Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • PoDV
    replied
    Ar leis kirilica pasuose užrašyti pavardes kaip baiminasi mantasm?

    Šiaip pritariu kad lotynišku raštas yra mūsų default alfabetas ir svetima diakritika gali būt leidžiama (o patogumo dėlei vengiama jei yra alternatyvūs užrašymo būdai kaip pas vokiečius "oe", "ae", "ss" ir pan.), bet raudonoji linija būtų visos kitos abecėlės įskaitant kirilica.
    Situaciją lengvina UNICODE sistema, kur net vienodas lotynų ir kirilica raides išskiria į skirtingus kodus.
    Paskutinis taisė PoDV; 2025.02.23, 12:31.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Bernardinai.lt 2025.02.21
    Grupė Seimo narių vėl siūlo leisti nelietuviškas pavardes rašyti su diakritiniais ženklais
    Grupė Seimo narių vėl mėgins įteisinti diakritinių ženklų rašymą nelietuviškuose asmenvardžiuose.
    „Toks teisinis reguliavimas išspręstų ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių bei Lietuvos piliečių, anksčiau turėjusių kitos valstybės pilietybę ar sudariusių santuoką su kitos valstybės piliečiu, taip pat šių asmenų vaikų asmenvardžių rašymo originalia forma problemas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

    Pataisas parengė devyni Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai ir buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
    Pagal jas, ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybės dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.
    Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad tokie asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

    Pasak projekto autorių, dabartinė tvarka sukūrė asmenų lygiateisiškumo problemą, nes Lietuvos pilietis, kurio nelietuviškame asmenvardyje yra tik lotynų abėcėlės rašmenys, gali oficialiuose dokumentuose juos užrašyti originaliai, pavyzdžiui, Niewierowicz, Dobrowolska, o asmenys savo asmenvardžiuose turintys nelietuviškų diakritinių ženklų tokios teisės neturi, pavyzdžiui, Wołkonowski.
    Pataisos rengėjų teigimu, nuogąstavimai, kad tokia rašyba pakenks lietuvių kalbai yra nepagrįsta. Tik per 1 tūkst. žmonių pasikeitė vardus ir pavardes su raidėmis W, Q, X.
    Seimui ne kartą teiktas siūlymas leisti nelietuviškus piliečių asmenvardžius rašyti originaliai – su diakritiniais ženklais. Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2023 metų birželį. (...)

    https://www.bernardinai.lt/grupe-sei...iais-zenklais/

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Iš vis kam tos raidės vardus gi galime ir taip užrašyti pagal kai kuriuos todėl jų rašymui galime kiek norime ženklų prigalvoti nesvarbu, kad perskaityti nežinosime kaip.

    Komentuoti:


  • dziugas99
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Nu bet rimtai, kam rūpi, kurias raides tu pažįsti ar moki/nemoki ištarti?
    Niekam nerūpi. Tegul pasuose būna lenkiškos, čekiškos raidės, kirilica ir t.t.
    Realiai gi niekam nerūpi tas vardas ir pavardė, svarbu tik asmens kodas.
    ​​​

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą

    Nelaimėlis ne tas, kuris nemoka lenkiškai, o tas, kuris nežino jog skirtingose kalbose tos pačios lotynų abėcėlės raidės yra tariamos skirtingai
    ​​​​​Galima šaltinį apie tai, kad dauguma lietuvių nepažįsta raidžių? Nespręsk apie visą šalį pagal savo burbulą.
    Nu bet rimtai, kam rūpi, kurias raides tu pažįsti ar moki/nemoki ištarti?

    Komentuoti:


  • dziugas99
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Daugelis lietuvių ir dabar nemoka nei normaliai lietuviškai rašyti, nei skaityti, nei visas raides pažįsta, ir kas? Nuo to, kad tu ar dar koks nelaimėlis nemokės tinkama ištarti kažkokios raidės, niekam nebus nei šilta, nei šalta.
    Nelaimėlis ne tas, kuris nemoka lenkiškai, o tas, kuris nežino jog skirtingose kalbose tos pačios lotynų abėcėlės raidės yra tariamos skirtingai
    ​​​​​Galima šaltinį apie tai, kad dauguma lietuvių nepažįsta raidžių? Nespręsk apie visą šalį pagal savo burbulą.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    O tai kaip tariasi Władysław II Jagiełło? WWadyswav Jagiewwo? )))). Angliška w tariasi kaip lietuviškas uo, tai vuoadysuoav jagieuouoo, manau patys lenkai liežuvį nusilaužtų )))).
    Tai yra transkipcijos, nesunku susirasti.
    Lekiška w tariasi kaip lietuviška v. Nėra pilnų analogijų tarp skirtingų kalbų.
    Beje, tuteišiškai-lenkiškai ł ir tariasi kaip kieta l. Todėl vietiniai lenkai kalba kiek kitaip nei Mazovijoje.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą

    Skirtingose kalbose tos pačios lotyniškos abecėlės raidės tariamos skirtingai, jei ką. Aš be lietuvių kalbos moku tik angliškai, tad raidę W man natūralu tarti minkštai, kas būtų neteisinga lenkų kalbos kontekste.
    Tad tavo patarimas mokytis abecėlės nelabai į temą. Reikėtų mokytis lenkiškai, jei nori teisingai skaityti lenkiškus vardus.
    Daugelis lietuvių ir dabar nemoka nei normaliai lietuviškai rašyti, nei skaityti, nei visas raides pažįsta, ir kas? Nuo to, kad tu ar dar koks nelaimėlis nemokės tinkama ištarti kažkokios raidės, niekam nebus nei šilta, nei šalta.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
    O tai kaip tariasi Władysław II Jagiełło? WWadyswav Jagiewwo? )))). Angliška w tariasi kaip lietuviškas uo, tai vuoadysuoav jagieuouoo, manau patys lenkai liežuvį nusilaužtų )))).
    Nemanau kad nusilaužia dėl to, tiesiog įpratę, kad Ł tariasi "išplaukusiai", beveik kaip V ar U. Savo gimtąja kalba šnekėdami žmonės paprastai liežuvių nenusilaužia, nes vartoja ją nuo ankstyvos vaikystės. Čia tik nemokantiems gali atrodyti, kad kažkokios konstrukcijos yra "neištariamos", panašiai kaip daug kam toks atrodo angliškas "though", na arba mūsų "nebeprisikiškiakopūstlapiaudavome" arba vokiški kilometriniai sudurtiniai žodžiai, kurie labai lengvai suvokiami kai žinai, iš kokių žodžių ir kokiu principu jie sudėlioti.

    Tas L raidės virtimas V ar U yra būdingas ir kitiems regiono slavams. Pvz. baltarusių kalboje geltona yra "žouta", ukrainiečių "žovta'.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    O tai kaip tariasi Władysław II Jagiełło? WWadyswav Jagiewwo? )))). Angliška w tariasi kaip lietuviškas uo, tai vuoadysuoav jagieuouoo, manau patys lenkai liežuvį nusilaužtų )))).
    Praeityje abėcėlėje yra buvusi raidė ł (Ł), „l kietoji“. Ji yra lenkų kalboje. „Statrašos ramščiuose“ ši raidė dar tebėra, o šiais laikais pavartojama tarminiams tekstams užrašyti: ładas – ledas, Ładakalnis – Ledakalnis.
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuv...c%C4%97l%C4%97

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Dabar bendrinėje lenkų jį bevik visada tariasi kaip garsas w.

    Išeina taip, kad Lodzė pagal tarimą turėtų būtį Wūdž.
    O tai kaip tariasi Władysław II Jagiełło? WWadyswav Jagiewwo? )))). Angliška w tariasi kaip lietuviškas uo, tai vuoadysuoav jagieuouoo, manau patys lenkai liežuvį nusilaužtų )))).
    Paskutinis taisė Visdarlietus; 2024.10.22, 12:24.

    Komentuoti:


  • dziugas99
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Jeigu žmogus nežino, kaip tarti lotyniško alfabeto raides, tai apibrėžimai jau turbūt nebepadės. Čia reiktų gal labiau į kokią vakarinę mokyklą eiti or smth, kur galėtų pabandyti pasimokyti Abėcėlę.
    Skirtingose kalbose tos pačios lotyniškos abecėlės raidės tariamos skirtingai, jei ką. Aš be lietuvių kalbos moku tik angliškai, tad raidę W man natūralu tarti minkštai, kas būtų neteisinga lenkų kalbos kontekste.
    Tad tavo patarimas mokytis abecėlės nelabai į temą. Reikėtų mokytis lenkiškai, jei nori teisingai skaityti lenkiškus vardus.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Kiek klausiau Wikipedijoje visada girdisi L

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    tai jau jokio skirtumo kaip ta Lodzė susiformavo, ši versija yra įtraukta į žodyną. Dėl pavardžių man visiškai vienodai (gal dėl tam tikru darbuotojų, kurie naudoja duomenys, skliaustose turėtu būti lietuviškai), kad ir hieroglifais, jei ta pavardė ne lietuviška.
    „Antro lapo“ variantas iš principo tą ir siūlo.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    Ir kaip jau ta Lodzė skaitosi? Lenkiškai skaitoma kaip Ludž, nes ó skaitoma panašiai į u. L perbraukta tiesiog yra kieta L.
    Kiek žinau perbraukta lenkiška L skaitosi panašiau į anglišką W.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą

    L perbraukta tiesiog yra kieta L.
    Dabar bendrinėje lenkų jį bevik visada tariasi kaip garsas w.

    Išeina taip, kad Lodzė pagal tarimą turėtų būtį Wūdž.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kiek tenka padiskutuot, arklio dalis pašnekovų būna įsitikinę, kad lietuviškas Lodzės variantas yra tiesiog lenkiškas su pridėta galūne.

    Šnekant plačiau, aš palaikau „antro puslapio“ variantą. Nesuprantu kodėl turėtume diskriminuoti sentikius ar totorius su karaimais. Palikime pagrindinę paso dalį valstybinei kalbai be jokių priedų, o antrame puslapyje leiskime rašyti originalo kalba originalia rašto sistema.
    tai jau jokio skirtumo kaip ta Lodzė susiformavo, ši versija yra įtraukta į žodyną. Dėl pavardžių man visiškai vienodai (gal dėl tam tikru darbuotojų, kurie naudoja duomenys, skliaustose turėtu būti lietuviškai), kad ir hieroglifais, jei ta pavardė ne lietuviška.

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Su ta L įdomiausia kai mūsų tamsi liaudis aiškina, kad čia gi L, tik biški kitokia, kas čia neaišku. Bet Lodzę skaito Lodze ir baisiai nustemba paaiškinus kaip iš tiesų vadinasi tas miestas.
    Ir kaip jau ta Lodzė skaitosi? Lenkiškai skaitoma kaip Ludž, nes ó skaitoma panašiai į u. L perbraukta tiesiog yra kieta L.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    bet "Lodzė" yra lietuviškas variantas, kuris yra lietuvių kalbos dalis, pavardės tokiu būdu neveikia. Va geras egzenpliorius https://lt.wikipedia.org/wiki/Marija_Rekst
    Kiek tenka padiskutuot, arklio dalis pašnekovų būna įsitikinę, kad lietuviškas Lodzės variantas yra tiesiog lenkiškas su pridėta galūne.

    Šnekant plačiau, aš palaikau „antro puslapio“ variantą. Nesuprantu kodėl turėtume diskriminuoti sentikius ar totorius su karaimais. Palikime pagrindinę paso dalį valstybinei kalbai be jokių priedų, o antrame puslapyje leiskime rašyti originalo kalba originalia rašto sistema.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Su ta L įdomiausia kai mūsų tamsi liaudis aiškina, kad čia gi L, tik biški kitokia, kas čia neaišku. Bet Lodzę skaito Lodze ir baisiai nustemba paaiškinus kaip iš tiesų vadinasi tas miestas.
    bet "Lodzė" yra lietuviškas variantas, kuris yra lietuvių kalbos dalis, pavardės tokiu būdu neveikia. Va geras egzenpliorius https://lt.wikipedia.org/wiki/Marija_Rekst. jei ne Rekstienė tai jokio skirtumas kas veliau.

    Komentuoti:

Working...
X