Geležinkeliai, uostai ir politika

[Lettered]

„Lietuvos geležinkelių“ preliminarus nuostolis – 1,8 mln. Eur

[Romas]

/\ Lietuvos geležinkeliai viršijo planą tonomis. Ten jau buvo numatytas mažėjimas

Tarptautiniai vežimai labiausiai buvo veikiami geopolitinių ir makroekonominių veiksnių bei ekonominių pokyčių regione, pasaulinių rinkų tendencijų. 2016 m. tarptautiniais maršrutais vežta 32,6 mln. tonų – 1 mln. tonų, arba 3 proc., mažiau nei 2015 m.
Šių vežimų pokytį lėmė sumažėjęs iš Rusijos tranzitu per Klaipėdos uostą vežamų krovinių, ypač naftos bei cheminių ir mineralinių trąšų, kiekis, nuo praėjusių metų liepos mėnesio beveik sustojęs naftos produktų iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą vežimas.

http://www.litrail.lt/-/preliminarus...eiviu-skaicius

Tačiau tarifai spaudžiami žemyn, o 2016 m. antras pusmetis buvo blogesnis nei pirmas.

Palyginimui - LG I pusmečio rezultatai

AB „Lietuvos geležinkeliai" per 2016 m. I pusmetį uždirbo 0,5 mln. eurų grynojo pelno, o krovinių pervežė 23,4 mln. tonų, t. y. 0,4 mln. tonų arba 1,6 proc. daugiau nei 2015 m. I pusmetį.
Rodikliai džiuginantys, ypač jei pažvelgsime į kaimynines šalis, skaičiuojančias nuostolius – Latvijos geležinkelių pervežimai, palyginti su 2015 m. I pusmečiu, sumažėjo 19,8 proc., Estijos geležinkelių – 23,3 proc., Baltarusijos geležinkelių – 5,6 proc.
Krizė Ukrainoje, Rusijos ūkio recesija, lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas daro įtaką verslo plėtrai. Tačiau šiandien skaičiuojame pelną, o tai reiškia, kad pasirinktos investavimo ir plėtros kryptys yra teisingos, esame užsitarnavę klientų pasitikėjimą ir gerą vardą", – teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka.

http://www.litrail.lt/-/%E2%80%9Elie...%93-nuostolius

Dar toks pastebėjimas dėl nuostolio.
Jei valdžia būtų nesikeitusi, turbūt būtų buvęs fiksuotas nedidelis pelnas. Kai valdžia ar savininkai keičiasi, paprastai ant ankstesnės valdžios nurašomos visos klaidos.

[vėkas]

/\ Tonų daugėja, eurų mažėja.
Įdomu bus pažiūrėti, kokius rezultatus rodys nauja LG valdžia, kurios vadas prioritetu įvardino skaidrų paramos skirstymą...

Tai, kad nedaugėja - vienam segmente sumažėjimas 1 mln. tonų, kitam padidėjimas 0,6 mln. tonų. Taigi grynas rezultatas minus 0,4 mln. tonų.

[Romas]

/\ Tonų daugėja, eurų mažėja.
Įdomu bus pažiūrėti, kokius rezultatus rodys nauja LG valdžia, kurios vadas prioritetu įvardino skaidrų paramos skirstymą...

[Zorro]

Preliminarūs 2016 metų rezultatai: viršytas krovinių planas ir išaugęs keleivių skaičius

Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai" gabeno 3,6 proc., arba 1,6 mln. tonų, daugiau krovinių nei numatyta 2016–2019 metų strateginiame veiklos plane. Tiesa, dėl geopolitinių ir makroekonominių priežasčių krovinių vežimo pajamos mažėjo, dėl to bendrovė, preliminariais duomenimis, 2016 m. patyrė 1,8 mln. Eur nuostolių.

Tarptautiniai vežimai labiausiai buvo veikiami geopolitinių ir makroekonominių veiksnių bei ekonominių pokyčių regione, pasaulinių rinkų tendencijų. 2016 m. tarptautiniais maršrutais vežta 32,6 mln. tonų – 1 mln. tonų, arba 3 proc., mažiau nei 2015 m.
Tačiau stebimi teigiami pokyčiai vietiniame vežime: praėjusiais metais vežta 15 mln. tonų krovinių -0,6 mln. tonų, arba 4,3 proc., daugiau nei 2015 m.
Iš krovinių vežimo veiklos uždirbta 350,4 mln. Eur pajamų, t. y. 20,9 mln. Eur mažiau nei per 2015 m.

Kiek kitokios tendencijos stebimos keleivių susisiekime. Praėjusiais metais vežta apie 4,4 mln. keleivių, t. y. 4,8 proc. daugiau nei 2015 m. Iš jų vietiniais maršrutais keliavo apie 3,6 mln., arba 4,4 proc., daugiau keleivių nei 2015 m., tarptautiniais – apie 848 tūkst., arba 6,5 proc., daugiau nei 2015 m.

[Tylus]

Didėja Baltarusijos tranzito reikšmė

Rusijoje pripažįstama, kad Baltarusijos kaip tranzito valstybės reikšmė didėja.

Į Rusijos siūlymus gabenti naftos produktus per jos Suomijos įlankos uostus Baltarusija neatsiliepė. Tai ir suprantama. Baltarusija matydama, kad yra geroje geografinėje padėtyje stengiasi kaip galima geriau išnaudoti savo tranzitinės valstybės galimybės. Todėl išlaikomi ir kuriami tiesiausi ir patikimiausi tranzitiniai koridoriai

Baltarusija stengiasi būti Kinijos ir Vidurinės Azijos šalių tranzito laiptais į Vakarų Europą - tiesioginiu transporto koridoriumi. Baltarusija yra svarbi grandis atkuriant Kinijos ir Kazachstano transporto koridorių – vadinamąjį Šilko kelią. Jo atšakos iš Baltarusijos jūrų kelių gali tęstis per Lietuvą ir Latviją arba sausumos keliu per Lenkiją.

[Tylus]

Rusijos uostuose krova didėjo

2016 metais Rusijos uostuose krauta 721,9 mln. tonų krovinių. Tai 6,7 proc. daugiau nei pernai.

Didžiausias krovinys – nafta. Jos krauta 228 mln. tonų arba 12,8 proc. daugiau nei 2015 m. Antras pagal dydį Rusijos uostų krovinys – naftos produktai. Jos krauta 140,7 mln. tonų arba 3,7 proc. mažiau nei 2015 metais. Trečias Rusijos uostų krovinys – anglys. Jų krauta 136,3 mln. tonų arba 10,5 proc. daugiau nei 2015 metais. `

Baltijos jūros regione iš viso krauta 236,6 mln. tonų – 2,5 proc. daugiau nei pernai. Daugiausiai krovė Ust Luga – 93 mln. tonų (+ 6,2 proc.), Primorskas – 64,4 mln. tonų (+8,1 proc.), Sankt Peterburgas – 48,6 mln. tonų (-5,6 proc.), Vysockas – 17,1 mln. tonų (-2,2 proc.), Kaliningradas – 11,7 mln. tonų (7,8 proc.).

[Tylus]

Trąšų tranzitas per Baltijos šalis mažės

Rusijos kompanija „Akron“ valdanti terminalus Estijos Mugos ir Silamejės uostuose, pareiškė perkelsianti dalį trąšų į Rusijos uostus.

Toks sprendimas priimtas po Rusijoje įvykusio šios šalies prezidento specialaus pasitarimo.

Iš Estijos planuojama perkelti birių trąšų krovą. Joje liks tik skystos trąšos, nes pastatyti Rusijoje joms krauti reikalingus terminalus per trumpą laiką neįmanoma.

Iki šiol Rusijoje yra didžiulis chemijos produktų krovos terminalų deficitas. Todėl rusiškos trąšos ir chemijos produktai gabenami per Estijos ir Latvijos uostus, mažiau per Lietuvos.

2015 metais per rytinės Baltijos uostus gabenamų trąšų kiekiai siekė apie 10 mln. tonų, 2016 metais – apie 7 mln. tonų.

[Al1]

As nesuprantu ko taip jaudintis kad pakeis amzinus korupcinius vadovus ir panaikins korupcines schemas.. ar nuo to sustos gelezinkeliu veikla, sustos kokie nors strateginiai projektai? Manau kaip tik poziuris vadovu pasikeis, normaliau bendraut su ziniasklaida prades kas jau ir vyksta, tas pats buvo ir su klaipedos nafta, bet klaipedos uostu, bei keliu direkcija.. visiskai kardinaliai pasikeite bendravimas tiek su ziniasklaida tiek su valstybes auditu, bei viesuju pirkimu tarnyba ir visos paminetos imones vis dar valstybes rankose nei isparcelioutos nei parduotos.. taipogi moka dividendus.
Vienintele imone likusi LG, kazkokia nevykusiu politiku prieglauda ... net nustebau Simena isgirdes - garsuji savaites ministra, kuris pasipuste padus iskilus gresmei Lietuvos valstybei...bet taip taip tyliai sedejo lol

Todėl būtent, kad tai gali atvesti prie geležinkelių suskaidymo ir prichvatizacijos. Tiesiog stambią įmonę ir gerai dirbančią yra nelengva privatizuoti - ir kaina didelė, ir visuomenė nepalaiko. Visos stambios įmonės, kurios buvo prichvatizuotos, praėjo per dirbtinai sukurtą nuostolingą veiklą ir korupcijos daigų paieškas jose, taip diskredituojant įmonė, numušant jos kainą ir parengiant privatizacijai. Kas buvo su kelių direkcija, su uostų ir kt.? Iš esmės tai kur kas mažesnės įmonės nei LG, nors ir varto dideles lėšas. Kelių direkcija iš viso ubagas, nes jokio turto neturi. Keliai jai nepriklauso, ji tik renka ir perskirsto lėšas, organizuoja kelių tiesimą ir remontą. Ji jokių dividentų nemoka. Jai jokia privatizacija negresia, nes tai ne komercinė įmonė, o valdiška biudžetinės įstaiga. Uostas taip pat beje, jokių dividentų nemoka, nes valstybinė įmonė pagal juridinį statusą, o ne AB.

Ar teigiate, kad geriau reikejo nieko nedaryti, ir palikti taip, kaip buvo?

A|1, o koks pasiūlymas? Nejudint LG, nes ir kiti ne be nuodėmės?
Kokie objektyvūs kriterijai rodo, kad procesas užsakytas?
Ar valstybės valdyme yra nepolitinių procesų?
Publikos vardu reikalauju argumentų.

Taip, jei daryti tai visur. Jei ne, tai geriau tylėti amžinai. Kaip prieš susituokiant klausia... Procesas aiškiai užsakytas, ir gijos veda į konservų (nes jų žmonės įsitvirtinę teisėtvarkos ir jėgos struktūrose) ir prezidentūros pusę, o LG buvo socdemų rankose.
Procesas būtų nepolitinis, jei iš to nebūtų daroma parodomosios kovos su korupcija ir garsių pareiškimų su namiokais ant socdemų ir pan. Ir aplamai procesas kur kas gilesnis, nei atrodo. Lietuva eina vienos partijos diktatūros link - konservatorių partijos. Liberalus jau apkapojo, dabar ėmėsi socdemų. Šis seimas yra pereinamasis, galbūt netgi neištemps visos kadencijos, o paskui į valdžią vėl sugrįš konservai. Visos kitos partijos iki to laiko (iki rinkimų) turi nesudaryti jokios rimtos konkurencijos, kad konservai vieni turėtų daugumą seime. Taigi, tai, kas vyksta LG, yra bandymas suduoti smūgį socdemams.

[DeSadas]

O kodėl tik LG? Kiek milijardų "įsisavimo" automobilių kelių direkcija? Nepalyginami skaičiai, bet tikrai ne viskas nuėjo į asfaltą... O visokios viešosios įstaigos, tegul ir ne po daug, bet neaišku kam ir abejotinos vertės projektams... Žodžiu, dar kartą kartoju, nereikia daryti atpirkimo ožio iš LG. Gi matosi, kad procesas LG užsakytas ir yra grynai politinis. Juk reikia pademonstruoti ir darbais, kad tikrai "kovojama" su korupcija ir ne šiaip buitine, o stambaus masto...

As nesuprantu ko taip jaudintis kad pakeis amzinus korupcinius vadovus ir panaikins korupcines schemas.. ar nuo to sustos gelezinkeliu veikla, sustos kokie nors strateginiai projektai? Manau kaip tik poziuris vadovu pasikeis, normaliau bendraut su ziniasklaida prades kas jau ir vyksta, tas pats buvo ir su klaipedos nafta, bet klaipedos uostu, bei keliu direkcija.. visiskai kardinaliai pasikeite bendravimas tiek su ziniasklaida tiek su valstybes auditu, bei viesuju pirkimu tarnyba ir visos paminetos imones vis dar valstybes rankose nei isparcelioutos nei parduotos.. taipogi moka dividendus.
Vienintele imone likusi LG, kazkokia nevykusiu politiku prieglauda ... net nustebau Simena isgirdes - garsuji savaites ministra, kuris pasipuste padus iskilus gresmei Lietuvos valstybei...bet taip taip tyliai sedejo lol

[vėkas]

O kodėl tik LG? Kiek milijardų "įsisavimo" automobilių kelių direkcija? Nepalyginami skaičiai, bet tikrai ne viskas nuėjo į asfaltą... O visokios viešosios įstaigos, tegul ir ne po daug, bet neaišku kam ir abejotinos vertės projektams... Žodžiu, dar kartą kartoju, nereikia daryti atpirkimo ožio iš LG. Gi matosi, kad procesas LG užsakytas ir yra grynai politinis. Juk reikia pademonstruoti ir darbais, kad tikrai "kovojama" su korupcija ir ne šiaip buitine, o stambaus masto...

A|1, o koks pasiūlymas? Nejudint LG, nes ir kiti ne be nuodėmės?
Kokie objektyvūs kriterijai rodo, kad procesas užsakytas?
Ar valstybės valdyme yra nepolitinių procesų?
Publikos vardu reikalauju argumentų.

[jpou]

Žodžiu, dar kartą kartoju, nereikia daryti atpirkimo ožio iš LG. Gi matosi, kad procesas LG užsakytas ir yra grynai politinis. Juk reikia pademonstruoti ir darbais, kad tikrai "kovojama" su korupcija ir ne šiaip buitine, o stambaus masto...

Ar teigiate, kad geriau reikejo nieko nedaryti, ir palikti taip, kaip buvo?

[Al1]

O kodėl tik LG? Kiek milijardų "įsisavimo" automobilių kelių direkcija? Nepalyginami skaičiai, bet tikrai ne viskas nuėjo į asfaltą... O visokios viešosios įstaigos, tegul ir ne po daug, bet neaišku kam ir abejotinos vertės projektams... Žodžiu, dar kartą kartoju, nereikia daryti atpirkimo ožio iš LG. Gi matosi, kad procesas LG užsakytas ir yra grynai politinis. Juk reikia pademonstruoti ir darbais, kad tikrai "kovojama" su korupcija ir ne šiaip buitine, o stambaus masto...

[DeSadas]

taip politinis projektas, pilnai suprantu ir jo kaip tokio nepalaikau, bet prie ko korupcia Briuselyje ir korupcija gelezinkeliuose? per sita imone gi eis ne tik es pinigai, bet ir elektrifikavimas iki Klaipedos, antruju keliu statymai, milziniski pinigai nusimato Vilniaus gelezinkelio stotyje, Vilniaus aplinkelio elektrifikavimas, Vilniaus - Kauno europines vezes statyba, Kaunas Lenkijos siena naujos vezes statyba, tarptautiniu oro uostu gelezinkelio stociu statyba. Cia gi MILIARDAS euru per 10 metu, cia reikia visus per padidinama stikla ziuret ir tikrint diena nakti kiekviena sutarti.

[Al1]

Briuselyje korupcijos nėra? Jie pinigų nemėgsta? Galiausiai jei ten tikrai ne kvailiai, tai puikiai supranta, kad RB2 yra nepagrįstas ekonomiškai grynai politinis projektas.

[Perfect]

Pagaliau atleidžiamas ir visų, keliaujančių traukiniais, "numylėtinis" - Keleivių vežimo direkcijos vadovas
http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=73448338

[DeSadas]

ir dar kazkas buvos nustebes kad neduoda RBII pinigu gelezinkeliams skirstyt, manot briuselyje visiski kvailiai sedi?

[senis]

Tik prasau jau nebelyginkit korupcijos Lietuvoje su korupcija vakaruose.
Is vis A1 pozicija atrodo, kad reiketu is vis nieko nedaryt, nes korupcija juk visur.

Korupcija ar kaip ją čia pavadinti yra visame pasaulyje ir tikrai LT čia neišskirtinė. Gal Skandinavijoj, Vokietijoj ji gerokai mažesnė, bet kitur Europoj ir aplamai tikrai yra ir nemaža. Kadangi pats susiduriu su viešaisiais pirkimais galiu tai drąsiai teigti. Netgi kaimyninėj Latvijoj korupcija gerokai didesnė. Gal ne korupcija, bet toks savų protegavimas, stūmimas ir pan. Aš nepritariu dėl to kas buvo su LG, bet manau, kad jie tik atpirkimo ožys. Visi žinojo, visi gerai gyveno niekam galvos neskaudėjo. Dabar valdžia pasikeitė tai reikia žmonėms parodyt, kad dirbti pradėjo. Realiai tokių viešųjų pirkimų apstu- energetika, statybos, keliai, aplinkeliai ir t.t.

[sv-x-as]

Tik prasau jau nebelyginkit korupcijos Lietuvoje su korupcija vakaruose.
Is vis A1 pozicija atrodo, kad reiketu is vis nieko nedaryt, nes korupcija juk visur.

[Al1]

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Vakaruose už korupciją sėda mažai kas. Ir visai ne dėl to, kad ten jos nėra. Tiesiog ranka ranką plauna visur. Vakaruose nėra korupcijos tik buitiniame lygmenyje, su kuriuo susiduria eilinis pilietis pas mus (policija, medicina ir t.t.).