Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Al1]

Detaluzuok tai, kas juokinga.

[micku]

Detaluzuok tai, kas juokinga.

Tėvas turi lietuvišką pavardės versiją, motina rusišką o aš lenkišką

[Franas]

Didžioji dali Lietuvos lenkų neturi tvirtos tautinės tapatybės. Galbūt, neleidžiant naudoti lenkiškų raidžių, slapta tikimasi dalį tuteišių ateityje atlietuvinti.

[micku]

Didžioji dali Lietuvos lenkų neturi tvirtos tautinės tapatybės. Galbūt, neleidžiant naudoti lenkiškų raidžių, slapta tikimasi dalį tuteišių ateityje atlietuvinti.

Kontroversiškas klausimas. Jeigu jau kalbėti apie atlietuvinimą, tai reikėtu kažkaip gudriai ne tik rašmenys naudoti, bet ir sulietuvinti jų vardus ir pavardes, ka padaryt butu sunkiai. Plius dar uždaryti sieną su Lenkija, ištremti žmones iš Šalčininkų ir Vilniaus krašto (paskirstyt tolygiai po visą Lietuvą) gal kas ir gautusi

[Al1]

Tėvas turi lietuvišką pavardės versiją, motina rusišką o aš lenkišką

Politika cia ne prie ko. Tiesiog Cilivilines metrikacijos darbuotojai patys gerai nemoka lietuviu kalbos. Ypac turint omeny Vilniaus krasta... Neretai irasai dokumentuose iskraipomi del paprasciausio zioplumo... O dokumetu savininkas tai pastebi per velai ir po to jau nebenori nieko keisti.

[Al1]

Kontroversiškas klausimas. Jeigu jau kalbėti apie atlietuvinimą, tai reikėtu kažkaip gudriai ne tik rašmenys naudoti, bet ir sulietuvinti jų vardus ir pavardes, ka padaryt butu sunkiai. Plius dar uždaryti sieną su Lenkija, ištremti žmones iš Šalčininkų ir Vilniaus krašto (paskirstyt tolygiai po visą Lietuvą) gal kas ir gautusi

Nebūtina ištremti. Tiesiog reikia vykdyti kryptingą politiką - į šiuos rajonus nukreipti lietuvių naujakurius. Vilniaus rajone arčiau Vilniaus miesto tai savaime vyksta - nauju namu statyba intensyvi. Problema tame, kad nebelikus registracijos, dauguma tokių naujakurių yra ir toliau deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniuje ar netgi kituose Lietuvos miestuose, rajonuose. Todel tautinė sudėtis bent jau Vilniaus rajone realiai yra kitokia nei pagal oficialią statistiką, kai žiūrima tik deklaravusių gyvenamąją vietą, - daugėja lietuvių. Tačiau per rinkimus jie balsuoja mieste ir tokiu būdu niekaip nėra įtakojamas politinių jėgų persiskirstymas rajone. Žinoma, kad lietuviai nebalsuotų už LLRA ir rajone jų politinė įtaka sumažėtų.
Lietuvos politinės partijos teisiog apleido šiuos rajonus ir netgi neketina rimtai konkuruoti su LLRA.

[Franas]

Kontroversiškas klausimas. Jeigu jau kalbėti apie atlietuvinimą, tai reikėtu kažkaip gudriai ne tik rašmenys naudoti, bet ir sulietuvinti jų vardus ir pavardes, ka padaryt butu sunkiai. Plius dar uždaryti sieną su Lenkija, ištremti žmones iš Šalčininkų ir Vilniaus krašto (paskirstyt tolygiai po visą Lietuvą) gal kas ir gautusi

Lituanizacijos procesas ilgas ir sudėtingas. Tačiau tai nebūtų naujas dalykas Vilnijos gyventojams, kurie istorijos bėgyje ne kartą yra keitę savo tautybę, o leidimas rašyti pavardes lenkiškai, sutvirtintų lenkišką tapatybę.

[Maxas]

Įdomu ar įteisins tokius dalykus?
Jeigu tarkim leis pasuose rašyt lenkų kalba (pagal pageidavimą) šalia lietuviško varianto.


deja nuotraukos autorius nežinomas.
(praneškite jei Jūs esate šios nuotraukos autorius)

[micku]

Lituanizacijos procesas ilgas ir sudėtingas. Tačiau tai nebūtų naujas dalykas Vilnijos gyventojams, kurie istorijos bėgyje ne kartą yra keitę savo tautybę, o leidimas rašyti pavardes lenkiškai, sutvirtintų lenkišką tapatybę.

Tai kad dabar tų pavardžių rašymas nei šis nei tas. As suprantu, jei bepardoniškai vietoje Tomaszewski rašyti Tamašauskas, o dabar užrašo Tomaševski. Laikui bėgant aišku kad lituanizacija gilės, bet klausimas kiek tam prireiks laiko. Tarybmečiu lenkai turėjo tik mokyklas ir laikraštį "Czerwony sztandar". Praėjo 50 metų ir nemanau, kad jų kiekis ženkliai sumažėjo. Dabar turi žyyyymiai daugiau, kad išlaikyti savo nacionalinę tapatybę, tad neaišku, kiek tam reikėtų laiko...

[Aš]

Įdomu ar įteisins tokius dalykus?
Jeigu tarkim leis pasuose rašyt lenkų kalba (pagal pageidavimą) šalia lietuviško varianto.

Atvaizdas

deja nuotraukos autorius nežinomas.
(praneškite jei Jūs esate šios nuotraukos autorius)

Tol, kol „Wilno“ yra tik papildomas užrašas, tol tame nematau nieko blogo. Ar čia ir yra tas atvejis, dėl kurio skundėsi kalbininkai? Aš anksčiau supratau, kad lietuviški užrašai pakeisti lenkiškais, kam jau nepritarčiau.

[Maxas]

Šiaip aš irgi už tokius papildomus užrašus.

Beje tai beveik tas pats kaip tarkim Vilniaus senamiestyje yra specialios rodyklės lietuvių ir šalia anglų kalba. Arba kaip troleibusuose yra užrašai: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbom.

Aišku tai yra dėl turistų.

[micku]

Tol, kol „Wilno“ yra tik papildomas užrašas, tol tame nematau nieko blogo. Ar čia ir yra tas atvejis, dėl kurio skundėsi kalbininkai? Aš anksčiau supratau, kad lietuviški užrašai pakeisti lenkiškais, kam jau nepritarčiau.

Taip, tai papildomas užrašas. Beje, gatvės lenkiškai užrašytos irgi mažesniu negu lietuviškai šriftu.

[oranger]

Tol, kol „Wilno“ yra tik papildomas užrašas, tol tame nematau nieko blogo. Ar čia ir yra tas atvejis, dėl kurio skundėsi kalbininkai? Aš anksčiau supratau, kad lietuviški užrašai pakeisti lenkiškais, kam jau nepritarčiau.

Tuo labiau, kad mažesniu šriftu parašyta. Šiaip juk yra net įstatymas apie nacionalinių kalbų taikymą tose vietose, kur tautinė mažuma sudaro didelį gyventojų procentą.
Man irgi pagal spaudos pranešimus buvo susidaręs įspūdis, kad visus lietuviškus užrašus išmetė ir pakabino vien lenkiškus. Kažkoks triukšmas iš nieko.

[Al1]

Tai kad dabar tų pavardžių rašymas nei šis nei tas. As suprantu, jei bepardoniškai vietoje Tomaszewski rašyti Tamašauskas, o dabar užrašo Tomaševski. Laikui bėgant aišku kad lituanizacija gilės, bet klausimas kiek tam prireiks laiko. Tarybmečiu lenkai turėjo tik mokyklas ir laikraštį "Czerwony sztandar". Praėjo 50 metų ir nemanau, kad jų kiekis ženkliai sumažėjo. Dabar turi žyyyymiai daugiau, kad išlaikyti savo nacionalinę tapatybę, tad neaišku, kiek tam reikėtų laiko...

Taip, yra problema tame, kad nėra pilno asmenvardžio sugramatinimo priededant galūnes prie vyriškos giminės asmenvardžių.

Tol, kol „Wilno“ yra tik papildomas užrašas, tol tame nematau nieko blogo. Ar čia ir yra tas atvejis, dėl kurio skundėsi kalbininkai? Aš anksčiau supratau, kad lietuviški užrašai pakeisti lenkiškais, kam jau nepritarčiau.

O kodėl tie papildomi užrašai rikalingi? Ką, vietiniai lenkai nesupranta lietuviškai? Nereikia juokinti.

Šiaip aš irgi už tokius papildomus užrašus.

Beje tai beveik tas pats kaip tarkim Vilniaus senamiestyje yra specialios rodyklės lietuvių ir šalia anglų kalba. Arba kaip troleibusuose yra užrašai: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbom.

Aišku tai yra dėl turistų.

Situacija neadekvati.

[oranger]

O kodėl tie papildomi užrašai rikalingi? Ką, vietiniai lenkai nesupranta lietuviškai? Nereikia juokinti.

Na, pagal įstatymą jie turi teisę į tokius papildomus užrašus. O jie tau trukdo?

[Maxas]

Situacija neadekvati.

Manau tikrai adekvati.

Štai pateiksiu žemėlapius sudarytus pagal Statistikos Departamento duomenis.

Lietuviai:


Lenkai:


Rusai:


Šiaip manau reikėtų atskiros temos apie nevalstybinių kalbų (bei rašmenų) panaudojimą Lietuvoje.

[Al1]

Pagal įstatymą jie neturi tokios teisės. Netgi teismo sprendimai yra dėl rajone pakabintų lenkiškų viešų užrašų nukabinimo (konkrečiai gatvės pavadinimų). Tik jau eilę metų nevykdomi. Autobusų lentelės taip pat yra vieši užrašai. Šalčininkų autobusų stotyje autobusų kryptys taip pat yra užrašytos ir lenkiškai. Nežiūrėjau, kaip su tvarkaraščiais.

[Aš]

Na, pagal įstatymą jie turi teisę į tokius papildomus užrašus. O jie tau trukdo?

Pagal įstatymą jie neturi tokios teisės. Netgi teismo sprendimai yra dėl rajone pakabintų lenkiškų viešų užrašų nukabinimo (konkrečiai gatvės pavadinimų). Tik jau eilę metų nevykdomi. Autobusų lentelės taip pat yra vieši užrašai. Šalčininkų autobusų stotyje autobusų kryptys taip pat yra užrašytos ir lenkiškai. Nežiūrėjau, kaip su tvarkaraščiais.

Šiuo atveju, būtent A|1 yra teisus.

Bet aš ir orientuočiausi į klausimą: kuo tai mums kenkia? Praktika, kai tautinių mažumų didesnės koncentracijos vietovėse pateikiami užrašai ir tų mažumų kalba, nėra jokia naujovė.

Prieš ką aš kategoriškai pasisakau, tai prieš užrašų valstybine kalba pakeitimą.

Apskritai, būčiau atsakingų institucijų vietoje, tai atlikčiau išsamią apklausą. Ar Lietuvos lenkams reikia tų papildomų užrašų, ar tai yra politizuota ir eskaluojama iš Lenkijos pusės.

Jei vietos (bet ne Lenkijos) žmonės pasakytų, kad jiems, dėl kažkokių priežasčių, to reikia, tai tebūnie. O, jei paaiškėtų, kad tai daugiau politizavimas nei problema, turėtume realaus pagrindo vieną sykį visą šitą tąsymąsi pabaigti, nepriklausomai nuo to, ką mano Lenkija. Nes čia aktuali tik Lietuvos piliečių (lenkų ir ne lenkų) nuomonė, kurios pagrindu ir būtų priimtas sprendimas.

Ar kada nors kas nors panašaus į vietos lenkų nuomonės tyrimą buvo atlikta ir, jei taip, ar būtų galima susipažinti su to tyrimo rezultatais?

[Al1]

Manau tikrai adekvati.

Štai pateiksiu žemėlapius sudarytus pagal Statistikos Departamento duomenis.

Lietuviai:
Atvaizdas


Lenkai:
Atvaizdas


Rusai:
Atvaizdas


Šiaip manau reikėtų atskiros temos apie nevalstybinių kalbų (bei rašmenų) panaudojimą Lietuvoje.

Situacija neadekvati. Viena yra užrašai turistams iš užsienio, kurie nesupranta lietuviškai, ir kas kita - užrašai tautinėms mažumom, kurios PRIVALO naudoti tik valstybinę lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, užrašuose, įstaigose ir pan. Jei privalo naudoti, tai privalo ir mokėti. O jei moka, tai užrašų kitomis kalbomis nereikia.

Šiuo atveju, būtent A|1 yra teisus.

Bet aš ir orientuočiausi į klausimą: kuo tai mums kenkia? Praktika, kai tautinių mažumų didesnės koncentracijos vietovėse pateikiami užrašai i jų kalba, nėra jokia naujovė.

Mums tai kenkia, nes skatinamas lenkų nacionalizmas.

Prieš Velykas buvau Zarasuose - tai ten rusų kalbą girdėjau dažniau nei Vilniuje. Įdomu, kaip būtų reaguojama į rusų ketinimus siekti įteisinti rusų kalbos vartojimą ten, kur nemažai rusų gyvena? Ar atsirastų Vyriausybėje ir Seime tiek lietuvių, jiems advokataujančių taip pat uoliai, kaip lenkams?

[Maxas]

Bet aš ir orientuočiausi į klausimą: kuo tai mums kenkia? Praktika, kai tautinių mažumų didesnės koncentracijos vietovėse pateikiami užrašai i jų kalba, nėra jokia naujovė.

Būtent, tai mums visiškai nekenkia, nepataps gi lietuviai nuo to lenkais :-D
Tai tik parodytų pagarbą tautinėms mažumoms, kurios iš tikrųjų netgi yra daugumos tarkim Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.