė baltarusių ir rusų kalbom. Beje iš tų 15 procentų norinčių pasikeisti pavardes į lekiškas,turbūt koks 80 procentų būtų tokių kiurie norėtų, kad jos būtų įrašytos kirilica. Be to vietos lenkų kalbą Lietuvoje mano nuomone geriausiai atspindi delfi.lt, kuriamia yra rusiška versija, bet nėra lenkiškos, nors pagal statistiką lenkai didesnė mažuma Lietuvoje.

[Sula]

Reikia priminti, kad iki tol dar buvo 120 Rusijos Imperijos okupacija ar aneksija. Problema tame, kad vietiniai lenkai idealizuoja 1920-1939m. Rzeczpospolitos valdymo laikus Vilnijoje. Visiškai ignoruodami, kad kraštas NIEKADA prieš tai nepriklausė Lenkijos Karalystei. Taip pat visiškai ignoruoja tai, kad LDK elitas praktiškai buvo lenkakalbis, bet niekad nesitapatino su Lenkijos karūna. Jau nekalbu apie visiškai nesuprantamą net Lenkijoje vietinės bendruomenės prieraišumą TSRS ir TSKP.

[c2h5oh]

Įdomu ar įteisins tokius dalykus?


Atvaizdas

O kodėl tokius dalykus reikėtų įteisinti? Laisvoje šalyje leidžiama viskas, kas neuždrausta. Toks užrašas jokio įstatymo nepažeidžia.

[Sula]

Lituanizacijos procesas ilgas ir sudėtingas.

Kodėl gi broliai baltarusiai šią problemą beveik "išsprendė"? Berods paskutinė lenkiška mokykla jau uždaryta...

O ir lietuviškos "salos" baigia išnykti.

[Franas]

Kodėl gi broliai baltarusiai šią problemą beveik "išsprendė"? Berods paskutinė lenkiška mokykla jau uždaryta...

O ir lietuviškos "salos" baigia išnykti.

Kas bendro tarp baltarusių ir Vilnijos (plačiąja prasme) lenkų? Tas pats silpnas nacionalinis identitetas. Abu etnosai smarkiai surusinti, todėl tarpusavio skirtumai beveik išnykę.